Amerikos įstatymų leidėjai pirmadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) raginamas pasiųsti letalinės ginkluotės Ukrainai, kad ta šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos “agresijos”.
Tą dokumentą JAV Atstovų Rūmai priėmė plačiai palaikant abiem pagrindinėms partijoms – 348 balsais prieš 48. Rezoliucija didina spaudimą B.Obamos administracijai nebeatidėlioti sprendimo dėl ginklų ir sunkiosios karinės technikos tiekimo Kijevo pajėgoms.
Kongresas šiuo klausimu pasisako beveik vienbalsiai, o keli įstatymų leidėjai kalbėjo apie būtinybę tiesiogiai apginkluoti Ukrainos pajėgas, bet dėl šio klausimo esama nesutarimų B.Obamos administracijoje.
Po pranešimų apie paliaubų tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių pažeidimus Baltieji rūmai šį mėnesį paskelbė skirsiantys Kijevo vyriausybei neletalinės ginamosios įrangos ir priemonių už 75 mln. dolerių (68,7 mln. eurų).
Tačiau JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Martinas Dempsey (Martinas Dempsis) sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui, kad jis “absoliučiai svarstytų aprūpinimą letaline pagalba”. Tuo tarpu gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) per savo kandidatūros patvirtinimo posėdį taip pat sakė esantis “linkęs” pritarti tokiam pasiūlymui.
Pirmadienį priimtoje rezoliucijoje B.Obama raginamas aprūpinti Ukrainą “letalinėmis ginamosiomis ginkluotės sistemomis”, kurios sustiprintų tos šalies galimybes “apginti savo suverenią teritoriją nuo neišprovokuotos ir besitęsiančios Rusijos Federacijos agresijos”.
Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) sakė, kad šis balsavimas yra raginimas imtis veiksmų. Pasak jo, dauguma Kongreso narių palaiko pasiūlymą didinti karinę pagalbą Ukrainai.
“Jeigu ši administracija nesiims veiksmų, Rusijos agresija netrikdomai tęsis”, – jis sakė po balsavimo.
Atstovų Rūmų demokratas Eliotas Engelis, pagrindinis šios rezoliucijos projekto teikėjas, sakė kolegoms, kad laikas liautis reaguoti į Ukrainos krizę, tarsi ji būtų “kažkoks tolimas konfliktas”.
“Šis karas nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių; dešimtys tūkstančių buvo sužeisti, milijonas tapo pabėgėliais – ir tai pradėjo kelti grėsmę Europos po Šaltojo karo stabilumui”, – pabrėžė E.Engelis
Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas “nubloškia mus atgal į … blogąsias Šaltojo karo dienas”.
