Briuselyje susitikę Europos lyderiai pirmadienį kruopščiai vengė opaus klausimo dėl milžiniškos Graikijos skolų naštos restruktūrizavimo, o šiuos debatus pradėti mažiausiai linkusi buvo Vokietija.
“Tai nėra skubus klausimas”, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pajėgiausios Europos Sąjungos ekonomikos lyderė, pareiškė atsakydama į klausimą dėl Graikijos skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidus produkto.
Graikijos finansinio gelbėjimo programos išvarginta Vokietija itin vengė kalbėti apie Atėnų skolas, o po viršūnių susitikimo A.Merkel sakė, kad šis klausimas “nebuvo atvertas debatams”, nors daugelis ekonomistų įsitikinę, kad ta skolų našta yra nepakeliama ir kad šios temos nepavyks apeiti.
Pirmadienį surengtame viršūnių susitikime euro zonos lyderiai tikėjosi pagaliau rasti išeitį, kurią būtų galima galutinai priimti vėliau šią savaitę ir kuri apsaugotų Atėnus nuo bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), pagrindinis šių derybų tarpininkas, sakė, kad šis susitikimas “nebuvo tinkamas laikas diskutuoti” apie opų skolų klausimą.
Prancūzija taip pat nebuvo linkusi kelti šios temos – bent jau viešai, susirūpinusi dėl Berlyne galinčio kilti triukšmo, kuris sukeltų pavojų bet kokiam susitarimui su Atėnais.
“Grąžinimo terminų pratęsimas arba skolos restruktūrizavimas – visa tai gali būti tik antroje stadijoje”, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as (Fransua Holandas).
“Skolų tema (kol kas) nediskutuojama … bet būtina pasiųsti signalą, kad ji bus keliama vėliau”, kai bus sudarytas trumpalaikis susitarimas su Atėnais, pridūrė jis.
Graikijos premjeras pakartotines derybas dėl šalies skolų laiko savo pastangų iš naujojo svarstyti Atėnams suteiktos 240 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programos, kuri buvo antroji nuo 2010 metų, sąlygas.
Vyriausybės vadovas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį dar kartą pareiškė, kad Graikija nusipelnė pakeliamos skolų naštos ir kad ši sąlyga turėtų būti įtraukta į bet kokią sutartį, kuri Atėnams atvertų galimybę gauti paskutinę gyvybiškai svarbios finansinės pagalbos išmoką mainais į įsipareigojimą vykdyti reformas.
