Po daugiau nei dvi dienas trukusių neeilinių diskusijų 141 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją.
JT Generalinė Asamblėja trečiadienį didele balsų persvara priėmė rezoliuciją, kurioje „reikalaujama“, kad Rusija „nedelsiant“ pasitrauktų iš Ukrainos, o didžioji dauguma pasaulio valstybių išreiškė griežtą priekaištą Maskvos invazijai.
Po daugiau nei dvi dienas trukusių neeilinių diskusijų, per kurias Ukrainos ambasadorius apkaltino Rusiją genocidu, 141 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių balsavo už neįpareigojančią rezoliuciją.
„Pasaulis atmeta Rusijos melą“, – vėliau trečiadienį pareiškime sakė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Rusija yra atsakinga už niokojančius žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinę humanitarinę krizę, kurią realiuoju laiku stebime Ukrainoje.“
Kinija buvo tarp 35 šalių, kurios susilaikė, o prieš balsavo tik penkios – Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir, žinoma, Rusija.
Rezoliucijoje „griežčiausiai“ smerkiama invazija į Ukrainą ir smerkiamas prezidento Vladimiro Putino sprendimas įvesti savo branduolinių pajėgų parengtį.
Diplomatai šį balsavimą vadino demokratijos pavyzdžiu pasaulyje, kuriame vis labiau plinta autokratija, ir jis įvyko tuo metu, kai V. Putino pajėgos spaudžia Kijevą, o išsigandę ukrainiečiai bėga.
„Jie atvyko atimti iš Ukrainos teisę egzistuoti“, – prieš balsavimą Asamblėjoje sakė Ukrainos ambasadorius Sergejus Kyslyčia.
„Jau aišku, kad Rusijos tikslas nėra vien okupacija. Tai genocidas.“
Vasario 24 d. V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Maskva rėmėsi „savigyna“ pagal JT Chartijos 51 straipsnį.
Tačiau Vakarų šalys tai griežtai atmetė, kaltindamos Maskvą pažeidus Chartijos 2 straipsnį, pagal kurį JT narės privalo susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.
Europos Sąjungos ambasadorius JT Olofas Skoogas (Olof Skoog) teigė, kad balsavimas buvo „ne tik dėl Ukrainos“.
„Kalbama apie tarptautinės tvarkos, pagrįstos taisyklėmis, kurias visi pasirašėme, gynimą“, – sakė jis pareiškime.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad Generalinės Asamblėjos pranešimas buvo „garsus ir aiškus“.
„Nutraukite karo veiksmus Ukrainoje – dabar. Nutildyti ginklus – dabar“, – sakoma jo pareiškime.
„Kad ir kokia bloga dabar yra žmonių padėtis Ukrainoje, ji gresia tapti daug, daug blogesne. Tiksintis laikrodis yra uždelsto veikimo bomba.“
Kai kurios delegacijos sesijos metu ant savo stalų pasirinko padėti pliušinius gyvūnus – tai akivaizdus vaizdinis priminimas apie pražūtingą konflikto poveikį vaikams.
„Kas bus kitas?“
Rezoliucijos, kuriai vadovauja Europos šalys, derindamos veiksmus su Ukraina, tekstas pastarosiomis dienomis buvo daug kartų keičiamas.
Joje nebe „smerkiama“ invazija, kaip tikėtasi iš pradžių, o „griežčiausiai smerkiama Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą“.
Beveik visi Generalinės Asamblėjos kalbėtojai be išlygų pasmerkė karą.
„Jei Jungtinės Tautos turi kokį nors tikslą, tai užkirsti kelią karui“, – trečiadienį sakydama kalbą sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.
Ji apkaltino Rusiją, kad ši „rengiasi didinti savo kampanijos brutalumą“.
„Matėme vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena itin mirtiną ginkluotę, kuriai mūšio lauke ne vieta. Tai apima kasetinę amuniciją ir vakuumines bombas, kurios yra uždraustos pagal Ženevos konvenciją“, – sakė Thomas-Greenfield.
Tačiau Rusijos sąjungininkė Baltarusija tvirtai gynė invaziją.
Ambasadorius Valentinas Rybakovas peikė Vakarų Rusijai taikomas sankcijas kaip „blogiausią ekonominio ir finansinio terorizmo pavyzdį“.
Jis pasekė kitomis Rusijos sąjungininkėmis, pavyzdžiui, Sirija, ir pasmerkė „dvigubus standartus“ Vakarų valstybių, kurios pastaraisiais dešimtmečiais įsiveržė į tokias šalis kaip Libija, Irakas ir Afganistanas.
Kiti kalbėtojai minėjo baimę dėl domino efekto, jei Ukraina atitektų Rusijai. Kolumbija pasisakė prieš bet kokį grįžimą prie „imperijos“, o Albanija stebėjosi: „Kas bus kitas?“
Iš arabų pasaulio aiškiausiai Maskvą pasmerkė Kuveitas, kuris 1990 m. pats tapo Irako invazijos auka.
Kinija, Indija susilaikė.
Japonija ir Naujoji Zelandija vadovavo Azijos šalių pasmerkimui, tačiau žemyno milžinės – Kinija, Indija ir Pakistanas – susilaikė. Per debatus Pekinas pabrėžė, kad pasaulis „nieko negaus“ iš naujo šaltojo karo.
Susitikimo kuluaruose Vašingtonas ėmėsi kaltinti Jungtinėse Tautose dirbančius rusus šnipinėjimu ir reikalavo juos išsiųsti iš šalies.
