Ukrainos vyriausybės vadovas ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Tautas (JT), ragindamas Rusiją prie derybų stalo ieškoti būdų užbaigti priešpriešą tarp Kijevo ir Maskvos.
Premjerui kalbant Jungtinėse Tautose, Ukrainoje vėl buvo pralietas protestuotojų kraujas.
Rytiniame Donecko mieste vienas žmogus buvo nudurtas, o dar keliolika sužeisti, kai rusų separatistų minia užpuolė demonstrantus, reiškusius paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.
Informacija apie demonstranto žūtį pasirodė tuo metu, kai premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė kalbą dėl krizės Ukrainoje skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybose posėdyje.
A.Jaceniukas pažymėjo, kad vis dar įmanoma derybų keliu rasti krizės sprendinį, jei Rusija sutiks atitraukti savo pajėgas iš Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio ir pradėti rimtą diplomatinį dialogą.
“Norime derybų. Nenorime jokio pobūdžio karinės agresijos”, – sakė premjeras, kreipdamasis tiesiai į Rusijos ambasadorių Jungtinėse Tautose Vitalijų Čiurkiną.
V.Čiurkinas išjuokė mintį, kad prieš krizę ten buvo “idiliška situacija”, tačiau pridūrė: “Rusija nenori karo, nenori jo ir rusai. Esu tikras, kad ukrainiečiai to taip pat nenori”, – sakė ambasadorius.
Priešprieša tarp Ukrainos ir Rusijos aštrėja nuo vasario 22 dienos, kai buvo nušalintas Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas atsisako pripažinti naują provakarietišką Ukrainos vyriausybę, kuriai vadovauja A.Jaceniukas. Auga įtampa ir tarp priešiškų stovyklų Ukrainos viduje.
Būgštaujama, kad sekmadienį krizė gali pasiekti kritinį tašką – tą dieną Kryme, kurį dabar yra okupavusios promaskvietiškos pajėgos, vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.
A.Jaceniukas turi tvirtą diplomatinį užnugarį. Jo vyriausybę pripažįsta didžiosios Europos valstybės, trečiadienį Vašingtone jis užsitikrino visišką JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) palaikymą ir šiuo metu veda derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos.
Tačiau esama padėtis Kryme yra palanki V.Putinui.
Rusijos kariuomenė yra gerokai didesnė už Ukrainos, o rusų kariai jau perėmė Krymo pusiasalio, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas, kontrolę.
Maskva nė neslepia, kad po sekmadienio referendumo, kurį Kijevas ir Vašingtonas paskelbė nelegitimiu, aneksuos Krymą, išprovokuodama didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.
Tuo tarpu Krymo totorių lyderis ketvirtadienį paragino NATO įsikišti Kryme, kad būtų užkirstas kelias “žudynėms”, o Krymo totorių bendruomenę ragino boikotuoti būsimą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
“Jeigu kitos priemonės neveikia, tuomet NATO turėtų įsikišti kaip Kosove”, – agentūrai AFP telefonu sakė Mustafa Cemilevas (Mustafa Džemilevas), kuris penktadienį Briuselyje rengiasi susitikti su NATO pareigūnais.
Didžiosios Vakarų valstybės atmeta karinės intervencijos galimybę, tačiau Vašingtonas ir Europos Sąjunga rengia priemones, kurias JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pavadino “virtine labai rimtų žingsnių” prieš Rusiją.
