Britų kriminaliniai serialai nėra naujiena, o atsiradus tokioms transliacijos paslaugoms kaip „Netflix“, žiūrovai gali rinktis iš daugybės variantų. Straipsnyje pristatysime geriausius šiuo metu „Netflix“ prieinamus britų kriminalinius serialus, tyrinėsime jų unikalias savybes, pasakojimo.
Britų kriminaliniai serialai turi turtingą istoriją ir tradiciją kurti aukštos kokybės, įtraukiančius pasakojimus, kurie žavi viso pasaulio žiūrovus. Šiuose serialuose dažnai rodomi sudėtingi personažai, įmantrios siužetinės linijos ir giliai tyrinėjama žmogaus psichologija. Britų kriminaliniai serialai – nuo klasikinių iki žiaurių policijos procesinių serialų – pasižymi įvairiais pasakojimo stiliais, kurie tinka plačiajai auditorijai.
Geriausi britų kriminaliniai serialai rodomi „Netflix“ – tai įvairūs pasakojimo stiliai: nuo emocijų kupinų dramų iki įtemptų psichologinių trilerių. Srautinio transliavimo paslaugoms ir toliau suteikiant prieigą prie gausybės turinio, britų kriminaliniai serialai išsiskiria kaip neišsenkančios pasakojimo galios ir visuotinio gerai parengtų pasakojimų patrauklumo įrodymas.
10. „Inside Man“ (2022)
Kriminalinė drama apie žmogžudžius. Šįkart dėmesio centre – mirties bausme nuteistas Džefersonas Gryfas (Stanley Tucci). Šis kalinys švelnus ir nepaprastai protingas, tačiau taip jau išėjo, kad nužudė savo žmoną ir už tai sėdi mirtininkų kameroje. Jis mielai priima vizituojančius žurnalistus ir teisininkus, kurie nori geriau suprasti žmogžudžius, ir padeda jiems atrasti sprendimus į įvairiausias sudėtingas problemas. Žinoma, Džefersonas nebūtų Džefersonas, jei iš pradžių nepažaistų pelės ir katės.
Jis mums pradeda pasakoti vieno mielo vikaro, vardu Haris (Deividas Tenantas), istoriją. Įsikūręs nedideliame ramiame Anglijos kaimelyje, vikaras netikėtai sutinka kelis asmenis, kurie jo gyvenimą pakeis neatpažįstamai.
Į Hario rankas patenka USB atmintinė su pornografija, o ten pat gyvenanti nemaloni matematikos mokytoja Džanisė (Dolly Wells) netyčia ją atranda ir pagalvoja, kad atmintinė priklauso Hario sūnui Benui (Louis Oliver). Haris myli savo sūnų ir bando įtikinti kaimynę, kad jis neturi nieko bendro su rasta pornografija, tačiau Džanisė nesileidžia į kalbas. Vyras su moterimi susigrumia ir jau kitoje scenoje matome ją be sąmonės tįsančią ant rūsio grindų. Toliau ėję įvykiai iliustruoja Gryfo žodžius, kad giliai viduje mes visi esame žudikai, tik dar neatradome tinkamos aukos.
„Inside Man“ šiurpiai primena „Hanibalą Lekterį“. Nors nieko per daug siaubingo kaip ir neatsitinka, sunku nusėdėti savo vietoje stebint įkalintos moters likimą, kurią puikiai suvaidina Dolė Vals. Stenlis Tučis taip pat gerai pasidarbuoja atskleisdamas savo personažo, pretenzingo ir savimi patenkinto žudiko, charakterį.
9. „Collateral“ (2018)
Tai, kas prasideda nuo iš pažiūros atsitiktinio picos išvežiotojo nušovimo, vėliau pradeda atskleisti didesnę istoriją, kurioje veikėjai susitinka iš pažiūros atsitiktinai. Tačiau pradėjus vystytis šiam siužetui, jame slypi daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Originalus televizijos serialas, kurį sukūrė žymus šalies dramaturgas seras Davidas Hare’as greitai ištiesia savo pasakojimo pirštus, kad išnaršytų institucijas, kuriomis kažkada galėjome bent apsimesti galintys pasitikėti.
Į politikos pasaulį mus įveda Deividas Marsas (akt. Džonas Simmas), Abdulos parlamento narys, buvęs bute gyvenančios moters (Piper) vyras ir šešėlinio kabineto narys, nusivylęs vis dažniau į dešinę linkstančiu savo partijos sąrašu imigracijos klausimu.
Bažnyčios, kaip pagalbos vietos, trūkumai bus nagrinėjami pasitelkus Walker vaidinamą personažą Džeinę. Džeinė yra vikarė, kurios meilužis Han Jangas (nelegaliai esantis šalyje) yra vienintelis Abdulos nužudymo liudininkas. Ji nepasakė policijai savo tikrojo vardo ir pavardės, ne, jos manymu, žudikas buvo moteris. Nežinome, kokią apsaugą, jos manymu, jai suteikia pastarasis sprendimas, bet kadangi tuo metu ji buvo kalėjime, manome, kad turime jai šiek tiek atleisti.
Pats Abdulas buvo pabėgėlis iš Sirijos. Garaže, kurį jis naudojo kaip namus, pareigūnė Kiper randa dvi jo seseris, kurios išlieka nekalbios. Paaiškėja, kad žudikas yra karinės struktūros dalis.
Toliau seriale daugybė raukšlių ir spragų. Mergina, išdavusi pristatymo darbus, yra neįgalios motinos slaugytoja ir, kyla įtarimas, pažeidžiama bet kurio, galinčio išgelbėti arba sukelti grėsmę jos darbui. Vyras, kuriam ji perdavė lemtingąjį pristatymą, grįžta į savo senąją darbo vietą naktiniame klube, kad įspėtų, jog policijos dėmesys nukrypo į jį, ir tuoj pat yra pusiau mirtinai sumušamas.
Šis keturių dalių serialas apims keturias dienas ir naktis po Abdulos. Čia vyrauja šioks toks chaosas, nes personažai susisieja ir susipina tarpusavyje, visas tinklas susipina, o visuomenės atsakomybė tampa vis didesniu mazgu aplink Abdulą ir tuos, kurie iki šiol išgyveno. Nors serialas ir netobulas, vis vien sugeba įtraukti, nes matome labai daug veikėjų ir smagu kartu su serialu pinti visas sąsajas tarp veikėjų.
8. „Stay Close“ (2021)
Nepaisant to, kad Harlano Cobeno romanų veiksmas vyksta JAV – iš tiesų, daugiausia jo gimtojoje Naujojo Džersio valstijoje – visos „Netflix“ adaptacijos, sukurtos pagal jo sutartį su transliuotoju, vyko Europoje. Tai neabejotinai suteikia istorijoms šiek tiek kultūrinio skirtumo, net ir toms laidoms, kurių veiksmas vyko Jungtinėje Karalystėje. Tai taip pat rodo, kad Cobeno istorijos pritaikomos įvairiose kultūrose ir kalbose, nes jose žaidžiama universaliomis baimėmis ir emocijomis. Naujausioje adaptacijoje „Stay Close“ veikia trys žmonės, turintys istorijas, kurias jie mieliau pamirštų, o juos visus sieja vienas dingęs žmogus.
Serialo „Stay Close“, sukurto pagal 2012 m. Cobeno romaną, istorija turi tiek daug intrigos, kiek jos dar nėra buvę Cobeno ekranizacijose, daugiausia dėl to, kad tai trišalė paslaptis. Megan, Rėjus ir detektyvas Broomas yra susiję tarpusavyje per Stiuartą Greeną, o romaną serialui adaptavęs Cobenas pirmajame epizode pateikia pakankamai užuominų, kad žiūrovus suintriguotų, bet jų nenuviltų.
Žinome, kad Megan dirbo „Vixens“ restorane, kuriame, tirdamas Greeno dingimą, dažnai lankydavosi ir Broomas, kai dar stipriai gerdavo. Taip pat žinome, kad Rėjus ir Megan buvo susiję romantiškais ryšiais, kol ji nusprendė išvykti pradėti naują gyvenimą. Tai daug informacijos pirmajam epizodui, kuriame scenaristai stengiasi sulaikyti informaciją, kad pakurstytų intrigą, o tai mums rodo, kad laukia tai, kas bus, kai trys šios istorijos pusės pradės sąveikauti tarpusavyje.
Padeda tai, kad trys pagrindiniai veikėjai – aktoriai, atlieka aukščiausio lygio vaidmenis. Jumbo yra viena iš tų aktorių, kurių veidas perteikia daugiau nei pakankamai emocijų, kad užpildytų sceną, o Nesbittas iki smulkmenų įvaldęs pasaulį nuvargusio policininko vaidmenį. Armitage’o Rėjus – mažiausiai išvystytas iš visų trijų, bet mes žinome, kad Armitage’as puikiai dirbo ir anksčiau. Visi jie ir puikūs pagalbiniai aktoriai padeda sukurti šią dėlionę, kurią verta sekti.
Kaip ir visose kitose Cobeno knygose, taip ir šioje ekranizacijoje, yra keletas įžūlių detalių, kurios galbūt nėra būtinos, pavyzdžiui, tai, kad Broomo partnerė DC Cartwright taip pat yra jo buvusi žmona. Ir mes tikimės, kad Megan šeima įsitrauks į šią paslaptį, o ne bus tik rekvizitas, kad būtų galima stebėtis, koks buvo jos gyvenimas prieš pasirodant Deivui.
Serialo „Stay Close“ pranašumas – puikūs aktorių pasirodymai ir istorija, kuri pirmajame epizode pateikia pakankamai užuominų, kad žiūrovai būtų suintriguoti ir, svarbiausia, kad nebūtų nusivylę sąmoningai nesuprantamu rašymu. Tikrai be galo įtraukiantis serialas.
7. „The Stranger“ (2020)
Įsivaizduokite tą siaubą: esate užsiėmę savo saugia viduriniosios klasės egzistencija, su vaikais garsiai dainuojate Springsteeną, važiuodami priemiesčio gatvėmis pakeliui į tėvų ir vaikų futbolo rungtynes (iš tikrųjų tai jau skamba kaip košmaras), kai staiga pasirodo nepažįstamasis, papasakoja jums baisią paslaptį ir dingsta, palikdamas jums tik visą informaciją, reikalingą visam jūsų gyvenimui susprogdinti.
Tokia „Netflix“ aštuonių dalių trilerio „The Stranger“ prielaida, paremta mintimi, kad kiekvienas žmogus turi bent vieną paslaptį, galinčią sukelti destrukciją. Adamas Price’as (akt. Richardas Armitage’as) – teisininkas, turintis du vaikus, energingą žmoną Koriną (akt. Dervla Kirwan) ir ne itin daug rūpesčių, išskyrus apgailėtiną vartininko darbą. Po rungtynių nepažįstamoji – jauna moteris su beisbolo kepuraite (akt. Hannah John-Kamen), kurios manieros ir koketiškos, ir grėsmingos – atsisėda į gretimą vietą ir pasako, kad Korinos nėštumas ir vėliau įvykęs persileidimas prieš dvejus metus buvo visiškai suklastotas.
Nepažįstamoji neturi jokio aiškaus motyvo, kodėl tai atskleidė, ir nesileidžia į kalbas. Tačiau, žmonai išvykus, Adamas seka kaltinimą ir aptinka patvirtinančių įrodymų: kreditine kortele sumokėta į interneto svetainę, kurioje parduodama įranga, reikalinga nėštumui suklastoti, netikrų teigiamų nėštumo testų rinkiniai, suklastotos ultragarso nuotraukos, latekso pilvai ir t. t… Visa tai atrodo absurdiška, bet vis dėlto tikra. Kai jis susiduria su Korina, ji to neneigia, bet ji taip pat nieko nepaaiškina. „Tai ne tai, ką tu galvoji“, – sako ji. „Čia yra kažkas daugiau.“
Pirmosiomis serialo minutėmis tvyro antgamtiškumo dvelksmas: laužas miške; nuogas vyras, tamsoje bėgantis nuo kažko, nukabinta alpaka miestelio aikštėje. Laimei, tai netrukus išsisklaido į kažką labiau procedūrinio, kitaip žiūrovas gali taip ir nesuprasti, kas vyksta.
Desantė Džoana Grifin (akt. Siobhan Finneran) ir jos parankinis Vesas (akt. Kadifas Kirvanas) tiria negyvą alpaką, nuogą berniuką, rastą vos gyvą miške, ir jų tarpusavio ryšį – jei toks yra. Atrodo, kad Korinos paslaptis bent jau laikinai gali atsidurti antrame plane. Kaip ji pati sakė, čia dar ne viskas. Netrukus paslaptys ima kauptis. Nepažįstamoji turi nemažai darbo.
Harlano Cobeno knygos, pagal kurią sukurtas serialas, veiksmas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visoje jų teritorijoje. Čia veiksmas perkeltas į glaudžią bendruomenę Anglijos šiaurėje (filmuojama Stokporte ir jo apylinkėse, tačiau apie tai, kad esame Didžiajame Mančesteryje, niekur neužsimenama). Rezultatas – ypatinga klaustrofobija.
Be to, visi visus pažįsta, nė vieno veikėjo nereikia pristatinėti. Bendruomenėje, kurioje tiek daug tamsių srovių, jie visi daug kalba. Ir jie yra smalsūs. Tokiomis aplinkybėmis mintis, kad kam nors pavyko išlaikyti paslaptį nuo kitų, pradeda atrodyti neįtikėtina, jei ne neįmanoma.
Stiprūs ir išsiplėtę aktoriai (čia taip pat vaidina Stephenas Rea ir Jennifer Saunders) sunkiai dirba, kad išlaikytų visas paslaptis, ir jūs pajusite stiprų norą tuojau pat pažiūrėti antrąją seriją, kad tik išsiaiškintumėte keletą dalykų. Nenorėdami nieko gadinti, galime pasakyti, kad antrasis epizodas tik dar labiau sudrumsčia vandenį, o trečiasis – dar labiau. Pasirodo daugiau veikėjų ir dar daugiau paslapčių. Tai be proto įtraukiantis ir įdomus serialas. Jei jau žiūrėsite šį serialą perspėjame, nesiplanuokite jokių vakaro veiklų, nes vis vien liksite prilipę prie šio serialo.
6. „Marcella“ (2016 – 2021)
„Marcella“ – tai skandinaviškas noir romanas Didžiosios Britanijos gatvėse, kurio veiksmas vyksta šiuolaikiniame Londone, o jo centre – Didžiosios Britanijos metropoliteno policijos pareigūnė. Pasakojamas Rosenfeldt’o nenuobodžiai aiškiu šiaurietišku stiliumi, kupinas kabliukų ir veiksmo, serialas iki paskutinių akimirkų ves žiūrovus per pasakojimo labirintą.
Seriale „Marcella“ taip pat bus gilinamasi į vienišos detektyvės, dirbančios savarankiškai su serijinių žmogžudysčių byla, kurioje yra daug potencialių įtariamųjų ir aukų, psichologiją. Po 12 metų karjeros pertraukos grįžtanti į Metropoliteno žmogžudysčių skyrių Marcella Backland yra trisdešimtmetė detektyvė, kuri atsisakė greito darbo, kad galėtų ištekėti ir atsidėti šeimos kūrimui. Staiga nutrūkus santuokai su savo gyvenimo meile Džeisonu ir atsiskyrusi nuo dukters internatinėje mokykloje, Marcella grįžta į darbą ir kartu bando suprasti, kas nutiko jos gyvenime.
„Marcella“ yra geras pavyzdys, kaip į Jungtinės Karalystės kontekstą perkelti tarpusavį susijusius akcentus ir metodus. Serialas jaudinantis ir įdomus sekti, galima apmąstyti keletą įvykių ir klausimų.
Scenaristams ir prodiuseriams pavyko sukurti pačią baisiausią, depresyvią, liguistą, iškreiptą, bet galiausiai labai jaudinančią atmosferą, kokią tik būsite matę televizijos seriale. Net jei ir esate ne kino ekspertas, bet tikrai pastebėsite, kad tai buvo maniakiškos ir depresyvios pagrindinio herojaus asmenybės derinys, kartu su visais šlykščiais dalykais, kurie įvyko, kartu su sukurta tamsos, lietaus, niūrios nuošalios aplinkos atmosfera, kartu su grupe personažų, kurių kiekvienas buvo klastingesnis už kitą, kartu su muzika… visa tai sukūrė atmosferą, kuri buvo beveik per daug šlykšti, kad ją būtų galima žiūrėti.
Pagrindinė veikėja, Marcella, iš tiesų tokia nepatraukli, bet tuo ji ir yra žavinga. Anna Friel šį vaidmenį atliko išskirtinai. Jos mažo pikčiurnos veiduko ironija, suporuota su tuo, kas ji yra ir ką daro, susižiūri labai įdomiai.
5. „The Serpent“ (2021)
„The Serpent“, „įkvėptas tikrų įvykių“, pasakoja apie tai, kaip Čarlzas Sobhraj, 1975 ir 1976 m. žudęs jaunus vakariečių keliautojus, buvo teisiamas, nors pirmajame epizode, daugiausia dėmesio skiriama atmosferai, teisingumo čia nėra daug. Pirmą kartą su Sobhraj susitinkame 1997 m., jis laisvėje, gyvena Paryžiuje ir žaidžia su amerikiečių žurnalistu, imančiu iš jo interviu.
Šiam žudikui tikrai puikiai sekėsi šliaužti nuo įstatymo, kaip kokiai gyvatei, nors šis posakis taip pat apibūdina Taharo Rahimo vaidybą, kuri yra šaltakraujiška, sukta ir pasiruošusi užgriūti ant bet kokios silpnybės, figūra. Mums parodoma, kad jam pavyko išsisukti nuo atsakomybės, nes tuo metu keliautojams buvo sudėtinga bendrauti per atstumą, nes hipiai buvo atmetami kaip lengvabūdžiai ir neatsakingi, nes ambasados ir vietos valdžios institucijos, atrodo, prastai bendravo tarpusavyje ir nes jis buvo lyg magnetas ir toks įtikinamas, be to, jam padėjo jo partnerė Marie-Andrée Leclerc.
Jenna Coleman vaidina priešingai nei jai įprasta, šiltąją Leclerc, kuri mažai ką supranta apie tai, kas jai naudinga. Leclerc – intriguojančiai paslaptinga bendradarbė. Honkonge, kur prekiauja brangakmeniais, susipažinę su jauna olandų pora, Sobhraj ir Leclerc pakviečia juos į Bankoką apsistoti jų namuose ir surengti vakarėlį. Laiko juosta slenka tarp jų susitikimo, kelionės ir tyrimo, kurį atlieka Nyderlandų ambasados jaunesnysis diplomatas Hermanas Knipenbergas, pasiryžęs išsiaiškinti, kas jiems nutiko, nors jo kolegos diplomatai nenori teptis rankų.
Kur kas geriausia ir įtikinamiausia istorija seriale – apie amerikietę keliautoją Teresą, kuri, keliaudama į budistų vienuolyną Nepale, prieš patekdama į jį paskutinį kartą susiduria su laukiniu gyvenimu. Alice Englert įspūdingai vaidina jauną moterį, kuria susidomėjo Sobhraj. Ji grėsmingai nuteikia nuo pat pasirodymo ekrane, linksmai palydėdama savo senąjį gyvenimą paskutine vakarėlių ir sekso naktimi.
Serialas puikiai sukuria kraupia atmosferą, nors kartais ir istorijos sąskaita. Karštis, alkoholis ir komendanto valandos, rūkymas, šoninės garbanos ir kostiumai – visa tai kartu sudaro ryškų vaizdą apie hipių svajonės idealizmą, kuris vis dar buvo gajus iki pat 70-ųjų, ir apie tai, su kokiu žiaurumu Sobhraj juo manipuliuoja. Jis sugeba nusitaikyti į šiuos „ilgaplaukius bambeklius“, „darbo vengiančius benamius“, nes tuo metu ir toje aplinkoje jie buvo pažeidžiami tokiam sukčiui ir žudikui kaip Sobhraj.
Seriale pasakojama įdomi istorija, Sobhraj gyvenimas atrodo gana spalvingas, o žmogžudystės – žiaurios, ir pakankamai aiškiai parodoma, kad iš šių jaunų žmonių ateitis buvo atimta žiauriausiais būdais.
4. „Criminal: UK“ (2019 – 2020)
Tai be galo įdomus policijos procedūrų serialas. Jis čia, dėka Džordžo Kėjaus ir Džimo Fildo Smito. Pirmasis parašė, o antrasis režisavo šiuos savarankiškus kriminalinio antologinio serialo epizodus, kurių kiekviename visas dėmesys sutelktas į įtariamojo apklausą. Kamera juda tarp apklausos kambario ir kitoje vienpusio veidrodžio pusėje stebinčių pareigūnų, retkarčiais – į koridorių už jo ribų, tačiau niekada nenukrypsta už policijos nuovados ribų. Yra dar trys trijų istorijų blokai, kurių veiksmas vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje – juos parašė ir režisavo žmonės iš atitinkamų šalių, laikydamiesi originalaus šablono.
Tie, kurie turi ilgametę atmintį, gali įžvelgti jame, ypač pirmajame Jungtinės Karalystės epizode, geriausios kada nors sukurtos televizijos dramos „Ieškomas žmogus“ (angl. A Wanted Man, rež. Malcolm McKay) atspalvių. Čia taip pat nepaliaujamai stebima kaltoji (arba nekaltoji) pusė ir nesivaržant teikiama pirmenybė subtilioms detalėms, o ne šou ir klišėms, siužetas vystosi iki sau pačiam patenkinamų išvadų ir nereikalauja išmanyti tuzino policijos padalinių mėgstamų akronimų. Kiekviena scena dvelkia grėsme ir viliojančia tiesa. Serialas atrodo naujas, šviežias ir jaudinantis.
Visi serialo epizodai puikūs, nebuvo nė vienos silpnos dalies, tačiau pirmoji JK (angl. UK) valanda yra ypač stipri. Scenarijus puikiai išbaigtas, o vienas epizodas turi bene geriausią Davido Tennanto vaidybą mažajame ekrane. Tai sumažintas, puikiai subalansuotas gydytojo Edgaro Fallono, kuris įtariamas išprievartavęs ir nužudęs savo pamotę, pristatymas. Pirmąją apklausos pusę jis praleidžia laikydamasis savo advokato patarimo nieko nesakyti, tik „be komentarų“, kol nebegali to pakęsti. Tuomet mes stebime jį per vėlesnius vingiuotus posūkius, kai jis siūlo įtikinamas alternatyvas dėl įrodymų prieš jį. Šlovė atiteks Tennantui kaip kviestinei žvaigždei, tačiau Lee Ingleby nusipelno ne mažiau pagyrų už tokį pat santūrų, nekrintantį į akis ir visiškai įtikinamą pareigūno, atsakingo už tyrimą, vaidmenį.
Kiekvienas epizodas – tai taupi, preciziškai suplanuota valanda, kurioje nėra nė vieno nereikalingo kadro ar štricho. Jei kartais atrodo, kad viskas šiek tiek per daug sklandu, o scenarijus šiek tiek per gudrus, tačiau tai atleistini trūkumai.
3. „Giri/Haji“ (2019)
Ach, tie jaunesnieji broliai ir seserys? Jie kaip dėmesio reikalaujantis šeimos kūdikėlis, paliekantis jus nuošalėje, keliantys vien problemas visą gyvenimą. Detektyvas Kenzo Mori jaučia jūsų skausmą. Kai Mori darbo vietoje nužudomas jakudzos bosas, grasinantis sugriauti kelerius pastaruosius metus palaikomas trapias paliaubas, paaiškėja, kad žmogžudystė galėjo būti įvykdyta keršijant už kitą žmogžudystę Londone, kurią įvykdė Mori jaunesnysis brolis Yuto.
Buvo manoma, kad Yuto mirė, tačiau niekas niekada nematė jo kūno, o gandai, kad jį matė žmonės, sklido. Mori viršininkas – žmogus, pats galimai įsipainiojęs į Jakudzos tinklą – reikalauja, kad jo pavaldinys nuvyktų į Londoną ir apsimestų detektyvų kvalifikacijos kėlimo kursų studentu ir neoficialiai atliktų tyrimą. Teorija teigia, kad Yuto yra labiau linkęs atskleisti save broliui nei bet kam kitam.
Taip prasideda tarpžemyninis trileris „Giri/Haji“, BBC ir „Netflix“ bendros gamybos serialas. Veiksmas vyksta Tokijuje ir Londone. Mori vaidina Takehiro Hira, kuris detektyvui suteikia iki kaulų smegenų įgrisusį nuovargį, ir jis tampa vis prasmingesnis, kai per keletą retrospektyvinių įvykių, kuriuose dalyvauja Yuto, pamatome, kad jį slegia ne tik senstančių tėvų ir maištaujančios paauglės dukters našta. ( Aktorius Yosuke Kubozuka suteikia Yuto reiklumo, nervingumo, kuris pateisina tai, kas kitu atveju galėtų atrodyti nesąmoningai ekstremali brolio tarnystė).
Londone Mori, ieškodamas brolio pėdsakų, ieško informacijos tarp japonų bendruomenės narių. Pusiau japonas Rodnis pasirodo esąs naudingas tarpininkas, tačiau Mori sužino, kad jis gyvena sudėtingą bei pavojingą gyvenimą, į kurį netrukus įsitraukia. Scenoje vaidinantis Willas Sharpe’as, seriale Rodnis kupinas ryžto ir šmaikštumo. Tačiau jis taip pat pasižymi pažeidžiamumu, dėl kurio mums iškart rūpi jo likimas.
Klube, su kuriuo jį supažindina Rodnis, Mori išgirsta gandus apie žudiką, pabėgusį iš Tokijo ir besislapstantį Londone. Nuo šio momento siužetas ima pagreitį.
Tuo tarpu Mori kvalifikacijos kėlimo kursus veda detektyvė Sara Veicman (akt. Kelly Macdonald, puikiai išnaudojanti savo patentuotą stoišką kančią), pasiklydusi siela savo mieste, atstumta darbe ir persekiojama namie. Kol kas ji ir Mori nedaug ką nuveikė, tik apsikeitė nepatogiais mandagumo žodžiais. Tačiau kad ir iš kokio žemyno būtų kilę veikėjai, mes čia jau buvome, ir tarptautiniai santykiai tikrai užsimegs iki serialo pabaigos.
Vieniši, problemų kamuojami detektyvai, besiblaškantys tarp ištikimybės nevykėliui giminaičiui ir profesinės pareigos, – tai pagrindinė policijos serialų dalis, ir jie dažnai nieko neįtardami konfliktuoja su korumpuotomis virš jų esančiomis jėgomis. Tai, kad seriale vaidina japonai, o ne amerikiečiai ar europiečiai, suteikia malonių kultūrinių kosmetinių detalių.
2. „Asmens sargybinis“ (Bodyguard, 2018)
„Asmens sargybinis“ (angl. „The Bodyguard“) – 2018 metų politinis trileris, pranokęs pačių didžiausių optimistų lūkesčius ir britų televizijoje tapęs populiariausiu draminiu serialu. „World Productions“, sulaukę daugiau negu 17 milijonų žiūrovų Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, nusprendė prieš mėnesį serialą paviešinti pasauliniu mastu, „Netflix“ platformoje.
Kritikai giria britų scenaristės Jed Mercurio parašytą siužetą, kuris žiūrovą įtraukia nuo pirmųjų politinio trilerio minučių. Policijos procedūros, psichologiniai žaidimai, politinis sąmokslas, konspiracijos, lytiniai santykiai tarp valstybės tarnautojų, teroristai – tai tik keletas elementų, kuriuos Jed Mercurio sudėliojo į pavykusį istorijos pasakojimą. Siužeto eigą stengiamasi nuslėpti kiek įmanoma ilgiau, todėl serialo istorija yra sunkiai nuspėjama. Taip pat pagirtina, jog atskirti gerus ketinimus turinčius veikėjus nuo piktadarių yra be galo sudėtinga.
Pagrindinį serialo vaidmenį atliko škotų aktorius Richard Madden. Talentingo aktoriaus rimtą veido mimiką žiūrovai prisimena iš tarptautinį pripažinimą pelniusios „HBO“ maginės fantastikos serialo „Sostų karai“. Šį kartą Richard Madden atiteko kiek kitoks amplua. Aktorius įsikūnijo į policijos seržantą David Budd, nusipelniusį Britų armijos veteraną, kuris yra kamuojamas potrauminio streso sutrikimo ir dirbantis asmens sargybiniu specialiosios apsaugos skyriuje. David Budd buvo paskirta saugoti vieną iš įtakingiausių politikių Julia Montague. Nors asmens sargybinio personažas ir buvo sudėtingas suvaidinti, tačiau, anot kritikų, Richard Madden susitvarkė su iššūkiu ir susilaukė pagyrimų. Julia Montague vaidmenį atliko britų aktorė Keeley Hawes.
Įtakingų politikų apsaugoje dirbęs Scotland Yardas pasipiktino, jog asmens sargybinis seriale pateikiamas kaip paklusnus ir nusižeminantis žmogus, kuris kartoja „ma‘am“ (tokių būdų Britanijos saugumo tarnybose kreipiamasi į aukšto rango moteris). Scotland Yardas žiūrovus patikino, kad vadovės su asmeniniais apsauginiais bendrauja pagarbiau ir neliepia vartoti šio kreipinio.
„Asmens sargybinis“ sužavėjo netgi Amber Rudd, kuri iš tikrųjų yra praeityje užėmusi serialo personažo Julia Montague šalies saugumo pareigas Britanijos valdžioje. Politikė, duodama interviu „The Independent“, prisipažino, jog serialas tiksliai atspindi sudėtingą darbo specifiką, nors lytiniai santykiai tarp valstybės tarnautojų yra perspausta ir neatitinka realybės.
1. „Birmingemo gauja“ (Peaky Blinders, 2013 – 2022)
Tikriems serialų apie nusikalstamą pasaulį mėgėjams serialas „Birmingemo gauja“ (angl. „Peaky Blinders“) paliks neišdildomą įspūdį ir įtrauks nuo pat pirmosios serijos. Akivaizdžiu brutalumu garsėjančio serialo siužetas sukasi apie nelegalų verslą 20-ųjų Birmengeme įkūrusią Šelbi šeimą.
Veiksmas prasideda 1919 metais, iš kart po Pirmojo Pasaulinio Karo. Pasakojama istorija apie Birmingemo gatvėse siautėjančią mafijos grupuotės, vadintos „smailiais akintojais“ (angl. Peaky Blinders) veiklą. Įdomu tai, kad serialas paremtas iš dalies tikrais faktais – tarpukario Birmingeme iš ties veikė vieną žiauriausių ir įtakingiausių nusikalstamų grupuočių, kuri garsėjo savo šaltakraujiškumu, vertėsi nelegalia veikla. Tokį pavadinimą gauja gavo dėl to, kad savo kepurių snapeliuose būdavo prisisiuvę aštrius peiliukus.
Gaujos centre – visa Šelbi šeima – Tomas (akt. Cillian Murphy), jo teta Poli (akt. Hellen McCroy), sesuo Ada (akt. Sophie Rundle), broliai Artūras (Paul Anderson) ir Džonas (Joe Cole).
Šelbi šeima be galo užsispyrusi, siekia išplėsti savo veiklą už Birmingemo ribų. Tačiau serialas nėra vien apie verslą, kontrabandą ir smurtą, jame pasakojama ne viena meilės istorija, rodomos šeimos dramos bei gilios psichologinės problemos, kurios gali sugraudinti net kiečiausią žiūrovą.
„Birmingemo gauja“ parodo tikrąjį tarpukario Birmingemo veidą, atskleidžia, koks gyvenimas tada buvo iš tiesų. Jis vaizduoja tamsiąją, pavojingąją miesto pusę, tą, kurioje neegzistuoja jokie įstatymai, yra tik išgyvenimas arba mirtis. Žiūrint serialą ateina suvokimas, jog tuometiniame Birmingeme žmogaus gyvybė nebuvo daug verta, pilni aukų susišaudymai rodomi labai dažnai. Serialas neslepia nieko, nei žiaurių smurto, žudynių, nei sekso scenų. Šis serialas nėra skirtas vaikams, kaip jau buvo minėta, jame pilna visko: personažai nesigėdija keiktis, rūkyti, gerti beveik kiekvienoje scenoje. Čia galima išvysti tai, kas galbūt nėra malonu žmogaus akiai, tad ir jautriems žiūrovams serialas gali pasirodyti per daug šokiruojantis.
Pagrindinis veikėjas Tomas Šelbi – drąsus, užsispyręs ir ambicingas. Jo nepavadinsi pasakoje veikiančiu princu, ar visišku blogiuku. Tomas yra kupinas kiekvienam žmogui būdingų emocijų, būdo bruožų. Tai be galo tikras ir gyvas personažas. Serialo pradžioje sužinome, jog Tomas grįžo iš Pirmojo Pasaulinio Karo, kuris jį labai paveikė, sugniuždė. Galbūt šį personažą būtų galima priskirti ir „Prarastajai kartai“, vis gi, kare patirti žiaurumai palieka randus sieloje visam gyvenimui. Beveik kiekvienoje scenoje Tomas pasirodo su cigarete vienoje rankoje ir taure alkoholio kitoje. Tai rodo, koks sudėtingas ir įskaudintas jis yra. Tačiau, nepaisant to, Tomas – labai žavingas vyras, galintis gauti bet kurią moterį, kurios užsigeidžia.
Pirmas sezonas rodo Birmingemą iš karto po Pirmojo Pasaulinio Karo. Veteranas Tomas Šelbi grįžta iš fronto ir vėl bando įsilieti į savo šeimos sukamą verslą – nelegalias lažybas bei kontrabandą. Serialą sudaro šeši sezonai. Serialas gerėja su kiekviena serija, o kiekvienas naujas sezonas vis labiau įtemptas. Tą įrodo ir faktas, jog antrasis sezonas prasideda laidotuvėmis… Šiame sezone rodoma, kaip Šelbi šeima nori išplėsti savo veiklą į Londoną, sužinome, jog Poli sūnus gyvas. Žiūrint sunku atsiplėšti, tad šešios sezono serijos tampa visišku niekučiu.
„Birmingemo gauja“ persunkta brutalaus smurto, tad kartais net ir patiems kiečiausiems pritrūksta truputį meilės ir romantikos vaizdų. Trečiojo sezono pradžia yra būtent tai – surengiamos gražios vestuvės. Atskleisti daugiau detalių nenorėtumėme, tačiau paminėsime ir tai, jog serialo kūrėjai nepakeičia jo esmės ir vestuvėse pasirodo paslaptingas ir pavojingas svečias, o vėlesnėse serijose matomi vaizdai bei nutikimai priverčia širdį plakti greičiau.
Serialas nenuvilia ir geros muzikos mylėtojų. Garso takelyje galima išgirsti puikų roko ir panko miksą. Taip pat ir pagrindinės dainos „Red Right Hand“, atliekamos Nick Cave ir Bad Seeds, skirtingas versijas. Net gi garsusis atlikėjas David Bowie uždegė žalią šviesą ir leido serialo kūrėjams naudoti jo paskutinio albumo „Blackstar“ dainas. (Gabija Indreikaitė)
