Nors arčiausiai miesto centro įsikūręs žirgynas Marvelėje ir yra dažnas mėgėjų pasirinkimas, žirgų sporto aistruolė, 2012 metų Prezidento taurės konkūro nugalėtoja Ona Jasinskaitė užtikrina, jog geografinis artumas nėra pagrindinis kriterijus.
Dirbdama jojimo būrelio vadove Lietuvos liaudies buities muziejuje čia ji dažnai sulaukia vaikų iš Kauno, kurie dėl jojimo atvažiuoja bent kartą per savaitę.
Buities muziejus vilioja žemaitukais
Lietuvos liaudies buities muziejaus žirgynėlis išsiskiria tuo, jog čia nerasi užsienietiškų veislių žirgų. Puoselėjant senąsias tradicijas, čia auginami tik žemaitukų ir stambintų žemaitukų veislių žirgai, o vasarą šie laikomi lauke, bandoje.
„Dėl valstybės paramos žemaitukų veislės arklių Lietuvoje sparčiai daugėja“,- pasakojo jojimo būrelio buities muziejuje vadovė Ona Jasinskaitė. -“Jodinėja tiek vaikai, tiek suaugusieji, taip pat kartais ruošiamės specialiems konkūrams, skirtiems žemaitukų veislės žirgams. Gana populiaru po muziejų jodinėti švenčių proga, per vestuves nuomojama karieta“.
Šis vienkartinis malonumas čia gali kainuoti apie penkiolika eurų, tačiau vaikams perkant abonimentus kaina mažesnė, o užsiėmimai dažniausiai vyksta savaitgaliais. Ne paslaptis, jog norint jodinėti profesionaliau, gali prisireikti ir tinkamesnės jojimui aprangos, kurios kaina gali siekti ir iki kelių tūkstančių eurų, tačiau norint visuomet galima susirasti paprastesnį variantą.
© Vaivos Chockevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
„Žirgas visų pirma yra geras psichologas. Žirgynas padeda pamiršti visus nemalonumus, ginčus, įkvepia geros energijos,“- kodėl verta rinktis žirgų sportą pasakojo Ona. Tiesa, nors jodinėjimas žirgais ir yra geras sportas, save išbandžiusi mados srityje Ona juokdamasi pripažino, jog jei norėtų profesionalios modelio karjeros, tektų atsisakyti žirgų, mat užsiimant šiuo sportu gali tapti ne manekeniškai raumeningas.
Nors žemaitukas yra užsispyręs žirgas, taip pat yra pastebėta, jog jų terapija vaikus veikia net gi stipriau, nei delfinų. Tad ši vieta yra puiki mėgėjams ne tik dėl galimybės pasijodinėti po muziejų ir pakankamos erdvės paganyti akis, joje galima pasidžiaugti išskirtine žemaitukų veisle.
Onos Jasinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Išlaikyti nuosavą žirgą – brangus malonumas
Nors daugelis mūsų bent vaikystėje svajoja auginti ponį ar žirgą, gana akivaizdu, jog tai yra brangus malonumas visais klausimais. Nuosavą kumelę Charizmą Veiverių žirgyne laikanti Ona Jasinskaitė patikino, jog turėti žirgą – tarsi auginti vaiką. „Visų pirma jam reikia nuolatinės priežiūros. Treniruotės vyksta šešis kartus per savaitę, viena diena duodama žirgui pailsėti. Jei turi žirgą – dirbi septynias dienas per savaitę,“ – pasakojo seno tipo vokiečių hanoverės šeimininkė. Taip pat žirgas yra nuolatos ruošiamas tam tikrai jojimo šakai, nuo konkūrų iki lenktynių. Pati ruošdamasi konkūrams, šiai šakai Ona ruošia ir savo žirgą, nors šis pagal prigimtį turėtų būti talentingesnis išjodinėjimo srityje.
„Arklio turėjimas reikalauja ne vienkartinės investicijos. Kainuoja tiek vieta laikymui, pašaras, tiek treneris, jei dar nesi profesionalas. Tad vien šios investicijos kas mėnesį gali atsieiti apie 300 eurų. Pats žirgas gali kainuoti tūkstančius. Vaikams tėvai dažniau perka patyrusius, jau dresuotus žirgus. Tie, kurie užsiima profesionaliai, išsiugdo patys.“ – Dalijosi patirtimi Ona.
Pasirodo, jog žirgas, kaip ir žmogus, turi savo charakterį, taip pat jam tiesiog gali būti bloga nuotaika. Tad varžybose daug lemia sėkmė, žirgo savijauta tą dieną labai svarbi.
Onos Jasinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
„Kartą išvažiavau į varžybas serganti. Kuomet važiuoji į varžybas, o tavo žirgas yra linkęs spirti su priekinėmis ar galinėmis kojomis, jam toje pusėje rišami raudoni kaspinai. Juokaudavau, kad jį visą reikia suvynioti į raudoną kaspiną. Tačiau pajutęs, kad sergu, išdaigų nekrėtė,“- prisiminė mergina.
Savą žirgą patiki Veiverių žirgynui
Nors gyvena Kaune, Ona savo žirgą nusprendė laikyti Veiverių žirgyne. Čia ji džiaugiasi ne tik talentingu treneriu, tačiau ir geromis sąlygomis, žirgams suteikiama erdve, galimybe žirgą išvaryti į levadas, kokybiškais pašarais. Žirgyne sutiktas treneris Zigmantas Šarka jaunesnysis neslėpė, jog jo šeimoje meilė žirgams perduodama iš kartos į kartą, o konkurencija su tėvu tik paskatina tobulėti.
„Vaikui siekiant karjeros pradėti jodinėti būtų verta kuo anksčiau, jau nuo septynerių, aštuonerių metų. Tuomet lavinama reakcija, koordinacija.“ – Pasakojo Zigmantas, nors ir neslėpė, jog Lietuvoje dažnai šio sporto imamasi gerokai vėliau.
Jodinėti pradėjęs nuo vaikystės, keturiolikos Zigmantas Šarka jaunesnysis jau rimtai sportavo, taip pat jojimo paslapčių galėjo mokytis iš savo tėvo, kuris atstojo puikiausią nuosavą trenerį.
© Vaivos Chockevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Manau, jog žirgų sportas populiarėja Kauno regione, didėja tiek galimybės, tiek konkurencija. Daugiausiai žirgų sportu domisi mergaitės, kažkodėl vaikinai nesirenka šio užsiėmimo. Nors sportas nėra nei vyriškas, nei moteriškas. Vyrų privalumas – jėga, kuomet jos prireikia, moterų – jausmas, kuris yra būtinas norint suvaldyti arklį.“ – Pasakojo Zigmantas. Nors konkūrų Lietuvoje yra pakankamai, jis neslėpė, jog dažnai vyksta ir į kaimyninių šalių rungtynes dėl didesnių prizinių fondų. Dabartinį savo žirgą pirkdamas rizikavo, mat šis jau buvo subrendęs, tačiau sportininkas patikino, jog rizika atsipirko ir dabar žirgas gali sėkmingai dalyvauti varžybose.
„Varžybose sėkmė priklauso tiek nuo žirgo, tiek nuo žmogaus, savo nervais reikia netrukdyti žirgui.“- pasakojo Zigmantas Šarka jaunesnysis. -“Arkliui taip pat būna bloga nuotaika. Po savaitgalio jiems sunku susikaupti.“
