15 metų praėjo nuo to laiko, kai Čekija, Vengrija ir Lenkija įstojo į karinį aljansą NATO, ir šį sprendimą šios buvusios sovietų satelitės dabar laiko labai teisingu, turėdamos omenyje konfrontaciją dėl Ukrainos tarp Rusijos ir Vakarų.
“NATO yra saugiausias aljansas, į kokį tik kada nors buvo įstojusi Lenkija”, – pirmadienį sakė lenkų premjeras Donaldas Tuskas, kelios valandos prieš tai, kai NATO paskelbė, kad jo šalyje ir Rumunijoje dislokuoja žvalgybos lėktuvą, kuris padės stebėti krizę kaimyninėje Ukrainoje.
10-ajame dešimtmetyje pradėta NATO iniciatyva rytuose žymėjo Aljanso plėtros į buvusias dabar jau nesamo, sovietų vadovauto Varšuvos pakto šalis pradžią.
Po dešimtmetį trukusių sunkių derybų Čekija ir Ukrainos kaimynės Vengrija bei Lenkija 1999 metų kovo 12 dieną įstojo į NATO.
Tai sudarė sąlygas virtinei kitų buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių – Bulgarijai, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Rumunijai, Slovakijai ir Slovėnijai – įstoti į Aljansą 2004-aisiais, tokiu būdu ištrinant Šaltojo karo padalijimus.
“Jeigu Lenkijos nebūtų NATO, tuomet ten tikrai nebūtų ir Baltijos valstybių”, – sekmadienį sakė buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis).
“Šioje pasaulio dalyje buvo tam tikras saugumo vakuumas, kurį galėjo užpildyti kiti”, – sakė jis ir pridūrė, kad be NATO narystės Ukrainos konfliktas keltų “itin rimtą grėsmę” Lenkijai ir Baltijos valstybėms.
“Tačiau šiandien esame po NATO skėčiu ir galime ramiau miegoti”, – sakė jis.
62 proc. lenkų sako, kad yra patenkinti naryste NATO ir tik 4 proc. jai nepritaria, rodo vasario mėnesį atlikta instituto CBOS apklausa.
