Paauglystė – nelengvas laikotarpis jauno žmogaus gyvenime, o jei dar netikėtai susinervinęs pavirsti Raudonąja panda – tai visiška katastrofa! Animacinis filmas „Raudonoji panda“ – kino studijų „Disney“ ir „Pixar“ originali istorija apie paauglystę, sukurta „Oskaro“ už geriausią 2019-ųjų animacinį filmą „Bao“, pasakojusį apie tėvų ir vaikų santykius, laureatės Domee Shi.
Animacinio filmo istorija pasakoja apie kanadiečių-kinų kilmės 13-metę mergaitę Mei Lee, bandančią atrasti pusiausvyrą tarp siekio išlikti pareiginga dukra ir prasidėjusios paauglystės chaoso. Bandydama išsiaiškinti, kaip gyventi sulaukus garbingos paauglystės, ši netikėtai įgauna dar vieną visai ne paauglišką bėdą – pajutusi per didelį jaudulį Mei pavirsta didžiule panda.
„Raudonosios pandos“ veiksmas žiūrovus nukelia į 2000-ųjų Torontą, kuriame tobulai atvaizduotos ir nostalgiškos daugelio vaikystės ar jaunystės detalės. Apie 10 ankstyvųjų 2000-ųjų kultūros detalių, paslėptų animaciniame filme „Raudonoji panda“, kviečiame sužinoti daugiau:
10. Vienas svarbiausių ankstyvųjų 2000-ųjų atributų – žymusis „Nokia 3310“ telefonas. 2000 metais suomių bendrovės išleistas legendinis telefonas „Nokia 3310“ buvo vienas perkamiausių visų laikų telefonų. Jo akumuliatorius veikė kelias dienas, o pats įrenginys buvo lengvas bei telpantis į kišenę ir sveriantis vos 133 gramus. Kartu su „Nokia 3310“ telefonu buvo pristatytas ikoniškasis žaidimas „Snake“, taip pat pritaikomi skambėjimo tonai bei tylus vibracijos režimas.
Įdomu tai, kad „Jokia“ telefoną animaciniame filme „Raudonoji panda“ turėjo ir pagrindinės veikėjos Mei Lee klasiokė Stacy, informavusi drauges apie raudonosios pandos pasirodymą mokykloje.
9. Tikrų madistų stiliaus viršūne laikyta džinsinė „Bucket Hat“ tipo kepuraitė. Galime lažintis, kad pravertę savo vaikystės fotografijų albumus greičiausiai rastumėte bent vieną kadrą, kuriame esate pasidabinę panašia kepuraite.
Filme „Raudonoji panda“ tokio tipo kepure buvo pasipuošusi Mei simpatija – vietinėje parduotuvėje dirbantis paauglys Devon, savo įvaizdį papildęs vėriniu iš kriauklyčių. Kadangi mados linkusios suktis ratu – šio tipo kepuraitės ir vėl tapo madingos bei jomis mielai puošiasi tokios žymios personos kaip atlikėja Rihanna, modelis Gigi Hadid ir kiti.
8. Populiariausias ankstyvųjų 2000-ųjų plaukų aksesuaras – plastikiniai drugelių segtukai. Būtent jais filme „Raudonoji panda“ buvo papuoštos ir Mei Lee klasiokės. Įdomu tai, kad didžioji dalis šių relikvinių aksesuarų šįlant orams ir vėl tapo madingi. Plastikinių plaukų aksesuarų tendencija ypač išryškėjo balandį vykusiame Koačelos slėnio muzikos ir menų festivalyje, į kurį rinkosi ir plaukus drugelių segtukais puošėsi stilingiausios socialinio tinklo „Instagram“ influencerės.
7. Paaugliams skirtų spausdintų žurnalų karštinė. Vėlyvaisiais 90-aisiais ir ankstyvaisiais 2000-aisiais ypač madingi tapo paauglių žurnalai. Leidinių populiarumą lėmė jų viduje atspausdinti tobulai atrodančių įžymybių plakatai, kuriuos atsargiai išplėšę iš žurnalų ant savo kambario sienų kabino paaugliai. Lietuvos ši spaudos mada taip pat neaplenkė – vietiniai paaugliai mėgdavo skaityti ir plakatus rinkti iš jaunimui skirtų žurnalų, tokių kaip „Justė“, „Luka“, „Mergaitė“, „Panelė“ ir kiti.
6. O kaipgi 2000-ieji be draugystės apyrankių? Būtent jomis filme „Raudonoji panda“ puošėsi pagrindinė veikėja Mei Lee su geriausiomis draugėmis. Draugystės apyrankės – miela tradicija, draugystės simbolis, gyvuojanti daugelį metų ir kildinama iš Centrinės Amerikos. Draugystės apyrankės pirmą kartą Amerikoje išpopuliarėjo 8-ame dešimtmetyje, o kiek vėliau jų mada žaibiškai išplito visame pasaulyje. Nuoširdaus rankų darbo, dažniausiai iš siuvinėjimui skirtų siūlų supintas ir sumazgytas apyrankės dievino ir 2000-ųjų vaikai.
5. Animaciniame filme taip pat pavaizduoti kompaktiniai diskai, kuriuose kaip brangiausią turtą jaunuoliai laikydavo mylimiausių dainų ir filmų įrašus. Štai, „Raudonoje pandoje“, populiarios vaikinų muzikos grupės „4* Town“ koncerto įrašu su Mei pasidalino ir draugė Miriam.
Įdomu tai, kad muzikai skirtus kompaktinius diskus 1978–1979 metais pradėjo kurti „Sony“ ir „Philips“ kompanijos, tačiau, dėl Amerikos įrašų pramonės asociacijos spaudimo, diskai nebuvo pradėti gaminti iškart: muzikos industrija buvo suinteresuota maksimaliai panaudoti esamus vinilinių plokštelių bei audiokasečių gamybos pajėgumus. Taip pat buvo bijoma, kad geri skaitmeniniai įrašai gali būti panaudoti piratinėms audiokasetėms gaminti. Nepaisant gamintojų baimių, greičiausiai kiekvienas lietuvis tarp savo išsaugotų paauglystės / jaunystės reliktų rastų markeriu aprašinėtų kompaktinių diskų, kuriuose įrašyta abejotinos kokybės ir legalumo muzika.
4. Ypatingas dėmesys – autorės Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ knygų sagai. Nors pirmoji knygos apie 109 metų vampyro ir moksleivės meilę dalis buvo išleista tik 2005 metais, animacinio filmo „Raudonoji panda“ kūrėjai nepraleido progos paminėti šio svarbaus kultūrinio fenomeno.
„Saulėlydžio” knygų saga – fantastinių meilės istorijų ciklas. Paaugliams skirtų romanų ciklą sudaro keturios knygos: „Saulėlydis”, „Jaunatis”, „Užtemimas” ir „Brėkštanti aušra”. Animaciniame filme „Raudonoji panda“ „Saulėlydžio“ knyga šmaikščiai pervadinta į „Sutemas“, kurios iš rankų paleisti negali geriausia Mei draugė Priya.
„Saulėlydžio“ serija apie vampyrus įkvėpė ir daugybę kitų autorių rašyti šia tema – prasidėjo tikras vampyrų ir kitų nežemiškų galių turinčų veikėjų kūrimo bumas, gimė naujoji fantastinės literatūros klasika, padovanojusi mums V. Roth „Divergentę“ ir S. Collins „Bado Žaidynes“.
3. Vietą šiame animaciniame filme rado ir vaikinų pop grupės fenomenas. Filme „Raudonoji panda“ Mei Lee su geriausiomis draugėmis taupė savo kišenpinigius pop muzikos dievukų „4*Town“ koncertui, dėl kurių grožio ir, žinoma, talento alpo jų paaugliškos širdys. Pasak animacinio filmo kūrėjos Domee Shi, sukurti „4*Town“ įkvėpė 2000-aisiais populiarios vaikinų grupės: „NSYNC“, „Backstreet Boys“ ir „O-Town“, garsėjusios žaviais ir balsingais vaikinais, dėl kurių seilę varvino kiekviena mergina.
2. Nepamiršta ir plastikinių „Casio“ laikrodžių mada. Nors nuo mūsų riešo plastikiniai spalvoti laikrodžiai nuslydo prieš gerą dešimtmetį, animacinio filmo „Raudonoji panda“ kūrėjai nepamiršo jų paminėti.
Bene populiariausias to meto plastikinis laikrodis, kurio troško kiekvienas paauglys – 1994 metais „Casio“ pristatytas modelis „Baby-G“. 1998 metais finansinių naujienų agentūra „Bloomberg“ publikavo straipsnį, kuriame pasakojo apie „Casio“ produkcijos fenomeną, kurio metu visame pasaulyje buvo parduota net 19 milijonų panašaus modelio laikrodžių, taip kompanijai „Casio“ atnešdama 3,7 milijardų dolerių pelną. Amerikoje „Baby-G“ modelio laikrodžiai tapo neatsiejama kiekvieno moksleivio įvaizdžio detale.
1. Svarbiausia ankstyvųjų 2000-ųjų detalė filme „Raudonoji panda“ – elektroninis gyvūnėlis „Tamagotchi“. Ko gero, dažnas iš mūsų savo vaikystėje prisimena keliones į turgų, kurių metu svajodavome apie nuosavo gyvūnėlio įsigijimą. Per daug iš tėvų nereikalaudavome – užtekdavo mažo, kiaušinio formos prietaiso su pašto ženklo dydžio ekranu. Toks elektroninis prietaisas vadinosi „Tamagotchi“. Jeigu pasirūpindavome savo padarėliu, jis išaugdavo į gražią būtybę. Jeigu nesirūpindavome ir neišvalydavome gyvūnėlio skaitmeninių išmatų – jis apsiversdavo ir numirdavo. Animaciniame filme „Raudonoji panda“ šis žaidimas tapo nuolatiniu pagrindinės veikėjos Mei Lee palydovu.
Šį žaidimą 1997 metais sugalvojo „WiZ“ įmonės darbuotojai, japonai Akihiro Yokoi bei Aki Maita. Nors tuo metu Japonijoje jau buvo įvairių žaislų, kurių užduotis buvo rūpintis virtualiais gyvūnais, tačiau jų paskirtis buvo linksmo, o ne rūpestingo pobūdžio.
„Tamagotchi“ patyrė milžinišką sėkmę – per pirmą mėnesį rinkoje buvo parduota daugiau nei 10 milijonų žaislų. Galiausiai buvo parduota daugiau nei 82 milijonų šio žaislo vienetų visame pasaulyje. Nors žaidimo mada Vakaruose palaipsniui išnyko, bet Japonijoje „Tamagotchi“ vis dar populiarus ir mėgstamas vaikų.
„Raudonoji panda“ – paauglystės pokštus priimti pamokantis nostalgiškas pasakojimas, pilnas patarimų ir linksmų juokelių, padėsiančių lengviau pažvelgti į paauglystės tikrovę, o tėvams – suprasti ją išgyvenančius savo vaikus.
