Kiekvienas žmogus ieško gyvenimo prasmės, stengiasi išpildyti svajones, įgyvendinti planus ir viltis, tačiau laimės paslaptis, pasak popiežiaus Pranciškaus, – tapti laisvais ir išlaisvintais žmonėmis. Tik laisvėje įmanomas visavertis gyvenimas, galintis virsti tarpusavio santykių šviesa.
Pasitinkant Velykas kviečiame skaityti ištraukas iš popiežiaus Pranciškaus homilijų, kalbų, žinių, maldų rinkinio Šio gyvenimo laimė (išleido „Baltos lankos“, iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė).
Ši knyga, kupina įkvėpimo ir patarimų asmeniniam dvasiniam tobulėjimui, padės kiekvienam iš mūsų chaotiškame šių dienų pasaulyje ieškoti kasdienės dvasinės ramybės ir laimės.
**
Tegul po tavo gavėnių ateina Velykos
Kai kurių krikščionių gyvenimas primena gavėnią be Velykų. Žinoma, sutinku, džiaugsmas neišgyvenamas vienodai visomis gyvenimo aplinkybėmis, juolab sunkiomis akimirkomis. Džiaugsmas prisitaiko ir kinta, bet visada išlieka bent kaip šviesos spindulys, sklindantis iš asmeninio tikrumo, kad, nepaisant visko, esi be galo mylimas. Suprantu žmones, linkusius liūdėti dėl didelių sunkumų, kuriuos tenka kęsti, bet, ištikti didžiausių nelaimių, pamažėle turime leisti tikėjimo džiaugsmui prabusti kaip slaptam, bet tvirtam pasitikėjimui.
Atverk širdį Karalystės lėtumui
Parabolėse Jėzus mus moko, kad Karalystė įžengia į pasaulį kukliai ir plečiasi tyliai ir nuolat ten, kur ją priima vilties ir išsigelbėjimo žiniai atviros širdys. Evangelija mus moko, kad Jėzaus Dvasia į kiekvieno žmogaus širdį gali atnešti naujos gyvybės ir pakeisti kiekvieną situaciją, net ir tokią, kuri iš pažiūros yra beviltiška. Jėzus gali pakeisti, gali pakeisti kiekvieną padėtį! Štai šią žinią esate raginami skleisti savo bendraamžiams: mokykloje, darbo aplinkoje, savo šeimose, universitete ir savo bendruomenėse. Kadangi Jėzus prisikėlė, mes žinome, kad Jis turi „am žinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 68) ir kad jo Žodis yra toks stiprus, jog gali paliesti kiekvieno širdį, gėris gali nugalėti blogį ir pakeisti bei išganyti pasaulį.
Kaip sekasi džiaugtis?
Apie tai rašė ir šventasis Paulius: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje… Viešpats yra arti“ (Fil 4, 4–5). Šiandien mielai paklausčiau vieno dalyko. Tačiau kiekvienas tą klausimą tegu parsineša į namus, gerai? Kaip namų užduotį. Ir pats sau teatsako: ar yra džiaugsmo mano namuose? Ar yra džiaugsmo mano šeimoje? Atsakykite į tai.
Mielos šeimos, puikiai žinote: tikrasis džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, nėra paviršutiniškas, kyla ne iš daiktų, palankių aplinkybių… Tikrasis džiaugsmas kyla iš žmonių tarpusavio darnos, kuri visų jaučiama širdyje ir leidžia mums pajusti buvimo drauge, abipusės paramos gyvenimo kelyje grožį. Tačiau šio gilaus džiaugsmo jausmo pagrindas – Dievo artumas, Dievo buvimas šeimoje, jo priimti pasirengusi, gailestinga, pagarbi meilė visiems. Ir pirmiausia kantri meilė: kantrumas yra Dievo dorybė, mokanti mus šeimoje kantriai vienas kitą mylėti. Būti kantriems vienas kitam. Kantri meilė. Vien Dievas moka sukurti darną tarp skirtingybių. Jei Dievo meilės nėra, šeima netenka ir darnos, viršų paima individualizmas ir džiaugsmas užgęsta. O šeima, gyvenanti tikėjimo džiaugsmu, spontaniškai tą džiaugsmą perteikia kitiems, yra žemės druska ir pasaulio šviesa, visos visuomenės raugas.
Nepajėgiu…
Vieni negalime pajėgti. Patirdami įvykių ir madų spaudimą, vieni niekada nesugebėsime rasti teisingo kelio, ir net jeigu jį surastume, neturėtume pakankamai jėgų atkakliai juo eiti, kopti įkalnėmis ir įveikti nenumatytas kliūtis. Čia ir atsiranda Viešpaties Jėzaus kvietimas: „Jeigu nori… sek paskui mane.“ Jis pakviečia mus tam, kad lydėtų kelyje, ne tam, kad mus išnaudotų, ne tam, kad pavergtų, bet tam, kad išlaisvintų. Toje laisvėje pakviečia mus tam, kad lydėtų kelyje. Taip yra. Tik drauge su Jėzumi, jam melsdamiesi ir sekdami paskui jį, pamatysime aiškų vaizdą ir įgausime jėgų jį įgyvendinti. Jis mus tikrai myli, tikrai mus pasirinko, tikrai atsidavė kiekvienam iš mūsų. Jis – mūsų gynėjas ir vyresnysis brolis ir bus vienintelis mūsų teisėjas. Kaip gera galėti drąsiai sutikti permainingus egzistencijos įvykius drauge su
Jėzumi, žinoti, kad jo Asmuo ir jo žinia yra su mumis! Jis neatima savarankiškumo ar laisvės; priešingai, sustiprindamas mūsų trapumą leidžia mums iš tiesų būti laisviems, laisviems daryti gera, stipriems, kad galėtume ir toliau tai daryti, kad sugebėtume atleisti ir paprašyti atleidimo. Toks yra mus lydintis Jėzus, toks yra Viešpats!
Įveik baimės kliūtį
Pirmieji žodžiai, kuriais arkangelas Gabrielius kreipėsi į Nekaltąją Mergelę, buvo tokie: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Jėzų atradusiojo gyvenimas prisipildo tokio didelio vidinio džiaugsmo, kad joks dalykas ar žmogus jo negali atimti. Kristus saviškiams suteikia jėgų, kurios reikalingos neliūdėti ir nebūti prislėgtiems, galvojant, kad nėra problemų sprendimo. Šios tiesos palaikomas krikščionis nedvejoja, kad su meile daromi dalykai gimdo giedrą, rūpesčių netemdomą džiaugsmą, kuris yra vilties, įveikiančios baimės kliūtis ir atveriančios duris į perspektyvią ateitį, brolis.
