Statistika rodo, kad kasmet vienas vartotojas išmeta apie 30 kilogramų drabužių. Visuomenės akyse mada asocijuojasi su laikinumu, greitai kintančiomis tendencijomis. KTU „Dizaino dienos“ šiais metais įrodys, kad tai – netiesa. Jau 25-tąjį kartą vyksiantis renginys kviečia visus neabejingus tvarumui – čia savo kolekcijomis dizaineriai sieks atkreipti dėmesį į tvarumo problematiką, daugiausiai dėmesio skiriant vartotojiškumui. Jau lapkričio 26 dieną, verslo centre „BLC“, net 14 tvarių kolekcijų pristatys dizaineriai iš visos Lietuvos.

Renginio organizatoriai – Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentų atstovybė „InDi“ – siekia parodyti, kad greitai keičiame tuos daiktus, kurie yra nekokybiški ar neturi ilgalaikės vertės ir paskatinti žmones rinktis aplinkai draugiškus gaminius.

„Renginio metu stengiamės atsižvelgti į aplinką, tačiau viską pateiksime hiperbolizuodami esamą problemą, kas ir atsiskleidžia ir šių metų renginio reklamoje, komunikacijoje. Norime parodyti daiktais bei drabužiais apkrautą vargstantį žmogų, ir taip paraginti susimastyti apie tvarų vartojimą“, – sako KTU studentė Vaiva Balvočiūtė, viena iš „Dizaino dienų“ renginio organizatorių.

Apie tvarumą reikia kalbėti dar mokykloje

Kiekvienais metais žmonės visame pasaulyje suvartoja apie 80 milijardų vienetų drabužių, o už maždaug 140 milijonų eurų jų yra išmetama. Vien Europoje per metus išmetama apie 5,8 mln. tonų tekstilės gaminių, JAV – apie 13 mln. tonų. Tačiau tik mažiau nei 1 proc. drabužių gamybai sunaudojamų medžiagų vėliau perdirbama į naujus drabužius – kasmet prarandamų medžiagų vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių.

Nors apie tvarų vartojimą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, vartojimo skaičiai išlieka dideli, todėl ekspertai visame pasaulyje tiki, kad labai svarbu pradėti edukuoti žmones tvarumo klausimais dar mokykloje. Tokiai nuomonei pritaria ir V.Balvočiūtė teigdama, kad vaikus reikia mokyti spręsti bei pastebėti tvarumo problemas nuo pat mažens – turi formuotis įprotis gyventi tvariai.

„Menas yra labai tam tinkama forma – įvairios meno rūšys daro pasaulį gražesnį, o mada yra viena iš jų. Grožis padeda skleisti ir tam tikras svarbias žinutes. Šiais metais mes norime, kad žmonės atkreiptų dėmesį į besaikio vartojimo problemą. Nors tai yra sudėtingas procesas ir žmonių įpročiai per dieną nepasikeis, tačiau mažais žingsniais galime visko pasiekti – svarbiausia pradėti nuo savęs“, – mano V. Balvočiūtė, studijuojanti KTU Pramoninio dizaino inžineriją.

KTU „Dizaino dienų“ renginio metu bus pristatyta 13 tvarių kolekcijų ir viena – parodomoji. Dalyviai bus apdovanoti įvairiais prizais: auksine adata, praktika pas dizainerę Katriną Knizikevičiūtę bei galimybę dalyvauti jos naujos kolekcijos „Bajoras” kūrybos procese, Irinos Cybinos stiliaus konsultacija, „Icon Academy“ makiažo kursai, „L’Officiel“ prenumerata pusmečiui ir straipsniu jų žurnale bei daugeliu kitų.

Renginio metu netruks ir pramogų. Šiais metais KTU „Dizaino dienų“ svečias – atlikėjas „Palmės žiedas“, kuris pertraukų metu svečius įtrauks į neužmirštamą kelionę po muzikos pasaulį.

Startuolis „Vinted“ – didžiausia naudotų drabužių platforma Europoje

Pasak V. Balvočiūtės, greitosios mados parduotuvės, norėdamos atrodyti tvaresnės ir aplinkai draugiškos, neretai naudoja įvairias marketingo strategijas. Viena iš jų yra „Greenwashing“ strategija – parduotuvių tinklai priima dėvėtus rūbus perdirbimui ir už tai suteikia nuolaidą apsipirkimo metu. Vis dėlto, surinkti rūbai kartais nėra perdirbami – jie sudeginami ar kitaip utilizuojami. V. Balvočiūtė įsitikinusi, kad greita mada trauktis neketina, kadangi turi nemažą klientų ratą.

„Jaunas dizaineris pats turėtų nuoširdžiai vadovautis tvaresnio pasaulio idėja bei atsisakyti greitosios mados asmeniniame gyvenime, nes žmogaus požiūris labai atsiskleidžia jo darbuose ir vartotojai tai jaučia“, – sako ji.

Puikus tvarios mados pavyzdys yra internetinė dėvėtų drabužių parduotuvė „Vinted“, kuri tapo pirmuoju startuoliu Lietuvoje, pasiekusiu „vienaragio“ statusą, kurio vertė viršija 1 mlrd. Tai didžiausia Europoje vartotojo vartotojui skirta e. platforma – senus, nebenešiojamus ar atsibodusius drabužius vartotojai maino, atiduoda labdarai ar parduoda.

„Asmeniškai pažįstamų rate neturiu žmonių, kurie perka vienetinius drabužius tik iš dizainerių ir manau tam įtakos turi kaina. Tačiau daugumai mano rato žmonių yra opi vartotojiškumo problema ir jie nori prisidėti prie švaresnio, žalesnio bei tvaresnio rytojaus kūrimo, todėl perka drabužius padėvėtų drabužių parduotuvėse“, – pasakoja KTU studentė V. Balvočiūtė.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: