Vokietija paragino taikyti lanksčią migrantų paskirstymo sistemą, Europos Sąjungai rengiantis trečiadienį pristatyti kvotų planą, o Graikijos saloms nebesugebant tvarkytis su žmonių, desperatiškai siekiančių patekti į Vakarų Europą, anplūdžiu.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pristatys privalomų kvotų planą, pagal kurį iš Bendrijos pasienio valstybių, susidūrusių su migrantų antplūdžio krize, į kitas ES nares bus paskirstyti apie 120 tūkst. pabėgėlių.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios šalis, kaip prognozuojama, šiais metais turėtų gauti apie 800 tūkst. prašymų dėl prieglobsčio suteikimo ir kuri nurodė, kad per kelis ateinančius metus kasmet galės priimti pusę milijono pabėgėlių, pareiškė, kad kvotų planas yra “pirmasis svarbus žingsnis”. Tačiau ji taip pat paragino nenustatyti griežtų “lubų”.
“Mums reikia atviros sistemos paskirstyti tiems asmenims, kurie turi teisę į prieglobstį”, – sakė A.Merkel po derybų su Švedijos vyriausybės vadovu Stefanu Lofvenu (Stefanu Liofvenu), kurio šalis taip pat palankiau žiūri į migrantų priėmimą.
“Reikia dar vieno žingsnio, nes nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus”, turint galvoje vykstančią situaciją, sakė kanclerė.
Pagal ES planą, Vokietija turi priimti daugiau nei 31 tūkst. pabėgėlių, Prancūzija – 24 tūkst., o Ispanija – beveik 15 tūkstančių. Australija, kurioje galioja griežti prieglobsčio suteikimo įstatymai, trečiadienį taip pat pažadėjo priimti 12 tūkst. migrantų.
Prancūzija jau sutiko per ateinančius dvejus metus priimti 24 tūkst. pabėgėlių, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) nurodė, kad jo šalis pasirengusi per penkerius metus priimti 20 tūkst. žmonių. Tuo tarpu britų opozicijos lyderiai paragino vyriausybės vadovą įsileisti dar daugiau pabėgėlių.
Tačiau privalomoms kvotoms griežtai priešinasi tokios šalys kaip Vengrija, kurioms tenka didžiausia našta Europą užklupusioje migrantų krizėje, kuri yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.
Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad “dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus”.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo ES atsaką į krizę, o “Amnesty International” Bendrijos veiksmus mėginant spręsti pabėgėlių problemą pavadino “pavieniais ir nenuosekliais” bei paragino suteikti didesnę paramą pasienio valstybėms, kurimos tenka tvarkytis su tokio masto žmonių antplūdžiu.
Šįmet Europą jūra pasiekė jau daugiau nei 380 tūkst. žmonių, rodo antradienį paskelbti nauji Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenys. Beveik 260 tūkst. iš jų atvyko į Graikiją, o 121 tūkst. – į Italiją.
Šie žmonės bėga nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, ypač karo draskomoje Sirijoje, taip pat iš Afrikos ir Azijos, vildamiesi susikurti geresnį gyvenimą Europoje, o daugumos jų kelionės tikslas yra didžiausia Senojo žemyno ekonomika Vokietija.
