Vampyrai jau seniai žavi ir intriguoja žiūrovus – nuo tautosakos iki literatūros, galiausiai jie atsidūrė ir televizijos ekranuose. Atsiradus daugybei televizijos laidų vampyrų tematika, kyla klausimas, kurios iš jų vertos dėmesio ir yra geriausios. Todėl pristatome jums dešimtuką dėmesio vertų televizijos laidų apie vampyrus, atsižvelgdami į jų kūrybiškumą, personažų vystymąsi, siužetą ir bendrą poveikį populiariajai kultūrai.

Vampyrų žanras sulaukė daugybės patrauklių televizijos laidų kūrinių, kurių kiekviena pasižymi unikaliu pasakojimo elementų deriniu ir poveikiu populiariajai kultūrai. Nuo novatoriškų iki sudėtingų ir morališkai niuansuotų – šie serialai linksmino, jaudino ir paliko neišdildomą įspūdį viso pasaulio žiūrovams. Todėl tikriausiai įspūdį paliks ir jums. „Geriausio“ televizijos serialo apie vampyrus pasirinkimas galiausiai priklauso nuo asmeninių norų ir individualaus žanro meistriškumo aiškinimo. Nepaisant to, straipsnyje minimos laidos neabejotinai yra vertos dėmesio kaip ir indėlis į nuolat besikeičiančią vampyrų televizijos visatą.

Kadras iš serialo „Vampyro dienoraščiai“

10. „Vampyro dienoraščiai“ (The Vampire Diaries, 2009 – 2017)

Pagal populiarią L. J. Smith knygų seriją adaptuotas serialas „Vampyro dienoraščiai“ sužavėjo žiūrovus sudėtingu siužetu ir įtikinamais veikėjais. Seriale, kurio veiksmas vyksta išgalvotame Mystic Falls miestelyje, pasakojama apie brolių Salvatorų, kurie abu yra vampyrai, besivaržantys dėl Elenos Gilbert meilės, gyvenimą.

Seriale po šimtmečius trukusių ginčų Stefanas ir Damonas Salvatorai sugrįžta į savo gimtąjį miestelį Mistic Falls, Virdžinijos valstijoje. Stefanas, pasiaukojantis, drąsus, kaltės jausmo kamuojamas brolis, sutinka vidurinėje mokykloje besimokančią merginą Eleną Gilbert, kurią akimirksniu įsimyli, o Damonas, nuostabus, pavojingas ir savanaudiškas vampyras, siekia atimti merginą iš brolio, kad atsilygintų jam už tai, jog 1864 m. privertė jį virsti vampyru.

Serialo „Vampyro dienoraščiai“ premjera įvyko 2009 m. rugsėjo 10 d. Juostoje vaidina Nina Dobrev, Paulas Wesley, Ianas Somerhalderis, Candice King, Katerina Graham, Zachas Roerigas, Michaelas Trevino ir Matthew Davisas. Serialą parašė ir sukūrė Kevinas Williamsonas ir Julie Plec, o visus aštuonis sezonus rodė „CW“ televizijos kanalas, dabar serialas prieinamas „Netflix“ platformoje.

Seriale „Vampyro dienoraščiai“ daugiausia dėmesio skiriama paauglių grupei ir jų gilioms šeimyninėms sąsajoms su antgamtiška istorija pasižyminčiu Mystic Falls miesteliu. Istorijos centre – Elena Gilbert, kadaise buvusi populiariausia mergina mokykloje, likus keliems mėnesiams iki serialo pradžios ji labai išgyvena dėl tėvų mirties ir dabar gyvena su jauna teta Džena ir broliu Džeremiu. Nors ji dar nežino, Elenos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, dar labiau, kai ji susipažįsta su paslaptingu naujuoju vaikinu Stefanu ir jo broliu Damonu. Brolių Salvatorų, vampyrų, sugrįžimas atveria duris į antgamtinę miestelio praeitį. Tačiau Stefanas ir Damonas turi dar vieną paslaptį…

Susipažinę su Elena, jie supranta, kad ji labai panaši į merginą, kurią jie abu mylėjo ir mirė bandydami išgelbėti 1864 m., – ji, buvo Katherine Pierce. Kiekvienas iš brolių bando priartėti prie Elenos, kad išsiaiškintų, kodėl ji tokia pažįstama, todėl abu ją įsimyli.

Seriale taip pat daug dėmesio skiriama dviem geriausioms Elenos draugėms Bonei Bennett (ji ragana) ir Karolinai Forbes, taip pat Elenos broliui Džeremiui, jos buvusiam vaikinui Metui Donovanui ir mero sūnui Taileriui Lockwoodui. Dauguma paauglių yra Mystic Falls įkūrėjų šeimų palikuonys, kurių palikimą palaiko slapta taryba, ir kurios tikslas – išnaikinti iš miesto visas antgamtines būtybes.

Juostoje puikiai išvystytas meilės trikampis, visi jausmai, išgyvenimai atrodo be galo tikri, na ir vampyrų civilių žudymo scenos (mėgstantiems šiek tiek veiksmo ir kraujo) tikrai nenuvilia. Serialas „Vampyro dienoraščiai“ pasižymi puikia romantikos, veiksmo ir antgamtinių elementų pusiausvyra, todėl jį mėgsta tiek jaunesni, tiek vyresni žiūrovai.

Kadras iš serialo „Pamokslininkas“

9. „Pamokslininkas“ (Preacher, 2016 – 2019)

Geriantis, rūkantis, barus lankantis pamokslininkas su neaiškia praeitimi, airių kilmės vampyras-alkoholikas ir moteris, kuri gali duoti į kaulus bet kam, kas pasitaiko jos kelyje, neleis liūdėti serialo žiūrovams. Neįprastas personažų trio susibūręs mažame Teksaso miestelyje žada nuotykius viso serialo metu.

Vien jau tokių personažų susidūrimas sukurtų neįtikėtiną šou, bet „Pamokslininkas“ ties tuo tikrai nesibaigia. Antgamtinės galios, paslaptys ir nepaprastas žiaurumas susijungia į vieną vietą, taip sukurdami tokį serialą, kokio televizija jau seniai neregėjo. Tinkamai atrinkti aktoriai ir puikiai suvaidinti personažai svariai prisideda prie šio serialo įgyvendinimo. Tačiau viso šio serialo nebūtų buvę be kelių svarbiausių žmonių.

Komikų duetas Seth Rogen ir Evan Goldberg, kurie išleido tokius filmus kaip „Kietakiaušiai“ („Superbad“) ir „Kaimynai“ („Neighbors“) į didžiuosius ekranus yra šio AMC serialo „Pamokslininkas“ prodiuseriai. Tačiau serialo idėja jiems kilo iš jau gerokai ankščiau atsiradusio komikso.

Minėtajam komikų duetui prireikė net septynerių metų, kad kažkas pagaliau rimtai pažiūrėtų į idėją išleisti šį serialą. Komiksų pritaikymas šiuolaikinėje televizijoje tikrai nėra naujiena ir šis serialas nėra jokia išimtis. 10-ties epizodų antgamtinis trileris yra pagrįstas Garth Ennis ir Steve Dillon 1990-tųjų komiksų frančize. Tačiau vien įdomaus komikso geram serialui tikrai neužtenka.

Serialo personažai tikrai neeiliniai. Pagrindinis veikėjas ir serialo žvaigždė yra Jesse Custer (Dominic Cooper). Pamokslininkas su pašėlusia praeitimi, turintis neeilinius kovotojo sugebėjimus, jaučiantis prievolę ištesėti mirusiam tėvui duotą pažadą, grįžta į kaitrųjį Teksaso miestelį. Jam sunkiai sekasi būti miestelio pamokslininku. Praradęs tikėjimą jis mano, kad Dievas paliko Rojų ir apleido savo pareigas. Tačiau viskas pasikeičia kuomet neaiškus objektas aplanko jį ir suteikia jam neįprastų galių.

Visus pamokslininko įvykius seka ir niekur toli nuo jo neatsitraukia jo buvusi mergina Tulip (Ruth Negga). Iššūkiu nebijanti, stipri mergina vis „netyčia“ sutinka jį mažame miestelyje ir primena jam apie jo praeities šešėlius. Tulip turi savo planų ir tam jai reikia pamokslininko pagalbos. Būtent todėl ji stengiasi sugrąžinti jį į nuodėmingąjį kelią.

Trečiasis bet ne ką prastesnis smagiojo trio personažas yra vampyras-alkoholikas Cassidy (Josseph Gilgun). Bėgdamas nuo jį persekiotojų jis netyčia atsiduria mažame Teksaso kaimelyje apie kurį ir pats nieko nežino. Kaip nebūtų keista, pirmiausia jis apsilanko bare, kuriame ir susipažįsta su pagrindiniu serialo veikėju pamokslininku. Susirinkus šiems veikėjams į vieną miestelį veiksmas įgauna pagreitį…

Pažiūrėję pirmąją „Pamokslininko“ seriją jūs arba visiškai įsitrauksite arba atmesite ir ilgam liksite nustebusia veido išraiška. Serialas tikrai nėra įprastas ir jame nemažai mistinių fantastikos elementų. Tad jeigu neesate tokio žanro gerbėjas galimai nusivilsite, bet tiems, kuriems patinka neįprasti, neeiliniai nuotykiai „Pamokslininkas“ tikrai praskaidrins lietingus vasaros vakarus. (Kostas Elmonas)

Kadras iš serialo „Angel“

8. „Angel“ (1999 – 2004)

Seriale vampyras Andželas, dabar žinomas kaip Angelas, turi žmogaus sielą, bet praeityje įvykdė siaubingų nusikaltimų. Siekdamas atleidimo ir bandydamas išpirkti savo kaltę, jis persikelia iš Sunydeilo į Los Andželą, kur padeda paprastiems mirtingiesiems, nuskriaustiesiems, trukdydamas antgamtinėms būtybėms, kurios juos medžioja.

1999 m. prasidėjęs serialas „Angelas“ paėmė mąslų ir gražų „Buffy Summers“ vampyrą (akt. Davidas Boreanazas) ir perkėlė jį į Los Andželą iš mažesnio Sunydeilo miestelio.

Whedonas ir Davidas Greenwaltas, (Whedono dešinioji ranka kuriant pirmuosius tris sezonus), iš pradžių Angelą įsivaizdavo kaip antgamtinį dramos variantą. Kiekvieną savaitę Angelas ir jo bendradarbiai imdavosi naujos bylos, kuri neišvengiamai būdavo susijusi su vampyrais ar kitais vaiduokliais, o platesnė serialo mitologija, susijusi su paslaptinga advokatų kontora „Wolfram & Hart“, kuri buvo susijusi su okultizmu, judėjo į priekį.

Tai truko neilgai. Ankstyvoji „Angelo“ serijų dalis šiek tiek sustingusi ir nuobodi, todėl Whedonas ir Greenwaltas nusprendė viską sukrėsti. Ir toliau purtė veikėjus, kol išpurtė kažką tikrai gero.

Vienas iš dalykų, dėl kurių „Angelas“ toks įdomus, yra tai, kad kiekvieną naują sezoną jis iš esmės yra visiškai kitoks serialas. Pirmieji metai – tai paprastas asmeninės privatumo tarnybos serialas, o antrieji metai – gilios ansamblio dramos. Trečiasis sezonas yra labiau antiherojaus drama, kur tamsi ir baisi Angelo praeitis vis grįžta jo persekioti, o ketvirtasis sezonas – bizantiškas mišinys, kuriame į sriubą sumetama dešimtys siužeto elementų ir visiškai sugenda. Galiausiai penktasis sezonas yra darbo vietos drama, kurioje Angelas ir jo bičiuliai tampa advokatais.

Per 110 serialo epizodų Angelas ir jo draugai iš pašaliečių, metančių iššūkį antgamtinei santvarkai, tampa „vidiniais“, kurie tiesiogine to žodžio prasme buvo šios sistemos kooptuoti, sakydami, kad stengiasi ją pakeisti, bet taip pat kiekviename žingsnyje suprasdami, kaip stipriai jiems tai nepavyksta.

Nors ketvirtas sezonas ir nebuvo tobulas, penktasis buvo tikra atgaiva. Paskutinis serialo epizodas yra vienas drąsiausių kada nors matytų televizijos finalų, išdrįsęs priversti žiūrovus patikėti, kad serialas buvo atšauktas nepagrįstai, vardan to, kad įteigtų, jog kova už tai, kad pasaulis taptų teisingesnis, niekada, niekada nesibaigs…

Angelas – serialas, kuris išsiskiria tuo, kad matė savo trūkumus ir vis bandė juos pakeisti. Nuo noro nuolat save išradinėti iš naujo vardan geresnės kokybės iki to, kaip kūrėjų baimės dėl kraujo siurbiančių korporacijų rėmimo įsipina į patį tekstą, tai serialas, kuris niekaip nenustoja būti aktualus, nors ir baigėsi 2004 m. Angelas kalba čia ir dabar, nes kova, tokia, kokia ji yra, niekada nesibaigia.

Kadras iš serialo „Penny Dreadful“

7. „Penny Dreadful“ (2014 – 2016)

Johno Logano sukurtas „Penny Dreadful“ meistriškai supina įvairius kultinius siaubo personažus, įskaitant vampyrus, į tamsų ir įtraukiantį pasakojimą. Seriale, kurio veiksmas vyksta Viktorijos laikų Londone, meistriškai derinamas gotikinis siaubas ir psichologinė intriga. Moralės, žmogaus prigimties ir antgamtinių reiškinių tyrinėjimas paverčia Penny Dreadful unikaliu vampyriškų serialų kanono papildymu.

Režisieriaus serialas žiūrovus nukelia į Viktorijos laikų praeitį, pasitinkančia blankia žibalinių lempų šviesa, nuostabiais drabužiais ir pačia elektros panaudojimo pradžia. Tačiau tai ne kasdienė žmonių drama, o istorija persipynusi su klasikiniais  siaubo literatūros veikėjais. Čia išvysite tokius personažus kaip Frankenšteinas, Dorianas Grėjus, o taip pat vampyrus, vilkolakius ir kitus šiurpinančius siaubo istorijų dalyvius.

Tai labai keistas, žavingas, intriguojantis serialas, kuriame susivienija keli žanrai. Gerai žinomi klasikinės literatūros veikėjai ir siaubo filmo personažai dalyvauja paprastame mirtingųjų gyvenime ir taip gimsta visiškai naujas, dar niekur neregėtas siužetas. Tai tarsi buvusi komiksų knygelė moksliukams ir tapusi serialu, kurio kūrėjas pagarbiai pristato ir praeities veikėjus ir šiuolaikinės fantastikos motyvus ir tokiu būdu intriguojantis žiūrovus. Kol kas pasirodė du kritikų jau išgirti, pasižymintys intelektualiu turinio dėstymu serialo sezonai. Ypatingai susižavėjimą sukėlė literatūrinių siaubo personažų panaudojimas suaugusiųjų dramoje ir sėkmingai pateiktas įrodymas kaip tai gali egzistuoti.

Pirmasis veikėjas su kuriuo susiduriame seriale – amerikietis Etanas Čandleris (Josh Hartnett), naudojantis savo taiklumą ir perdėtą dramatiškumą linksminant britų žiūrovus ir kartu pasakojant įdomias Laukinių Vakarų istorijas. Moteris stovinti minioje žmonių yra Vanessa Ives (Ewa Green), kuri kaip vėliau sužinome yra apsėsta vidinio demono ir nuolat kovojanti su juo. Aktorė pasižymi ypatingais sceniniais sugebėjimais – įtaigus ir labai tikroviškas dvasių apsėdimo vaizdas, transformavimasis į demono būseną ir sukurtas paslaptingas, mistiškas moters įvaizdis. Šiai veikėjai atitenka didžiausi ir žmogiškojo gyvenimo išbandymai – skausmingos praeities žaizdos ir kova su mistinio pasaulio atstovais. Panelė Vanessa Ives ir seras Malkolmas Murray (Timothy Dalton) kreipiasi į Etaną pagalbos ieškant sero dingusios dukros, kurią yra pagrobęs paslaptingas grynojo blogio įsikūnijimas.

Vėlesnėse serialo serijose prisijungia ir kiti literatūriniai siaubo veikėjai, vienas iš jų daktaras Viktoras Frankenšteinas. Jis netikėtai susitinka su savo pirmuoju kūriniu, tačiau susitikimas nėra itin malonus -kūrinys sugrįžo atkeršyti jam. Vėliau prie kompanijos prisijungia lėbautojas ir hedonistas Dorianas Grėjus (Reeve Carney) patrauklus, nemirtingumu ir tamsia siela apdovanotas, visus ypatingai žavintis jaunuolis. Taigi pirmojo sezono veiksmas vyksta kiek lėtoku tempu, tuo erzinantis žiūrovą, verčiantis jį nekantriai laukti sekančių serijų. Tačiau tai nėra problema, pirmasis sezonas yra šios istorijos gidas, susipažinimas su vystoma drama.

Serialas filmuotas Airijoje siekiant išgauti ištaigingą gotikinę siaubo dramą. Kruvinos serialo scenos nepasižymi pigia kokybe, kas atrodo yra akcentuojama serialo pavadinime. Visi siaubo herojai yra puikiai įkūnyti, todėl sukuria tikrumo jausmą ir taip įtraukia žiūrovus į serialo veiksmą. Čia nestinga ir scenų skirtų suaugusiems, erotinė serialo pusė čia užima nemažą vietą. Kūrėjams pavyko prikelti gyvenimą Londone, kur arklių vežimai važiuoja žemyn akmenimis grįstomis gatvėmis, tiesiai į tamsos širdį. Serialas sukūrė pasaulį, kuriame tykojo baimė sutikti kažką siaubingo už kiekvieno namo kampo, kuomet kiekviename  šešėlyje slėpėsi dideles paslaptis saugantys veikėjai. Tačiau daugiausia tai Malcolm Murray pasaulis, kuriame surenkama komanda, galinti kovoti už jo pagrobtos dukters Minos likimą.

Kadras iš serialo „Išrinktieji“

6. „Išrinktieji“ (Supernatural, 2005 – 2020)

Pagrindinis herojus Džonas Vinčesteris užaugino savo sūnus Semą ir Diną medžioti ir žudyti viską, kas „dedasi naktį“, po to, kai jo žmoną Mariją nužudė pikta antgamtinė būtybė, kai berniukai buvo maži. Po 22 metų broliai išsiruošia į kelionę, kovotii su blogiu, kad surastų neseniai dingusį tėvą.

Kai jie pagaliau tai padaro, jis atskleidžia, kad žino, koks padaras nužudė jų motiną, ir rado būdą, kaip jį susekti ir nužudyti. Tuo tarpu Semas įgyja gąsdinančių gebėjimų, pavyzdžiui, mato žmonių mirčių vizijas dar prieš joms įvykstant. Šios vizijos kažkaip susijusios su padaru, nužudžiusiu jo motiną, ir jo paslaptingais planais, kurie, regis, susiję tik su Semu. Kai miršta jų tėvas, sudarę sandorį su tuo pačiu padaru, broliai nusprendžia užbaigti jo kryžiaus žygį. Atskleidus paskutinius mirštančio Džono žodžius Dinui paaiškėja nerimą keliantys faktai apie Semo vaidmenį padaro apokaliptiniame plane.

Serialas buvo rodomas penkiolika metų ir turi 327 epizodus, bet nors ir turėjo savo pakilimų ir nuosmukių vis tiek yra nuostabus. Serialas nustato aukštą kartelę, kurios kai kurie epizodai nepasiekė, jis padarė klaidų, ir yra suvokiamas kaip serialas, kuris patiktų moterims, nes pagrindiniai herojai yra išvaizdūs. Na, taip jie tokie ir yra, bet, jis unikalus tuo, kad yra vienas iš nedaugelio serialų, kuriame vaizduojami santykiai tarp brolių, heteroseksualių baltaodžių vyrų, galinčių parodyti meilę vienas kitam pačiais ekstremaliausiais būdais. Juostoje dalyvauja išplėstinis aktorių būrys, padedantis nešti krūvį, kuris laikui bėgant tampa simpatiškas, kai kurios siužetinės linijos žlunga ir dega, kitos kyla, bet kiekvienas gali kažkuo pasimėgauti.

Serialas gerai sukurtas, kinematografijos gerbėjai galės mėgautis nuostabiu apšvietimu, režisūra, scenografija. „Išrinktieji“ – visai kitame lygyje, pasižymi tinkamu stiliumi, įtampa ir puikia produkcijos verte. Tai tamsus, nuotaikingas serialas, kuris supranta, kaip išnaudoti televizijos mediją. Istorija nėra labai sudėtinga, tačiau pasakojimo technika įtraukia ir prikausto dėmesį, todėl norisi sužinoti daugiau apie antgamtines būtybes ir jų šešėlių pasaulį valdančias taisykles. Šis serialas veiksmingas. Tai tamsi miesto fantazija ir kaip matome nuėjo ilgą kelią.

Kadras iš serialo „Castlevania“

5. „Castlevania“ (2017-2021)

Kai Lisa Tepes, mylima Vlado Tepeso, dar vadinamo Drakulos, žmona, apkaltinama raganavimu ir pernelyg uolus vyskupas ją sudegina ant laužo, Drakula paskelbia karą Valachijos gyventojams ir paleidžia armiją žudikiškų demoniškų padarų iš pragaro. Laimei, Trevoras Belmontas, paskutinis iš Belmontų klano, negarbingos šeimos, garsėjančios visų rūšių pabaisų medžiokle, dar išlikęs gyvas yra mieste ir sutinka stoti į kovą su vampyrų valdovu.

„Netflix“ animacinis serialas „Castlevania“ pasižymėjo tuo, kad subalansavo ramias, gražiai atliktas žmogiškosios dramos akimirkas su sprogstančiais ir meistriškai atliktais veiksmo elementais, kurie buvo pakankamai akinantys, kad sukeltų jausmą.

Veikėjai čia įgarsinti angliškai, o ne japoniškai! Ir tai tikrai, tikrai geras įgarsinimas. Žinoma, kad buvo sukurta gerų amerikietiškų animacinių laidų ir filmų, bet paskutinį kartą tokį puikų anglišką įgarsinimą, suderintą su japoniško stiliaus animacija, matėme seniai, ir toks reiškinys gan retas.

Akivaizdu, kad kuriant šį serialą įdėta daugybė kokybiškų elementų – gamyba, aktoriai, rašymas. Tai būtent toks projektas, dėl kurio gerbėjas sulaiko kvapą ir tikisi, laukia, bet neturi pernelyg didelių lūkesčių. Lūkesčiai sugriauti – tai aukštos kokybės medžiaga. Labai žiaurus turinys, įskaitant siaubingas nekaltų žmonių mirtis, vaizdingą smurtą ir jokio pasigailėjimo…

Blogiukas Drakula iškart humanizuojamas, o tai suteikia jam priežastį ir tekstūrą – jis ne tik bejausmis žudikas. Herojus turi nemažai antiherojaus savybių, o tai tik daro jį įdomesnį. Neabejotinai ši serija išsiskirs daugybe nuostabių mūšių ir pokalbių, kuriuose keliami moralės, priežasties ir tikslo klausimai.

Akivaizdu, kad turinys bus skirtas ne visiems – masinės religijų veikėjų, moterų ir vaikų žudynės vieniems gali pasirodyti per daug, bet kitiems pats tas. Tikra staigmena ir smagus gaivus leidinys, kurį verta pažiūrėti anime mėgėjams.

Kadras iš serialo „Interview with the Vampire“

4. „Interview with the Vampire“ (2022)

2022 m. Dubajuje gyvena vampyras Luisas de Pointe du Lac ir siekia papasakoti savo gyvenimo ar pomirtinio gyvenimo istoriją žinomam žurnalistui Danieliui Molojui. Prasidėjusi XX a. pradžioje Naujajame Orleane, Luiso istorija pasakoja apie jo santykius su vampyru Lestatu du Lionkurtu ir jų sukurtą šeimą, įskaitant paauglę Klaudiją. Kartu vampyrų šeima išgyvena nemirtingumą Naujajame Orleane ir už jo ribų. Tęsiant interviu Dubajuje, Molojus atranda tiesą, slypinčią po Luiso istorija.

Rolino Joneso – Pulitzerio premijos finalininko dramaturgo, pastaruoju metu daugiau laiko skiriančio mažiau reikšmingiems mažojo ekrano darbams sukurtame remiksuotame filmo tęsinyje (serialas tęsia 1994 m. filmą tuo pačiu pavadinimu) išryškėja potekstė, kuri jau buvo tokia ryški, kad užgožė visas kitas interpretacijas.

Persikėlęs iš San Francisko į Dubajų, Luisas (akt. Jacobas Andersonas) pasikviečia žurnalistą Danielį Molojų (akt. Ericas Bogosianas) dar vienam pokalbiui, dabar su papildomu revizionistiniu prieskoniu. Dar kartą pasakodamas apie savo gyvenimą Naujojo Orleano amžių sandūroje su Lestatu (akt. Samas Reidas), jis nukrypsta nuo anksčiau išdėstytų faktų ir paaiškina, kad 2022 m. pasaulis leidžia jam atvirai kalbėti apie tam tikrus dalykus, apie kuriuos prieš 30 ar daugiau metų buvo geriau nekalbėti. Būtent, kad ši suaugusių vyrų pora, mėgstanti demonstratyvią gotikinę aprangą ir aiškius žodžius su dviprasmiškomis reikšmėmis, iš tikrųjų buvo meilužiai. Molojus, kaip visada rašytojo profesionalumo pavyzdys, susilaiko nuo atsakymo.

Šių personažų ištraukimas iš rėmų yra triumfas, o bandomojo epizodo vizitinė kortelė – trejetas, kurio kulminacija – levituojantis lytinis aktas. Tačiau net jei atidėtume į šalį akivaizdžiai melagingą įrėminimo priemonę, kad 9-ajame dešimtmetyje „queer“ menas negalėjo egzistuoti, kažką prarandame dėl misijos sunaikinti užuominas vardan visiškai atviros reprezentacijos. Nesugebėjimas įgyvendinti troškimo tik padidina intensyvumą, o ši sąvoka, su kuria pats serialas yra artimai susipažinęs, išryškėja, kai etiškasis Luisas atsisako žmogaus kraujo, kurio jo kūnas trokšta kaip priklausomybės.

Tarp Luiso ir Lestato užsimezgusi meilė, kurioje kaitaliojasi alkanas troškimas, įkyrus susierzinimas ir koketiškas kivirčas, nutiesiantis tiltą tarp vieno ir kito, atkartoja daugelį filmo įžvalgų apie laikinas šeimas „queer“ bendruomenėje, ypač apie tai, kaip jaunesnis vyras vyresniajame gali rasti ir partnerį, ir tėvo figūrą.

Kadaise Kirsten Dunst suvaidino dešimtmetę mergaitę (Bailey Bass), kurią jie atverčia į vampyrizmą ir priima kaip surogatinę dukrą, šį kartą jai jau 14 metų, o jos nesuvaržyta tapatybė tampa aiškesniu analogu neapgalvotam kiekvienos vėlesnės kartos seksualiniam jauduliui. Sprendimas pakeisti Luiso vaidmenį juodaodžiu aktoriumi pasirodo esąs vaisingiausias atitrūkimas nuo pirminės medžiagos, o pagrindinių herojų tarprasinė dinamika susisluoksniuoja su jų sudėtingu geismo ir priešiškumo mišiniu. Dėl išankstinių nusistatymų aplinkoje Louisas turi apsimesti Lestato tarnu, kad galėtų praleisti vakarą visuomenės vakarėlyje, ir tai yra pažeminimo pratimas, kurį jie išpirks, traktuodami jį kaip tabu peržengiantį vaidmenų žaidimą.

Šioje scenoje elegantiškai susipina įvairūs komentarai, kurių siekia serialas, norintis šiuolaikiškumo. Nuo pat pradžių vampyrų žanre smurtas buvo supriešinamas su erotiškumu, kai įkandimas su iltimis – tai bet koks kitas įsiskverbimo būdas. Užuominos elemento ištrynimas pasirodo esąs ir palaima, ir prakeiksmas, prilygstantis vampyriškam gemalui, užleidžiantis vietą ir bauginančiai vaizdingiems, ir tiesiog akivaizdiems dalykams.

Kadras iš serialo „Ką mes veikiame šešėliuose“

3. „Ką mes veikiame šešėliuose“ (What We Do In The Shadows, 2019 – )

Būtent „mokumentary” (netikros dokumentikos) principu yra nufilmuotas Jemaine‘o Clementės režisuotas tamsaus humoro komedijinis serialas „Ką mes veikiame šešėliuose“ (“What We Do in The Shadows“). Jei jau esate matę 2014 metų filmo versiją, tuomet privalote pamatyti ir serialą. Šį kartą veiksmas persikelia iš Naujosios Zelandijos į Jungtines Amerikos valstijas.

Nandoras negailestingasis (akt. Kayvanas Novakas) yra 757 metų vampyras, kuris prieš pusaštunto šimto metų buvo Osmanų karys, garsėjantis nepaliaujamu troškimu žudyti. Lazlas (akt. Matas Berry) anglų didikas, kuris filme nestokoja keiksmažodžių bei juodo humoro buvo pasinėręs į seksualinę aferą su vampyre Nadja (akt. Natasia Demetriou), kuri Lazlą aferos metu nužudė ir pavertė vampyru.

Prie jau gana šiurpiai skambančios trijulės filme prisideda Nandoro tarnas Guillermo (akt. Harvey‘is Guillen‘as), kuris tarnauja Nandorui jau 10 metų bei labai trokšta tapti vienu iš jų. Paskutinis pagrindinis filmo veikėjas yra Kolinas Robinsonas (akt. Markas Proksch). Kolinas šiek tiek kitoks nei kiti vampyrai, jis yra energetinis vampyras. Skirtingai nei paprasti vampyrai, Kolinas gyvena paprasto žmogaus ofiso gyvenimą bei siurbia žmonių energiją savo beprasmiškomis ir nuobodžiomis kalbomis.

Apleistame dvare gyvenanti vampyrų grupelė pirmame serialo epizode ruošiasi senojo vampyro Piterio sugrįžmui. 8000 metų senumo šiurpą kelianti mumija prisikelia bei ima priekaištauti vampyrams, jog šie nesugebėjo užkonkuruoti pasaulio. Viskas skamba kaip iš neprasto siaubo filmo, tačiau ši siaubo komedija yra paremta labai šmaikščiu neišsenkančiu humoru.

Žinoma, seriale yra keletas kraujo scenų bei šiurpą keliančių garso takelių, tačiau serialas spaudžia juoko ašaras dar prieš siaubingo Piterio pasirodymą. Nandoras ir jo tarnas Guillermo yra ypač juokinga porelė. Vampyras dažnai tyčiojasi iš savo patarnautojo Guillermo, jog šis nėra vampyras bei net neturįs teisės juoktis kartu su kitais vampyrais. Guillermo vampyrams yra lyg maisto tiekėjas ir namų tarnas, į dvarą viliojantis nekaltus paauglius.

Vampyrų Lazlo ir Nadjos duetas taip pat keliantis juoką. Porelė dažnai vakarais mėgsta pasivaikčioti bei medžioti nieko nenutuokiančas aukas. Tačiau Nadja yra pašėlusi bei dažnai ieško seksualinių nuotykių, kuriuos yra net turėjusi su mumiją primenančiu, 8000 metų senumo Piteriu (beje pasak Nadjos, tuo metu Piteris atrodė patrauklesnis). Vampyrės seksualiniai nuotykiai dažniausiai baigiasi meilužių dekapitavimu.

Seriale yra tradiciškas konfliktas tarp vilkolakių bei vampyrų, kurie regėti tokiuose filmuose kaip „Saulėlydis“. Tarp grupuočių įsiplieskia konfliktas, kuomet du stipriausi genčių atstovai būna išrenkami kovai. Stipriausias vampyrų grupelės narys Nandoras bei dičkis iš vilkolakių stoja akis į akį. Tačiau kaip ir daugelyje filmo scenų veikėjai tiesiog daugžodžiauja apie žiaurus dalykus, bet jų neįvykdo. Viskas būna pateikiama juoko formoje, Jemaine‘as režisuodamas šį TV šou išties pasitelkė originalų juodąjį humorą. (Arnas Mackonis)

Kadras iš serialo „Kolchak: The Night Stalker“

2. „Kolchak: The Night Stalker“ (1974)

Kuriant antgamtinį kriminalinį trilerį, akivaizdus herojus nebūtų vidutinio amžiaus žurnalistas. Tačiau būtent dėl tokių kontraversiškų potėpių 1974 m. trumpai gyvavęs serialas „Kolčakas: naktinis seklys“ (angl. Kolchak: The Night Stalker) yra toks patvarus serialas.

Serialas, sukurtas iš populiarių televizijos filmų pagal tuo metu dar neišleistą Džefrio Granto Raiso romaną, gimė neįprastai. Pats siužetas buvo toks pat, nes sekė dažniausiai naktinius Čikagos laidų tarnybos reporterio Karlo Kolčako žygdarbius. Užsidėjęs savo firminę šiaudinę skrybėlę, kaip kuklus visažinis, Kolčakas susiduria su nepažįstamais priešais – nuo vampyrų ir vilkolakių iki neaiškių būtybių, atkeliavusių iš tautosakos pasakojimų.

Dėl šmaikštaus Kolčako žavesio kaltas Holivudo veteranas Darrenas McGavinas, geriausiai žinomas dėl Candice Bergen tėvo vaidmens „Murphy Brown“ ir Adamo Sandlerio filme „Billy Madison“. Tuo metu jam buvo 52-eji ir jis atliko pagrindinį vaidmenį šiose serijose, todėl McGavinas čia yra didžiausias traukos objektas – jis ryžtingai puola į šias šiurpias vidurnakčio kino istorijas, todėl žurnalistai atrodo beveik šaunūs. Bet kuriame kitame seriale jis būtų išblyškęs policininkas, tačiau kasdieniškos žurnalistikos fone galima nagrinėti daug (dabar jau gana aktualių) klausimų apie tai, kas tampa naujienomis, o kas ne.

Dar vienas įprastos formulės posūkis – mūsų nuskriaustam herojui, kurio nekenčia vietos policija ir kurį vos toleruoja jo paties darbovietė, nėra jokio meilės intereso. Vis dėlto serialą malonu žiūrėti dėl jo mažo biudžeto, 70-ųjų metų menkavertiškumo ir pasipriešinimo bet kokiam patenkinančiam užbaigimui. Kolčakas visur su savimi nešiojasi fotoaparatą, bet jo nuotraukos visada arba paimamos, arba sunaikinamos, arba kitaip užkertamas kelias viešam naudojimui. Jis atsisako savo darbo užduočių, kad galėtų sekti keistesnes užuominas, tačiau šie reportažai niekada nepatenka į laidas. Vietoj to, kiekvieno epizodo pabaigoje jis diktuoja sau išvadas į diktofoną.

Kiekvieną savaitę Kolčakas vėl grįžta ten, kur ir pradėjo, persekiodamas naują grėsmę be jokio atlygio. Jis niekada nepavargsta nuo sizifiškos užduoties, prilipęs prie policijos radijo imtuvo ir visada pasirengęs apsimesti autoritetingu asmeniu. Kolčaką šiandien vadintume sąmokslo teorijų šalininku. „Naktinis medžiotojas“ padarė didelę įtaką serialui „X failai“: jis tikintysis, gyvenantis nuošalėje, kuris niekada nepasiduoda.

Monstrai – nuo robotų žudikų ir actekų mumijų iki pavidalus keičiančių gyvūnų ir beveik nemirtingo Džeko Skerdiko (angl. Jack the Ripper). Būtybės leidžia mums susipažinti su jų kultūra, o Kolčakas, norėdamas įgyti pranašumą, konsultuojasi su konkrečių kultūrų žinovais. Nepaisant viso lengvo siaubo ir serialo absurdiškumo, serialas turi tikrą rašytojo gyslelę: čia savo karjerą pradėjo „Sopranų“ kūrėjas Davidas Chase’as ir Oskaro laureatas Robertas Zemeckis, o gerbiamas rašytojas Richardas Mathesonas („Aš esu legenda“) parašė romano ekranizaciją, kuri paskatino serialo atsiradimą.

Serialas buvo atšauktas vos po vieno sezono, o paskutiniame epizode („Sargybinis“) nebuvo jokios pabaigos, nors jame ir buvo parodytas juokingas driežo kostiumas, kuris įrodo seną patarlę, kad norint išgąsdinti nereikia per daug rodyti. Herojus visada medžiojamas ir niekada nepriartėja prie sėkmės. Tiesiog išvargęs reporteris, kuris pačius keisčiausius įvykius (velnio garbintojus, pelkių pabaisas, priešistorinį protožmogį) laiko tiesiog dar viena diena nesibaigiančioje reportažo atkarpoje.

Kadras iš serialo „Being Human“

1. „Being Human“ (Jungtinės Karalystės versija) (2008 – 2013)

Viename Bristolio miestelio bute gyvena vilkolakis, vampyras ir vaiduoklis. Serialas gan sudėtingas, ir kai tik atsisėsite ir suteiksite jam šansą, pamatysite, kad tai buvo puikus sprendimas. Tai vienas geriausių serialų, pasirodžiusių televizijos eteryje. Kiekvienas turi tai pamatyti. Nesigailėsite.

„Being Human“ buvo puiki „BBC3“ laida, bet tuo pačiu tai buvo tarsi du skirtingi serialai viename. Pirmosiose serijose pasakojama apie vampyro Mitčelo (akt. Aidenas Turneris), vilkolakio Džordžo (akt. Russellas Tovey) ir vaiduoklės Annie (akt. Lenora Crichlow) gyvenimus, kai jie kartu gyvena Bristolyje ir stengiasi kuo geriau įsilieti į normalią visuomenę, kad nebūtų aptikti ir išvengtų antgamtinių grėsmių.

Mičelas ir Džordžas, nepaisant blogo vilkolakių ir vampyrų stereotipo, yra geriausi draugai, dirbantys paprastus darbus vietinėje ligoninėje. Jie susipažino su Annie, kai persikėlė į namą, kuriame ji buvo nužudyta, ir ji labai džiaugiasi pagaliau sutikusi žmones, kurie gali ją matyti. Į visą šią dramą įsimaišo problemos, su kuriomis jie susiduria dėl savo antgamtinės būklės: Mičelas bando nuslopinti potraukį kraujui, Džordžas bando suvaldyti savo kasmėnesinę transformaciją, o Annie bando išsiaiškinti, kaip ji iš tikrųjų mirė, ir susitaikyti su tuo, kad ji – vaiduoklis.

Kai kurios serialo temos iš tiesų labai tamsios, o mirties čia daug. Daugiausia ją sukelia Mičelas, kuris, kai save kontroliuoja, yra pats mieliausias. Būdamas daugiau nei šimto metų amžiaus, jis prarastoji siela, bandanti rasti būdą, kaip vėl gyventi, o ne tik išgyventi. Jo draugystė su Annie ir Džordžu iš tiesų yra labai miela, nes Džordžas visada skatina jį būti geresniu žmogumi, o Annie – moteris, su kuria jis galėtų praleisti visą gyvenimą ir dėl to nereikėtų jos paversti pabaisa.

Džordžas susipažino su ligoninės, kurioje dirba, slaugytoja Nina ir pirmą kartą po ilgo laiko stipriai įsimylėjo. Dėl Ninos jis norėjo tapti geresniu žmogumi ir suvaldyti savyje esantį vilkolakį. Iš pradžių ji manė, kad jis – idiotas, bet taip pat pradėjo juo labai rūpintis. Tada jis netyčia pavertė ją į vilkolake, ir ji tapo gaujos dalimi.

Serialas išties puikus, įtraukiantis, bet pabaiga patiko nevisiems. „Pabaiga tikrai, tikrai labai nuvilianti. Ji visiškai nesiderino su serialu, ir aš likau tiesiog sutrikęs. Kodėl jie tiesiog negalėjo geriau užbaigti serialo? Being Human nusipelnė tinkamo atsisveikinimo. Kai pamačiau alternatyvią pabaigą, kurią galite pažiūrėti „YouTube“, kur Halas, Tomas ir Aleksas sėdi restorane ir diskutuoja apie tai, kad jų nauji žmonių gyvenimai atrodo pernelyg tobuli, paaiškėja, kad visa tai tik sapnas, būdas Patchui apsaugoti juos nuo tikrojo pasaulio, kurį jis, be abejo, griauna, kol jie kalbasi. Jie pradeda ruoštis dar vienai kovai, kad paskutinį kartą išgelbėtų pasaulį, ir atrodo, kad taip viskas ir turėjo baigtis. Todėl man labiau patinka laikyti šią alternatyvią pabaigą tikrąja pabaiga.“ – teigė vienas žiūrovas.

Metams bėgant serialas turėjo pakilimų ir nuosmukių, gerų ir blogų istorijų, bet apskritai jis buvo gana įdomus žiūrėti. „BBC3“ kuria puikias laidas, ir ši neabejotinai yra viena iš jų. Buvo sukurta ir amerikietiška „Being Human“ versija, kuri lyginant su Jungtinės Karalystės versija yra visiškai neverta dėmesio, todėl jei žiūrėsite įsitikinkite, kad žiūrite Jungtinės Karalystės versiją.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: