© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Nėra oficialių šaltinių ir tikslių skaičių, kiek ginklų turi amerikiečiai. Tačiau patikimiausi turimi skaičiavimai aiškiai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais šis skaičius išaugo tiesiog neįtikėtinai. Jungtinės Amerikos Valstijos tampa viena tankiausiai ginkluotų šalių ir turi žymiai daugiau ginklų nei kitos šalys.

2018 metų birželio mėnesį JAV Šaulių organizacija paskelbė oficialią ginklų apžvalgos ataskaitą. Apskaičiuota, kad amerikiečių civiliai gyventojai turi 393 mln. ginklų. Kai tuo metu visame pasaulyje priskaičiuojama 857 milijonai šaunamųjų ginklų, kurie priklauso civiliams. Tai reiškia, kad amerikiečiams priklauso beveik pusė viso pasaulio ginklų. Šis skaičius viršija visų šaunamųjų ginklų, priklausančių paprastiems piliečiams kitose 25 labiausiai apsiginklavusiose šalyse, skaičių, sakoma projekto „Small Arms Survey“ išvadose. Prieš dešimt metų, Amerikoje tokių ginklų buvo priskaičiojama beveik per pus mažiau – 260 mln., o visame pasaulyje 650 mln. Galime aiškiai matyti, kad skaičiai gerokai išaugo.

Tiek Jungtinėse Valstijose, tiek visame pasaulyje šaunamieji ginklai nužudo daugiau žmonių nei bet kuri kita ginklo rūšis. Tačiau dėl to, kad jie yra mažesni, pigesni, plačiau gaminami ir mažiau reguliuojami nei kiti ginklai, sunku susekti jų naudojimą.

Labai sunku tiksliai apskaičiuoti turimų ginklų kiekį, nes jų nebūtina įregistruoti. Šaulių ginklų tyrimo skaičius yra gerokai didesnis už tą, kurį nustatė tyrėjai, atlikę Nacionalinę šaunamųjų ginklų apžvalgą – 2015 m. buvo apskaičiuota, kad amerikiečių civiliai gyventojai turi 265 mln. šaunamųjų ginklų. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad nuo 1994 m. šalies šaunamųjų ginklų atsargos išaugo tik apie 70 mln. Tikslų naudojamų ginklų skaičių nustatyti sunku ir dėl, kad neįmanoma apskaičiuoti, kiek ginklų kasmet yra išmetami ar kitaip nebenaudojami.

Privačių šaunamųjų ginklų pirkimas išaugo tuomet, kai atsirado ginklų entuziastai. Jie sudaro tik 3 proc. visų šaunamųjų ginklų savininkų, tačiau kiekvienas iš jų turi vidutiniškai po 17 ginklų ir kartu sudaro pusę civilių atsargų.

JAV politikai jau pradeda diskutuoti apie galimybę šaunamuosius ginklus įsigyti sunkiau ir visus įsigytus ginklus registruoti. Esą aiškūs įrašai apie tai, kam priklauso ginklai, palengvins nusikalstamą ginkluotą atsekamumą padės lengviau susekti tuos, kurie padarė nusikaltimus.

Galbūt turimų ginklų kiekis lemia ir tai, kad vis dažniau Jungtinėse Valstijose yra rengiami išpuoliai, per kuriuos aidi šūviai. Dažnai tokie atvejai pasitaiko ir paauglių tarpe.

Nuo 2013 metų sausio šalies mokyklose buvo mažiausiai 283 šaudymo atvejai – vidutiniškai vienas šaudymas mokykloje per savaitę nurodė už griežtesnę ginklų kontrolę pasisakanti ne pelno organizacija „Everytown for Gun Safety“.

Prieš pusmetį Stonemano Douglaso mokykloje, esančioje Parklande, Floridos valstijoje, buvęs mokinys surengė ginkluotą išpuolį, kurio metu žuvo mažiausiai 17 žmonių – mokiniai ir mokytojai. Vėliau paaiškėjo, kad sulaikytas įtariamasis žudikas – buvęs šios mokyklos mokinys, 19-etis Nicolas Cruzas, kuris iš šios mokyklos buvo pašalintas dėl drausminių pažeidimų. Šis incidentas patenka tarp 10 kruviniausių išpuolių modernioje JAV istorijoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė užuojautą žuvusių artimiesiems ir nukentėjusiems.

Griežtesnių ginklų kontrolės įstatymų šalininkai suaktyvėjo po šiemet įvykusių kelių šaudynių mokyklose. Iki šiol pastangų įveikti šią rykštę rezultatai buvo gana kuklūs. Floridoje amžius, nuo kurio galima teisėtai įsigyti šaunamųjų ginklų, buvo padidintas nuo 18 iki 21 metų. Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas savo ruožtu susitelkė į psichinės sveikatos klausimų sprendimą ir mokyklų saugumo stiprinimą, atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas po šaudynių Santa Fė mokykloje valstijos pietryčiuose.

Nuo 2012 metų žudynių Sendi Huko pradinėje mokykloje Niutauno mieste Konektikuto valstijoje, per kurias buvo nušauti 20 vaikų ir šeši suaugusieji, daugelyje JAV mokyklų buvo įvestos perspėjimo procedūros ir rengiamos nepaprastųjų situacijų pratybos. Jų tikslas – išmokyti moksleivius reaguoti į incidentus, kai į švietimo įstaigą įžengęs užpuolikas pradeda nesirinkdamas šaudyti.

Ataka taip pat buvo surengta dienraščio „Capital Gazette“ redakcijoje. Išpuolio metu penki žmonės žuvo, dar du buvo nesunkiai sužeisti. Buvo nužudyti keturi žurnalistai – Geraldas Fischmanas, Robas Hiaasenas, Johnas McNamara, Wendi Winters – ir pardavimų asistentė Rebecca Smith. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris nuo pat kadencijos pradžios smarkiai nesutaria su žiniasklaida, tviteryje paskelbė palaikymo žinią. „Galvoju apie aukas ir jų šeimas ir už jas meldžiuosi. Ačiū visiems gelbėtojams, kurie šiuo metu esate įvykio vietoje“, – parašė jis.

Po tokių išpuolių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino atsisakyti Žaliosios kortos loterijos. Anot jo, būtent ji atvėria kelią į Niujorką teroristams. Kaip skelbia BBC, socialiniame tinkle „Twitter“ jis paragino Žaliosios kortos loteriją pakeisti nuopelnais paremta sistema. JAV prezidentas ragino būti kur kas tvirtesniais ir protingesniais. D.Trumpas taip pat apkaltino senatorių Ch.Schumerį „padedant į JAV importuoti Europos problemas“.

Mes nenorime, kad po 20 ar 30 metų jau būtume visiškai pripratę, jog gana reguliariai vykdomi teroro išpuoliai šalyje, uždaromos parduotuvės arba oro uostuose paliekami sprogstamieji užtaisai, arba žmonės traiškomi gatvėse mašinomis, automobiliais“, sakė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: