Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasirašė istorines asociacijos sutartis su Ukraina, Gruzija ir Moldova, šioms trims posovietinėms respublikoms žvelgiant į ateitį Europoje, o ne su senaisiais šeimininkais Maskvoje.
“Tai didi diena Europai… Europos Sąjunga šiandien kaip niekada anksčiau stovi su jumis petys į petį”, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) per pasirašymo ceremoniją, kurioje dalyvavo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Gruzijos vyriausybės vadovas Iraklis Garibašvilis ir Moldovos premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė).
Savo ruožtu Ukrainos lyderis pareiškė, kad europinių svajonių įgyvendinimas brangiai atsiėjo jo šaliai.
“Per pastaruosius mėnesius Ukraina sumokėjo didžiausią galimą kainą, kad išsipildytų jos europinės svajonės”, – sakė P.Porošenka per sutarties pasirašymo ceremoniją.
Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimis šioms šalims siūlomi glaudesni ekonominiai ir politiniai ryšiai su 28 valstybių bloku, kurie galiausia gali virsti naryste Bendrijoje.
ES ši penktadienio ceremonija žymi bent jau dalinę sėkmę dėl jos Rytų partnerystės politikos, kuri, kaip buvo sumanyta iš pradžių, taip pat turėjo apimti Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją, nors jos vėliau pakeitė taktiką – dėl Rusijos spaudimo ir meilikavimo.
Rytų partnerystės politiką 2009 metais inicijavo Lenkija ir Švedija, netrukus po to, kai daugelis buvusių komunistinių centrinės Europos valstybių įstojo į ES, – kad pasiūlytų glaudesnius ryšius toliau į rytus esančioms jų kaimynėms.
Neišvengiamai tai virto virvės traukimo varžybomis, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darė visa, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova nepasirašytų šių sutarčių, net skaudžių sankcijų kaina.
Sutartimis siūloma bendradarbiavimo struktūra, apimanti įvairias ekonomikos ir politikos sritis, tokias kaip energetika, vizos ir užsienio politika, palaikoma teismų nepriklausomybė ir skatinamos pilietinės visuomenės normos per įstatymo valdžią ir korupcijos išgyvendinimą.
Su asociacijos sutartimis susijusiomis prekybos sutartimis siekiama suteikti trims minimoms valstybėms geresnę prieigą prie ES vieningosios rinkos – didžiausios pasaulyje ir turinčios maždaug 500 mln. vartotojų.
EKONOMINĖ NAUDA, ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL REFORMŲ
Ukrainai šio dokumento pasirašymas gali 1 mlrd. eurų padidinti jos eksporto apimtis, padėti šalies plieno, tekstilės ir maisto pramonės šakoms ir sumažinti jos priklausomybę nuo Rusijos rinkos, rodo ES tyrimas.
Sunkius laikus išgyvenanti Ukrainos ekonomika gali papildomai augti 1 proc. – tai būtų didžiulis pasiekimas vyriausybei, siekiančiai stabilizuoti chaotiškus valstybės finansus, pažymima studijoje.
Kalbant apie naudą, kurią gaus ES, ji bus labiau ilgalaikė ir priklausys nuo to, kiek sėkmingi bus šie susitarimai.
Bendrijai teks imtis ilgalaikių pastangų stengiantis padėti šioms šalims įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas, ypač energetikos sektoriuje, kad Rusija turėtų mažiau svertų jas spausti, sakė Judy Dempsey (Džudi Dempsi) iš Briuselyje įsikūrusio Carnegie (Karnegio) centro Europoje.
Mainais į ES pagalbą ir dosnumą šios trys šalys turės vykdyti griežtą reformų darbotvarkę. Tai tikriausiai pareikalaus permainų, kurios turės rimtų politinių ir socialinių pasekmių.
Artėjant asociacijos sutarčių pasirašymui ES santykiuose su Rusija kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo įvykiai Ukrainoje – geopolitiniu požiūriu strategiškai svarbioje valstybėje, turinčioje 45 mln. gyventojų.
Maskvos remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pernai lapkritį spaudžiamas Rusijos paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą. Šis jo žingsnis išprovokavo ne vieną mėnesį trukusius proeuropietiškus protestus, kurie galiausiai vasarį privertė jį atsistatydinti ir ieškotis prieglobsčio Rusijoje.
Naujoji vyriausybė Kijeve pareiškė ryžtą užbaigti sutarties pasirašymą. Tuo tarpu V.Putinas skubiai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir pagrasino surengti karinę intervenciją Ukrainos rytuose, jeigu kils grėsmė ten gyvenantiems etniniams rusams.
Nuo balandžio vykstantys susirėmimai tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų šalies rytuose jau pareikalavo daugiau nei 400 gyvybių.
Nors atrodo, kad Maskva susitaikė su šių trijų valstybių “netekimu”, ji įspėjo, kad imsis priemonių sumažinti žalą jos ekonominiams interesams, išskirdama galimą ES pagamintų ir dabar atpigsiančių prekių antplūdį per Ukrainą.
Bendrija, siekdama išsklaidyti tokius Maskvos būgštavimus, sutiko kito mėnesio pradžioje politiniu lygiu surengti derybas trišales derybas su Maskva ir Kijevu aptarti galimą ES ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo poveikį Rusijos ekonomikai.
Briuselis tvirtina, kad asociacijos susitarimai naudingi Rusijai, nes jie sustiprins jos kaimynių ekonomiką, o tai savo ruožtu leis Rusijai padidinti eksportą į tas šalis.
Tačiau pasirašiusios asociacijos susitarimus, šios šalys jau nebegalės prisijungti prie aktyviai Maskvos propaguojamos Eurazijos ekonominės sąjungos, turinčios vėl suburti buvusias Sovietų Sąjungos respublikas.