„Aš pradedu galvoti, kad būtų buvę geriau, jei mano šeima tiesiog būtų mirusi, “sako Heo Yeong-hui – moteris, dar 2014 metais pabėgusi iš Šiaurės į Pietų Korėją. Pabėgdama ji paliko savo vyrą Choi Seong-ga ir sūnų Choi Gyeong-hak, kol įsitvirtins kitoje šalyje, paskui planavo, kad jie atvyks gyventi kartu su moterimi. Šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. „Aš pagalvojau, jog sumokėčiau, kad mano vyrą ir sūnų nužudytų. Duočiau tiek pinigų, kiek tik jie paprašytų, kad tik jų gyvenimai būtų nutraukti. Bet, žinoma, tai neįmanoma.“
Ne paslaptis, kad visose šalyse yra kontrabandininkų, Šiaurės Korėja – ne išimtis. Kontrabandą ten dažniausiai gabena laivais, o neretai, tais pačiais laivais, į kitas šalis gabena ir pabėgėlius. Heo, nelegaliais verslais užsiimantiems žmonėms, sumokėjo pinigų, kad jie, per Kiniją, padėtų jos šeimai pabėgti ir atkeliauti iki Pietų Amerikos.
Praėjusiais metais, Heo vyras ir sūnus, buvo pagauti Kinijos valdžios organų ir išsiųsti atgal į Šiaurės Korėją. Teigiama, kad vyrai buvo uždaryti į Korėjos gulagus, kuriuose laikomi ir baudžiami visi pabėgėliai. Nors gulagų laikai pasaulyje baigėsi jau senai, Šiaurės Korėja jų vis dar turi ir mano, kad tai tinkamiausias būdas nubausti visus, kurie bando pakenkti ar kitaip paveikti šią, tik teoriškai, demokratinę valstybę. Thomas Buearghental – garsus Tarptautinio Teisingumo Teismo ir Aušvico išgyvenusiųjų komiteto teisėjas, JAV dienraščiui The Washington Post sakė, kad Korėjos gulagai „yra tokie pat siaubingi, o gal net ir baisesni“ už Nacių koncentracijos stovyklas, kuriose jam teko būti, kai jis dar buvo vaikas.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Žinoma, kad iš Šiaurės Korėjos pabėgo virš 30 000 žmonių, tačiau tai tik oficialūs skaičiai ir manoma, kad tokių žmonių yra daug daugiau. Neaišku, kiek Kinija deportavo pabėgėlių atgal, į kankinimų stovyklas. Kad tai pasikeistų, Heo Yeong-hui teigia, kad čia ypatingai reikalinga išorės įtaka – kitos šalys turi padėti ne tik pabėgusiems, bet ir šalyje gyvenantiems žmonėms, kurie nemato, kas dedasi jų valstybėje ir taip netiesiogiai palaiko Šiaurės Korėjos veiksmus.
Keli Korėjos bėgliai, kurie išvengė Kinijos valdžios ir nebuvo pagauti, tapo žinomais tremtiniais, garsiai kalbančiais apie tai, kas vyksta toje šalyje. Tie, kurie nebijojo atskleisti savo tapatybės, šių metų vasarį, Baltuosiuose Rūmuose susitiko su Amerikos Prezidentu D. Trump‘u.
Suprantama, kad dėl visų gręsiančių pasekmių, dauguma pabėgėlių slepia savo vardus, nenori būti atpažinti. Tačiau Heo Yeong-hui yra drąsi moteris ir savo istoriją nori papasakoti visiems pasaulio žmonėms. Jos tikslas yra iškelti visas Šiaurės Korėjos problemas į viešumą ir, kad pagaliau būtų diskutuojama apie tai bei imamasi rimtų veiksmų. Tokiam žingsniui ją, žinoma, pastūmėjo jos mylimų vyrų uždarymas, o tikėti savimi ją įkvepia buvęs Šiaurės Korėjos diplomatas Thae Yong-ho, kuris 2016 metais su savo šeima tapo pabėgėliais ir dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje. Moteris cituoja Thae: „Kiekvienas turi daryti viską, ką gali, kad išlaisvintų savo valstybę nuo vergijos,“.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kinija yra ne vienintelė šalis pasaulyje gražinanti pabėgėlius į Šiaurės Korėją. Manoma, kad lygiai taip pat elgiasi ir Rusijos Federacija. Tiesa, yra ir keletas laimingų pabėgėlių istorijų. Viena jų – apie Ji Seong-ho. Praėjus dvylikai metų, kai vyras vaikščiodamas su mediniais ramentais, pabėgo iš Šiaurės Korėjos, dabar jis keliauja po Jungtines valstijas ir drąsiai pasakoja visiems apie tai, kaip jam pavyko pabėgti. 1996 m. Ji dar buvo paauglys, o Šiaurės Korėja jam atrodė tik badą nešanti ir žmonių negerbianti valstybė. Jis ir jo visi artimieji buvo priversti valgyti žolę ir žiurkes. Kartais Ji vogdavo anglis iš traukinių, kad juos galėtų išmainyti į maistą.Vieną dieną, tuo metu dar būdamas vaikas, Ji nuo bado nualpo tiesiog ant bėgių ir buvo pervažiuotas traukinio. Vaikinas išgyveno, tačiau jam amputavo kairės pusės ranką ir koją.
Praėjus dešimtmečiui, jis nusprendė bėgti iš Šiaurės Korėjos. Tuomet Kinija dar nesiųsdavo pabėgėlių atgal ir vyrui pavyko nukeliauti iki Pietų Korėjos, kur jis gavo rankos ir kojos protezus. Tačiau jis pasiliko tuos medinius ramentus, kad jie jam primintų, kokį ilgą kelią Ji nuėjo.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Ji Seong-ho dar 2015 metais, Oslo Laisvės forume, papasakojo savo neįtikėtiną istoriją ir savo kalbą pavadino „Mano neįmanomas pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“. Šiandien Ji vadovauja grupei pavadinimu „Now Action and Unity for Human Rights“ (NAUH), kuri kovoja už žmonių teises, didina piliečių sąmoningumą apie Šiaurės Korėjos asmens teisių pažeidimus ir padeda Korėjiečiams pabėgti nuo tokios santvarkos.
Taip pat skaitykite: Apie vienintelį žmogų sugebėjusį pabėgti iš lagerio Šiaurės Korėjoje
