Benas Affleckas, žymus pramogų pasaulio veikėjas, per visą savo aktoriaus, režisieriaus ir scenaristo karjerą susilaukė nemažo dėmesio. Savo įvairiapusišku darbu Affleckas nuolat demonstravo savo universalumą, įtvirtindamas savo, kaip atpažįstamo ir gerbiamo talento, vietą kino pramonėje. Straipsnyje gilinsimės į Beno Afflecko gebėjimus, nagrinėsime jo pasiekimus tiek prieš kamerą, tiek už jos, taip pat jo įtaką kino industrijai.

Afflecko sėkmės pagrindas yra jo išskirtiniai aktoriniai sugebėjimai. Nuo ankstyvo proveržio vaidmens filme „Gerasis Vilas Hantingas“ iki Betmeno atvaizdavimo DC išplėstinėje visatoje Affleckas įrodė savo gebėjimą įkūnyti įvairiausius personažus. Jo pasirodymai dažnai sužavi publiką ir efektyviai perteikia sudėtingiems vaidmenims reikalingą emocinį gylį. Lengvai pereidamas tarp žanrų, Affleckas pademonstravo savo, kaip aktoriaus, gebėjimą prisitaikyti ir nepaprastą įvairiapusiškumą. Be savo, kaip aktoriaus, laimėjimų, Affleckas taip pat pademonstravo išskirtinius režisieriaus įgūdžius. Jo debiutas kaip režisieriui „Gone Baby Gone“ sulaukė kritikų pripažinimo, demonstruodamas jo sugebėjimą sukurti įtikinamus pasakojimus ekrane. Vėlesni Afflecko filmai, įskaitant „Miestą“ ir „Argo“, dar labiau sustiprino jo meistriškumą už kameros, pelnė jam pagyrimų ir dar labiau sustiprino jo, kaip talentingo kino kūrėjo, reputaciją.

Be individualių laimėjimų, Affleckas nuolat bendradarbiavo su kai kuriomis įtakingiausiomis kino industrijos figūromis. Jo bendradarbiavimas su žinomais režisieriais, tokiais kaip Martinas Skorsezė ir Davidas Fincheris, lėmė kritikų pripažinimą, o tai leido jam prisidėti prie novatoriškų projektų. Afflecko dalyvavimas kultūriškai reikšminguose filmuose, tokiuose kaip „Gerasis Vilas Hantingas“ ir „Argo“, parodė jo gebėjimą atrinkti projektus, kurie rezonuoja auditoriją ir sprendžia įžvalgias temas. Afflecko atsidavimas filantropijai ir socialinio teisingumo klausimams išryškino jo charakterį ir užuojautą, todėl jis tapo sektinu pavyzdžiu trokštantiems menininkams.

Nuo savo pavyzdinių pasirodymų ekrane iki sėkmingų režisieriaus pastangų Affleckas nuolat peržengė ribas ir paliko neišdildomą pėdsaką kino pramonėje.

10. „Armagedonas“ (Armageddon, 1998)

Nelaimingai kosmose žuvęs erdvėlaivis įspėja NASA apie pražūtingą asteroidą, kuris susidurs su Žeme. Atrodo, kad vienintelis būdas nukreipti jį nuo kurso – išgręžti jo paviršių ir susprogdinti bombą.

Filmas pasakoja istoriją, kurioje Bruce’as Willisas vaidina naftos gręžėją, pasamdytą vadovauti dviems komandoms, vykdančioms avarinę misiją į „Teksaso dydžio“ asteroidą, kuris netrukus trenksis į Žemę ir sunaikins visą gyvybę – „net virusus“. Jų užduotis: išgręžti 800 pėdų skylę ir įstatyti į ją bombą, kad susprogdintų asteroidą, kol jis mūsų nepražudė.

Kadras iš filmo „Armagedonas“ / Buena Vista Pictures Distribution

Filmas prasideda Charltono Hestono pasakojimu apie asteroidą, kuris sunaikino dinozaurus. Tada pasirodo meistriška titrų kortelė „Po 65 milijonų metų“. Kitose scenose rodoma, kaip astronomas mėgėjas pastebi objektą. Matome aukščiausio lygio susitikimus Pentagone ir Baltuosiuose rūmuose. Susipažįstame su Biliu Bobu Thorntonu, misijos kontrolės tarnybos Hiustone vadovu, kuri, matyt, veikia kaip sporto baras su dideliu ekranu sirgaliams, bet be alkoholio. Paskui matome paprastus žmones, kurių gyvenimus visiems laikams pakeis būsimi įvykiai.

Katastrofų filmuose visada yra mažų kasdienio gyvenimo vinječių. Pats kvailiausias filme „Armagedonas“ susijęs su dviem japonų turistais Niujorko taksi automobilyje. Po to, kai meteoritai visą gatvę paverčia liepsnojančia dykuma, moteris skundžiasi: „Aš noriu apsipirkti!“ Tuo tarpu mes išgyvename romantišką siužetą, kuriame dalyvauja Liv Tyler ir Benas Affleckas. Liv vaidina Bruce’o Williso dukrą. Benas yra geriausias Williso gręžėjas.

Briusas randa dukterį Liv Beno lovoje naftos platformoje ir persekioja Beną po visą platformą, bandydamas jį nušauti. Atskrenda sraigtasparniai, kad nugabentų Willisą į žemyną ir jis galėtų vadovauti žmonijos gelbėjimo misijai ir t. t. Jis primygtinai reikalauja pasitelkti tik savo platformos įgulos narius – ypač Afflecką, kuris yra „kaip sūnus“. Tai reiškia, kad Liv ir Benas turi širdį veriančią atsisveikinimo sceną. Taigi, filmas apie planetos išsaugojimą ir žinoma šiek tiek meilės elementų, kad būtų įdomiau.

9. „Įsimylėjęs Šekspyras“ (Shakespeare in Love, 1998)

Johno Maddeno režisuota romantinė komedija, kuriai scenarijų parašė Marcas Normanas ir Tomas Stoppardas, o prodiusavo Harvey Weinsteinas. Filme vaidina Gwyneth Paltrow, Josephas Fiennesas, Geoffrey Rushas, Colinas Firthas, Benas Affleckas ir Judi Dench. Filme vaizduojamas išgalvotas dramaturgo Viljamo Šekspyro (Fiennesas) ir Violos de Lesseps (Paltrow) meilės romanas Šekspyrui rašant „Romeo ir Džuljetą“. Keletas personažų sukurti pagal istorines asmenybes, o daugelis veikėjų, replikų ir siužeto priemonių yra aliuzijos į Šekspyro pjeses.

Filme yra valtininkas, kuris plukdo Šekspyrą per Temzę ir giriasi: „Kartą mano valtyje buvo Kristoferis Marlou“. Kai Šekspyras išlipa į krantą, valtininkas bando duoti jam paskaityti scenarijų. Dėl šiuolaikinio filmas primena „Masterpiece Theatre“ ir Melo Brookso varžybas. Tada filme įsimaišo saldi meilės istorija, sultingos dvaro intrigos, politikos užkulisiai ir keletas gražių akimirkų iš „Romeo ir Džuljetos“. Kino juosta įtraukia šmaikštumu, energija ir netikėtu saldumu. Filmas primena, kad Vilijamas Šekspyras kadaise buvo jaunas dramaturgas, kad teatras visais laikais yra tiek pat verslas, kiek ir šou, ir kad „Romeo ir Džuljetą“ turėjo parašyti vyras, artimai bendravęs su savo libido.

Kadras iš filmo „Įsimylėjęs Šekspyras“ / Universal Pictures

„Įsimylėjusio Šekspyro“ veiksmas vyksta vėlyvojoje Elžbietos laikų Anglijoje. Teatras Londone klesti – kai teatrai neuždaromi, t. y. kai jų neuždaro perspėjimai apie marą ar blogos skolos. Šekspyras (akt. Josephas Fiennesas) nėra toks sėkmingas kaip populiarusis Marlou (akt. Rupertas Everetas), bet jis – kylanti žvaigždė, paklausi neturtingam impresarijui Henslovui (akt. Geoffrey Rushas), kurio „Rožinis teatras“ įklimpęs į skolas, ir Ričardui Burbeidžui (akt. Martinas Clunesas), kurio „Užuolaidų teatre“ vaidina Marlou ir kuris norėtų pasirašyti sutartį su Šekspyru.

Filmo pradžioje linksmai apžvelgiamas teatro verslas – pastatai, biudžetai, scenarijaus rašymo terminai, atrankos procesas. Tuo tarpu Šekspyras kovoja su terminais ir terapijoje skundžiasi, kad lūžo jo plunksna. Ko reikia, kad jo energija atsinaujintų? Pamatyti gražuolę Violą De Lesseps (akt. Gwyneth Paltrow), turtingo vyro dukterį, kuriai užtenka skonio, kad Šekspyrui teiktų pirmenybę prieš Marlou, ir drąsos apsivilkti vyriškus drabužius bei dalyvauti atrankoje dėl vaidmens naujoje Vilio pjesėje.

Šekspyro ir Violos meilės istorija įgauna gudrų pavidalą. Baigiamojoje scenoje, kai Viola sulaužo įstatymą, draudžiantį moterims būti scenoje, nustembame, kiek daug originalios Šekspyro jėgos vis dar slypi eilutėse, kurios dabar turi dvi ar net tris papildomas prasmes. Romantiškas romanas vystosi tyliai ir tikroviškai, nes jis auga artėjančių Violos vestuvių šešėlyje. Fiennesas ir Paltrow sudaro puikią romantišką porą, kupiną puikios nuotaikos ir puikių bruožų, o Benas Affleckas filmo centre vaidina Nedą Alleiną, įžūlų aktorių. Na, nors ir nevaidino pagrindinio vaidmens, vis vien suvaidino nepriekaištingai. Su Beno Afflecko išvaizda, įsijausti į įžūlumą ir jį perteikti tikrai nesunku.

8 „Air“ (2023) 

„Air“, tai vienos valandos ir 52 minučių juosta apie tai, kaip „Nike“ pasirašė vertingiausią visų laikų sandorį su Michaelu Jordanu. Tuo metu amerikiečių sportininkų širdis buvo užkariavę vokiečių „Adidas“ ir kita amerikietiška įmonė „Converse“. Todėl „Nike“ reikėjo ypatingai pasistengti, kad iškiltų . Šiuo klausimu visi nuopelnai tenka Sonny Vaccaro, kuris tuo metu dirbo „Nike“ sporto skyriuje būtent, kad padėtų krepšinio srityje ir jam kilo idėja pasiūlyti tuo metu kylančiam krepšininkui Michaelui Jordanui sudaryti sutartį su „Nike“, nes matė jo didžiulį potencialą krepšinio aikštelėje. Šiai idėjai prieštaravo visi, kas tik gali, tačiau Sonnio tai nesustabdė. Nors žiūrint visi jau žinome šio filmo pabaigą, laikas tikrai neprailgsta.

Filmo režisierius Benas Affleckas per filmo premjera, kuri vyko Austine, Teksase, South by Southwest Film & TV festivalyje pristatydamas filmą teigė, kad tai svarbiausia naktis jo gyvenime: „Šis vakaras yra pati svarbiausia mano profesinio gyvenimo naktis“, – miniai sakė režisierius. „Tai optimistiškas, viltingas filmas apie žmones. Labai tikiuosi, kad jums jis patiks. Taigi jokio spaudimo, bet viskas priklauso nuo jūsų.“ Ir kol kas skaitant atsiliepimus apie šį filmą, panašu, kad šis kūrinys turi daug šansų tapti Beno Affleko, kaip režisieriaus, geriausiu darbu.

Kadras iš filmo „Air“ / Warner Bros. Pictures

Vienas įspūdingiausių filmo „Air“ aspektų yra dėmesys detalėms, nes filme tobulai atvaizduojamas 80 – ųjų laikotarpis. Dekoracijos, kostiumai, grimas, viskas atrodo nepriekaištingai. Filme, taip pat, skambėjo ir klasikiniai 80-ųjų hitai, tokie kaip Toto „Africa“, New edidtion „Candy Girl“ ir Van Halen „Jump“, todėl žiūrint ne karta norisi linguoti pagal ritmą.

Filme galime išvysti puikią aktorių komanda. Pagrindinius veikėjus, tai viena iš „Nike“ įkūrėjų Philą Knighta įkūnija Benas Affleckas, kuris šiuo atvėju yra ne tik aktorius, bet ir filmo režisierius. Vieną svarbiausių žmonių sporto rinkodaros istorijoje Sonny Vaccaro suvaidino Mattas Damonas, kuriam puikiai pavyko perteikti Sonnio aistrą ir ryžtą, ir Michaelo Jordano mamą Deloris – Viola Davis.

Įdomu tai, kad režisuodamas šią juostą Benas Afflecas ne kartą konsultavosi su pačiu Michaelu Jordanu, kuris turėjo vieną ypatingą prašymą. Jis pageidavo, jog jo mamą biografinėje juostoje vaidintų ne kas kitas, o būtent Viola Davis, laimėjusi jau ne vieną Oskarą. Ne ka prastesni ir antraplaniai filmo aktoriai, tai Chrisas Messinas, Jasonas Batemanas, Marlonas Wayansas ir Chrisas Tuckeris. Michaelo Jodarno ar jį vaidinančio aktoriaus veido filme deja neišvysite ir tai buvo sąmoningas režisieriaus pasirinkimas, jis nenorėjo prašyti publikos patikėti, kad kažkas kitas apart Mihaelo Jordano, gali būti Michaelas Jordanas. Jo nuomone, Michaelas Jordanas per daug didingas, kad kažkas kitas galėtų jį įkūnyti.

Kartu šioje juostoje vaidinę ir ją prodiusavę Benas Affleckas ir Mattas Damonas yra draugai jau nuo 1980 – tųjų, kuomet gyveno visai netoli vienas kito Cambridže.  Abu tuo metu turėję tokia pat didelę aistrą krepšiniui ir vaidybai, vaikinai greitai susidraugavo. Kartu jie yra nusifilmavę ne viename filme, tai „School ties“, „Chasing Amy“, „Dogma“, „Jay and Silent Bob Strike Back“, „Jay and Silent Bob Reboot“ ir „The Last Duel“. Taip pat, jie kartu parašė scenarijų filmui „Good will hunting“ kuris buvo išleistas 1997 – tųjų gruodį ir dėl kurio vėliau abu laimėjo Oskarus už scenarijų rašymą. Jų draugystė yra vadinama ilgiausiai besitęsiančia Holivudo istorijoje. (Gustė Pocevičiūtė)

7. „Ieškant Emi“ (Chasing Amy, 1997)

1997 m. amerikiečių romantinė komedija ir drama, kurią parašė ir režisavo Kevinas Smithas, o pagrindinius vaidmenis atliko Benas Affleckas, Joey Lauren Adams ir Jasonas Lee. Filme pasakojama apie komiksų piešėją vyrą (akt. Affleck), kuris įsimyli lesbietę (akt. Adams), o tai nepatinka jo geriausiam draugui (akt. Lee). „Ieškant Emi“ – romantinė komedija apie žmones, kurie pragyvenimui rašo komiksus ir kurių aistringiausi pokalbiai gali suktis apie Arčio ir Džughedo seksualinį gyvenimą. Kevinas Smithas, parašęs ir režisavęs filmą – trečiąją Džersio trilogijos dalį – šiuos personažus padaro intensyvius ir juokingus. Viskas priklauso nuo rašymo.

Su savo X kartos herojais susitinkame komiksų suvažiavime, kur jie dalina autografus savo populiaraus kultinio komikso „Bluntman & Chronic“ kopijoms. Holdenas (akt. Benas Affleckas) ir Bankis (akt. Jasonas Lee) jau daugelį metų yra geriausi draugai, gyvena kartu ir į savo kūrybą žiūri taip rimtai, kad kai vienas įkyrus gerbėjas sako, jog „piešėjas yra tik piešėjas“, prasideda muštynės. Tada Holdenas susipažįsta su Alisa (akt. Joey Lauren Adams), kita komiksų dailininke, ir per ilgą smiginio žaidimą netoliese esančioje užeigoje jie pastebi, kad jų protai puikiai dera. Holdenas daro prielaidą, kad ten, kur eina protai, turėtų sekti ir kūnai, tačiau jis nesupranta, kad Alisa yra lesbietė.

Kadras iš filmo „Ieškant Emi“ / Miramax Films

Filmas galėjo būti tuščiažodžiavimo sekso komedija, tačiau Smithas yra ambicingesnis ir subtilesnis. Nors jo filmo paviršius žaižaruoja aštriais, ironiškais dialogais, jame formuojasi gilesni klausimai, ir „Ieškant Emi“ virsta jaudinančių įžvalgų filmu. Daugumoje romantinių komedijų tikros meilės kelyje iškyla netikros kliūtys, tačiau Smithas žino, kad tam tikru lygmeniu būti įsimylėjusiam nėra nieko juokingo. Tai labai rimtas reikalas, kuriame rizikuojama visa tavo esybe.

Filmas gudrus tuo, kaip mus įtraukia. Tikimės, kad veikėjai egzistuos tam tikrame komiškame lygyje, ir jie egzistuoja, bet tada jiems nutinka svarbių dalykų (meilei, draugystei ir laimei iškyla grėsmė – kartu su visais savęs suvokimo pokyčiais, kurie būtini, jei norime, kad romantika galėtų peršokti heteroseksualų ir gėjų takoskyrą). Net paprasčiausi personažai gali būti iškalbingi, kai kalbama apie jų gyvenimus, o šie personažai nėra paprasti.

Daugelyje šio filmo jaudinančių dialogo scenų Alisa ir Holdenas išlieja savo paslaptis. Baigiamosiose scenose, kurių neatskleisime, iškyla gilesnių psichologinių netikėtumų, o Holdeno, Alisos ir Bankio susitikimas trise yra jaudinantis ir kartu parašytas su įžūlios komedijos meistriškumu.

6. „Dogma“ (Dogma, 1999)

Ši 1999 m. fantastinė komedija sukurta XX ir XXI amžiaus sandūroje ir tai jaučiasi. Kevino Smitho režisuota fantastinė komedija yra būtent tuo ir ypatinga. Tai gana „drąsus“ filmas, nes vaizduoja katalikišką bažnyčią bei Dievą juoko formoje, bei vulgarumo fone. Anot režisieriaus Kevino Smitho, Dievas turi humoro jausmą, norėdamas pateisinti filmo turinį kalbėjo režisierius.

Filme futuruojami du puolę angelai Bartlbis ir Lokis, kurie kažkada nepakluso Dievui, todėl buvo ištremti į Žemę. Tačiau laikui bėgant angelai Katalikų bažnyčioje aptiko silpną vietą, kuria pasinaudodami gali sugrįžti į rojų. Puolę angelai planavo peržengti Niudžersio mieste esančią katedros arką, jog patektų atgal į rojų. Tačiau kita filmo veikėja vardu Bethany išgirsta Dievo balsą, kuris jai liepia sustabdyti du bloguosius angelus, jog šie negrįžtų atgal į rojų bei nepakenktų Dievo karalystei.

Kadras iš filmo „Dogma“ / Lions Gate Films

Jei šio filmo negalėtumėme pavadinti tobulu, tai tik dėl to, nes Kevinas Smithas dievina dialogus ir kiek su jais persūdo. Bet tai nėra blogai. Kevinas siekė įtraukti filmo veikėjus į ilgas diskusijas apie religiją, seksualinį gyvenimą bei politiką.

„Dogmos“ požiūris, kuriame Bažnyčios mokymas traktuojamas ir juokais, ir labai rimtai – ir viena, ir kita tuo pačiu metu. Tai atspindi daugeliui pažįstamą mentalitetą. (Pavyzdžiui, nuodėmė puoselėti netyrą mintį, bet kiek sekundžių laikoma puoselėjimu?)

Be to, galime daryti prielaidą, kad katalikų Dievui galėtų patikti toks filmas kaip „Dogma“ arba jis bent jau turėtų suprasti filmą sukūrusiųjų žmogiškuosius impulsus, nes jis juos sukūrė. („Jis vienišas, bet linksmas“, – sako filme vienas angelas.) Juk filme katalikų teologija traktuojama absoliučiai pažodžiui ir taip detaliai, kad nekatalikams, einant į kino teatrą, gali prireikti išduoti katekizmus (ne visi žino, kas yra visuotiniai atlaidai). Be abejo, filme yra daug keturraidžių žodžių, nes filmo veikėjai juos vartoja kaip skyrybos ženklus. Bet, ei, tai vulgarybės, o ne piktžodžiavimai. Žinoma, jame yra ydingas pranašas, kuris nenustoja bandyti įlįsti į herojės kelnaites, bet net šventasis Augustinas jau yra buvęs ir tai daręs.

Tiems, kurių požiūris į religiją yra dvasinis, „Dogma“ nesukels didelių sunkumų, nes jie supras veikėjus kaip netobulus, nuoširdžius, nerangius ieškotojus, kurie stengiasi elgtis teisingai. Tie, kurie į religiją žiūri labiau kaip į komandą, klubą, hobį, bus sutrikę. Šiame filme teologiniai dalykai paimami iš „atstovų spaudai“ rankų ir patikimi… na, nepraustaburniams. Ir nueina taip toli, kad siūlo, jog Dievas juos myli. Ir yra kanadietis.

5. „Hipnotikai“ (Hypnotic, 2023)

Toji paprasta, bet lemtinga diena detektyvui Deniui Rurkui (akt. Benas Affleckas) iš pradžių neatrodė neįprastai. Su mažamete dukra leisdamas laiką parke, Denis nukreipė dėmesį, rodos, vos akimirkai, o tuomet jo dukra dingo kaip į vandenį. Nemokėdamas susitvarkyti su skausmu, Denis visa galva pasineria į darbą. Vienos pasalos metu aštri detektyvo akis užfiksuoja keistą vyriškį. Aikštėje ant suoliuko prisėdęs vyras iš pirmo žvilgsnio lyg ir nedaro nieko įtartino, bet detektyvo nuojauta sako ką kita.

Kadras iš filmo „Hipnotikai“ / Ketchup Entertainment

Nusprendęs jį pasekti, Denis netrukus patenka į tikrą kreivų veidrodžių karalystę. Paaiškėja, kad keistasis vyriškis yra galingas hipnotikas, galintis akimirksniu užvaldyti kitų žmonių protus ir priversti juos elgtis ne pagal savo valią bei patikėti dalykais, kurie realybėje neegzistuoja. Netrukus Denis atskleidžia, kad jo sekamas hipnotikas gali būti susijęs su itin slapta vyriausybine programa. Dar daugiau: kai kurios tyrimo gijos ima sietis ir su paslaptingu jo paties dukters dingimu…

Fichtnerio blogiukas yra pagrindinis (ir vienintelis) įtariamasis keistame banko apiplėšime, po kurio Rurkė apstulbsta ir įsikniaubia į savo dukters Minijos (akt. Hala Finley) „polaroid“ nuotrauką. Paslaptingas rankraštis ant nuotraukos liepia detektyvui „Rasti Levą Delą Rėjų“. „Hipnotike“ daugiau kalbama apie atmosferą nei apie istoriją, atrodo, kad tai atspindi vaizduotės krizę.

Žaidimo aktoriai, kuriems vadovauja nedėkingai žavus Affleckas, prideda šiokios tokios vertės šiam filmui. Gerbėjai atpažins ir įvertins gerai žinomus šio lengvai pagardinto žanro kūrinio malonumus. Kiti, suprantama, juoksis iš Beno Afflecko, kai jis sakys tokius dalykus kaip: „Hipnotikai visa tai padarė?!“ Režisierius Rodriguezas taip pat linkęs šiek tiek per ilgai užtrukti ties kadrais ir siužeto vingiais, tikriausiai norėdamas užtikrinti, kad išsiblaškę žiūrovai nepastebėtų akivaizdžių užuominų. Esant tokioms sąlygoms, sunku, nors ir neįmanoma, nebūti suviliotam.

4. „Gerasis Vilas Hantingas“ (Good Will Hunting, 1997) 

Nedažnai atsitinka, kad Harvardo studento parašyto scenarijaus pagrindu susuktas filmas būtų apdovanotas net dviem Oskarais. 1992 metais kaip tik tokį rašinį laisvalaikiu parašė Mattas Damonas, vėliau prie šio darbo nagus prikišo dar vienas gabus jaunuolis Benas Affleckas. Galiausiai abu draugai įsigudrino už milijoną dolerių parduoti studijai Castle Rock kartu pabaigtą scenarijų, kuriuo iš karto susidomėjo garsus režisierius Gusas Van Santas.

Gusas Van Santas į amerikiečių kiną įsiveržė devintojo dešimtmečio viduryje kaip ryškus bytnikų epochos idealų paveldėtojas ir jų tradicijų tęsėjas. Režisierius puikiai jautė anuometines dekadentines nuotaikas ir ėmė pasakoti apie vienišus žmones, atsidūrusius gyvenimo paribiuose („Vaistinių kaubojus“, „Mano privati Aidaho valstija“). Jauni šių filmų herojai sąmoningai rinkosi autsaiderio dalią ir nuo bauginančios realybės bėgo į narkotines vizijas ar idealistinių svajonių pasaulį.

Kadras iš filmo „Gerasis Vilas Hantingas“ / Miramax Films

Prie šių „maištininkų be priežasties“ šliejasi ir Vilas Hantingas – ypatingais matematiniais sugebėjimais pasižymintis vaikinas. Jis yra agresyvus jaunuolis iš paprastos „proletarų“ šeimos, dienas leidžiantis kartu su draugais, o vakarais plaunantis koledže grindis. Jis jau pakliuvo į policijos akiratį, todėl anksčiau ar vėliau būtų tapęs nuolatiniu daboklės „klientu“. Bet matematikos profesorius Džeraldas Lambo (Stellanas Skarsgårdas) ir psichoanalitikas Šonas Makgvairas (Robinas Williamsas) ištiesia jam pagalbos ranką.

Vilui ir anksčiau teko susidurti su psichoanalitikais, tačiau iš jų pokalbių nebuvo jokios naudos – sarkastiškas jaunuolis netikėjo tokios terapijos veiksmingumu. Bet viskas pasikeitė, kai jis ėmė bendrauti su Šonu Makgvairu, kuriam netrukus pajuto žmogišką simpatiją. Matyt, todėl, kad abu jie labai panašūs dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų ir dėl to, kad abiem teko skaudžiai vaduotis iš negatyvių patirčių priklausomybės.

Vaidinantis Šoną Makgvairą Robinas Williamsas trumpam pamiršta savo firminį ekscentriškumą ir pasineria į subtilių pedagoginių ir psichologinių niuansų sferą. Mačiusiems jį „Mirusių poetų draugijoje“ tai bus dar vienas malonus atradimas, kurį, beje, Akademija įvertino Oskaru. (Gediminas Jankauskas)

3. „Miestas“ (The Town, 2010) 

Holivudo gražuolis Benas Affleckas žiniasklaidos ilgai buvo linksniuojamas už daugelį dalykų. Ne tik už vaidmenis filmuose ar dalyvavimą pelninguose, bet primityviuose reginiuose („Narsiaširdis“), bet ir už įkyriai reklamuotas, bet taip ir neįvykusias „amžiaus vedybas“ su Jennifer Lopez. Bulvarinis triukšmas, žinoma, savo padarė: B. Affleckas tapo gerai apmokama kino žvaigžde ir įtakingo žurnalo „People“ buvo pavadintas „Pačiu seksualiausiu dabarties vyriškiu“.

Šiame šurmulyje visi jau seniai pamiršo, kad savo karjeros saulėtekyje B. Affleckas kartu su savo draugeliu Mattu Damonu buvo apdovanoti Oskaru už scenarijų filmui „Gerasis Vilas Hantingas“ (1997), o dar anksčiau Benas režisavo savo pirmą filmą labai keistu pavadinimu „Aš nužudžiau savo lesbietę žmoną, pakabinau ją ant skerdienos kablio ir dabar turiu kontraktą trims filmams su Disney studija“ (1993). Ekranų ši trumpametražė satyrinė komedija taip ir nepasiekė, bet gandas apie įdomų debiutą spėjo pasklisti plačiai.

Kadras iš filmo „Miestas“ / Warner Bros. Pictures

Užtai B. Afflecko režisuota kriminalinė drama „Dingusioji“ (2007) patvirtino, kad šis vyrukas sėkmingai įveikė pavojingą tuščiagarbiško triukšmo periodą ir atsidėjo rimtiems darbams. Kriminalinis trileris „Miestas“ dar labiau sustiprino jo reputaciją. Šio filmo, kaip ir „Dingusios“ veiksmas plėtojasi Bostone.

Pirmieji „Miesto“ titrai praturtina kriminogeninę Bostono reputaciją dar vienu štrichu. „Iš vieno darbininkų kvartalo Bostone iškilo daugiau bankų plėšikų ir ginkluotų užpuolikų, nei iš bet kur kitur pasaulyje“. Šis Bostono rajonas vadinamas Čarlstaunu, o jame „bankų plėšimai kaip ypatinga verslo rūšis iš tėvų perduodama vaikams“. Bet čia seniai gyvuoja dar viena tradicija, taip pat keliaujanti iš kartos į kartą. Kol vieni tobulina kriminalinės patirties meistriškumą, kiti puoselėja kovos su nusikaltėliais metodus ir tarnauja policijoje.

Vienos tokios kriminalinės dinastijos atstovas yra B. Afflecko suvaidintas Dagas Makrėjus, svariai prisidedantis prie Bostone vykdomų apiplėšimų statistikos. Jis visai nesiruošė eiti kalėjime iki gyvos galvos sėdinčio tėvo – bankų plėšiko – pėdomis, o greičiau svajojo apie sėkmingą ledo ritulininko karjerą. Tačiau aplinka, problemos su narkotikais, karštas airiškas kraujas (o gal ir genai?) padarė savo.

Kartu su trimis įžūliais bendrininkais Dagas jau pradiniuose filmo kadruose virtuoziškai apiplėšia banką, o kai ateina metas nešti kudašių, nutrūktgalvis Džeimsas (Jeremy Renneris) paima įkaite seifą atrakinusią vadybininkę Klerę. Po to, kai mergina bus paleista, draugai išsiaiškina, kad Klerė (Rebecca Hall) gyvena beveik jų kaimynystėje. Nors operacijos metu užpuolikai dėvėjo šiurpias giltinės kaukes, lieka tikimybė, kad plėšikai gali būti atpažinti iš balsų.

Žinantis ūmų Džeimso charakterį ir nenorėdamas žudyti svarbų liudytoją Dagas imasi žvalgybos. „Atsitiktinė“ pažintis su Klere skalbykloje įneša svarbias korektyvas į kriminalinį siužetą. Nuo šio momento reikalai pakrypsta anksčiau neprognozuota kryptimi ir pakvimpa meilės romanu, kuris savo ruožtu gali pastūmėti Dagą stoti į doros kelią. (Gediminas Jankauskas)

2. „Dingusi“ (Gone Girl, 2014)

Eimi (Rosamund Pike) ir Nikas (Ben Affleck) Danai yra jauna, stilinga ir, iš pirmo žvilgsnio, žavinga šeima. Ko ne svajonių pora? Taip ir atrodo. Bent jau išoriškai. Kol neištikimybė ir piniginės problemos pradeda lėtai, bet užtikrintai trupinti šį idilišką fasadą. Vieną rytą, be jokių pėdsakų, dingsta Eimi. Nikas tuo tarpu tampa pagrindiniu įtariamuoju. Žiniasklaidos pradedamas vaizduoti kaip žmona nesirūpinantis vyras, Nikas desperatiškai bando pataisyti savo įvaizdį ir įtikinti aplinkinius, jog iš tiesų yra niekuo dėtas.

Kadras iš filmo „Dingusi“ / 20th Century Fox

Kritikų atsiliepimu viena geriausių knygos adaptacijų kine šiame tūkstantmetyje, „Dingusi“ yra sumaniai parašytas (žinoma, ne be pačios knygos autorės Džilian Flin pagalbos), netikėtas ir nenuspėjamas filmas. Dažnai trilerių ir kitų panašių filmų veiksmo trajektorija būna pakankamai nuspėjama, tačiau tik ne šį kartą. Žiūrint „Dingusi“ gali atrodyti, kad Deividas Finčeris yra mizantropas, bet šiuo atveju – mizantropija labai tinkama ir deranti su visa kūrinio nuotaika, sudaroma jo atmosfera. Kaip pastebėjo vienas apžvalgininkas, šis filmas atrodo taip, tarsi būtų režisuotas „Alfredo Hičkoko ir Larso von Triero vaiko“. Bet kuris kinu besidomintis žmogus supras koks tai komplimentas.

Tiesa, režisierius nėra vienintelis teigiamas dalykas šiame filme. Belaukiant filmo, atrodė, kad savo pasirodymu visus nustelbti turėtų Benas Affleckas. Pastarasis netgi atidėjo kitus svarbius darbus į šoną – nukėlė savo, kaip režisieriaus, veiklą filme „Nakties įstatymai“ (Live by Night). Teisybės dėlei būtina paminėti, kad aktorius tikrai puikiai susidorojo su savo užduotimi ir lig šiol tai turbūt vienas geriausių ir brandžiausių jo vaidmenų.

Iškreipti, groteskiški, toksiški – tokie šiuolaikiniai žmogaus santykiai yra pavaizduojami cinizmu persmelktame filme „Dingusi“. Režisierius rizikavo. Tačiau tai puikiai pasiteisino. Visada smagu pamatyti filmą, kuris ne tik prikausto žiūrovą, kaip puikus meno kūrinys, tačiau priverčia ir susimąstyti, perduoda vienokią ar kitokią žinutę. Tai „Dingusi“ be jokios abejonės padaro. (Jonas Jacunskas)

1. „Operacija Argo“ (Argo, 2012)

Aktoriaus Beno Afflecko režisuota ir trimis Oskarais apdovanotas dramatiškas trileris „Argo” pasakoja apie 1979 m. Irano įkaitų krizės metu įvykdytą įspūdingą šešių amerikiečių gelbėjimo operaciją ir slaptą CŽV bei Holivudo vaidmenį joje. Kino kritikai vienbalsiai sutaria, kad ši istorija verta visų jai skiriamų liaupsių.

Kadras iš filmo „Operacija Argo“ / Warner Bros. Pictures

1979-ųjų metų lapkričio ketvirtąją vadinamoji revoliucija Irane pasiekia apogėjų. Diplomatinio incidento tarp Irano ir JAV metu islamistų kovotojai šturmuoja JAV ambasadą Teherane ir įkaitais paima 52 amerikiečius. Pasinaudojus kilusiu chaosu, šešiems amerikiečiams pavyksta pasprukti. Jie prieglobstį rado Kanados ambasadoriaus Keno Tayloro namuose. Suprasdamos, kad anksčiau ar vėliau bėgliai visgi bus surasti ir, greičiausiai, nužudyti, Kanados ir JAV vyriausybės pagalbos kreipiasi į CŽV, kuri savo ruožtu šią sudėtingą operaciją paveda savo labiausiai patyrusiam įkaitų išlaisvinimo specialistui agentui Tony Mendezui.

Mendezas (jį filme ir suvaidino Benas Affleckas) pasiūlo neįtikėtiną planą, kaip minėtus šešis amerikiečius saugiai išgabenti iš šalies – apsimesti kino kūrėjų komanda, tvirtinančia, kad Iranas su savo kalnais ir druskos ežerais yra ideali vieta fantastikos filmui „Argo”, kuri pradeda filmuoti viena Holivudo kino studija.

Planas tiesiog fantastiškas ir toks neįtikėtinas, kad panašus į dar vieną holivudinį veiksmo filmą. Ir filmo siužetas kaip tik būtų idealiai panašus į panašų reginį, jei beveik viskas nebūtų atsitikę tikrovėje. Tai dar sykį įrodo seną tiesą – pats gyvenimas dažnai yra gerokai išradingesnis už lakiausią vaizduotę turinčius Holivudo scenaristus profesionalus. (Gediminas Jankauskas)

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: