Veiksmo komedijos – populiarus žanras, kuriame derinami veiksmo ir komedijos elementai, siekiant sukurti linksmą ir dažnai „lengvą“ žiūrėjimo patirtį. Šiuose filmuose įprastai rodomi greito tempo, energingi veiksmo epizodai ir juokingi dialogai, todėl jie mėgstami žiūrovų, ieškančių malonios ir nuotaikingos filmų žiūrėjimo patirties.
Nuotaiką pakeliančios veiksmo komedijos yra unikalus adrenalino kupino veiksmo ir humoro derinys, kuris žiūrovams suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienio streso. Šiuose filmuose dažnai vaidina charizmatiški ir patrauklūs veikėjai, kurie patenka į neįprastas ir rizikingas situacijas, kuriose įvyksta ir jaudinančių veiksmo scenų, ir komiškų nesėkmių. Intensyvaus veiksmo ir lengvo humoro derinys sukuria dinamišką žiūrėjimo patirtį. Be to, veiksmo komedijose esantis humoras – galinga priemonė žiūrovų nuotaikai pakelti. Įrodyta, kad juokas suteikia daug teigiamų savybių psichinei ir fizinei savijautai, įskaitant streso mažinimą, nuotaikos gerinimą ir socialinių ryšių stiprinimą.
Derindamos veiksmo kupiną jaudulį su komiškomis akimirkomis, nuotaiką keliančios veiksmo komedijos gali pakelti žiūrovų nuotaiką ir suteikti jiems taip reikalingą „lengvo laiko“ dozę ir pabėgimą nuo įtampos. Taigi, palikime visas problemas užnugaryje ir leiskimės į smagią veiksmo kelionę kartu su sąraše Jums siūlomais filmais.
10. „Kaskadininkas“ (The Fall Guy, 2024)
Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas „Kaskadininkas“ –tai puiki amerikiečių veiksmo komedija, kurią režisavo Davidas Leitch’as, o scenarijų parašė Drew Pearce’as. Tai to paties pavadinimo 1980-ųjų televizijos serialo, kurį sukūrė Glenas A. Larsonas, adaptacija. Filme vaidina puikusis Ryanas Goslingas ir Emily Blunt.
Šis filmas iš visos širdies nori jus prajuokinti. Jis nori, kad dviejų charizmatiškiausių pagrindinių vaidmenų atlikėjų žvaigždės atsidurtų linksmose, romantiškose situacijose ir sužinotų, kas nutiks toliau. Jis nori priminti žiūrovams laikus, kai kaskadininkų darbas buvo svarbesnis nei kompiuterinė technika. Užkrečiančiai bei beprotiškai linksmai juosta nori išnaudoti komandinį kino kūrimo aspektą ir parodyti jį naujoje šviesoje. Tai absurdiškai smagus filmas, kurio pagrindą sudaro kino žvaigždė Goslingas, vaidinantis jam puikiai tinkantį vaidmenį, ir režisierius Deividas Leitch‘as, kuris tikrai visą savo karjerą dirbo prie šio filmo.
Filmo „Kaskadininkas“ tema – parodyti kaip kaskadininkai turi rizikuoti savo gyvybe ir kaip jie vos išvengia sužeidimų. Tai žmonės, kurie niekada nesulaukia pagyrų, bet dėl kurių daugybė klasikinių filmų tapo tuo, kuo jie yra mūsų kolektyvinėje atmintyje. Taigi, natūralu, kad filme yra galybė beprotiškų kaskadinių tirukų. Leitch‘as ir jo komanda puikiai suderina charakterį, komediją ir veiksmą.
„Kaskadininkas“, kurio žinutė turėtų būti svarbi visiems nerimaujantiems dėl dirbtinio intelekto ir asmenų klastočių, jaučiasi kaip pasipriešinimas visiems kompiuterinės technikos (arba CGI) sunkiems, charakterio neturintiems, humoro stokojantiems blokbasteriams, kurie per pastaruosius kelerius metus pradėjo prastėti. Tačiau šis filmas kitoks, jis aktyviai suteikia tai ką reklamuoją: pramogą.
Ryanas Goslingas – juokingai charizmatiškas ir žavingas Kolto vaidmenyje. Jis žiūrovui pateikia magnetizuojantį pasirodymą, dėl kurio mūsų akyse tampa neapsakomai simpatiškas. Jo vaidyba pasižymi visišku atsidavimu ir intensyvumu, kuris tiesiog alsuoja ekrane. „Kaskadininkas“ labai daug pasakoja apie žmones kino industrijos užkulisiuose, todėl tai beveik odė kino žvaigždžių erai, kai atlikėjas galėjo išlaikyti žiūrovo dėmesį bet kokiame pasakojime. Čia aktorius svarbiausias filmo elementas ir įrodo, kad nereikia filmo sėkmei jokios kompiuterinės technikos įsikišimo. Emily Blunt nėra užgožiama Goslingo ir laimei, taip pat turi ką veikti. Bet kuri aktorės scena su Goslingu yra natūraliai žavinga, ir ji čia įrodė, kad turi tikrą kino žvaigždei būdingą charizmą.
Filme Koltas – kaskadininkas ir, kaip ir visiems kitiems jo profesijos atstovams, jam nuolat tenka būti susprogdintam, nušautam, partrenktam, išmetamam pro langus ar paleistam iš didžiausio aukščio – ir visa tai tik dėl žiūrovų pramogos. O dabar, ką tik išgyvenęs nelaimingą atsitikimą, kuris vos nenutraukė jo kaskadininko karjeros, šis herojus gavo užduotį susekti pradingusią kino žvaigždę, išnarplioti keisčiausią sąmokslą ir pamėginti susigrąžinti savo gyvenimo meilę. Argi gali kas nors nutikti ne taip?.. Pirmoji filmo dalis iš esmės primena romantinę komediją, kai Džodė (Emily Blunt) priekaištauja Koltui dėl to, kad šis po nelaimingo atsitikimo pabėgo nuo jų santykių, o puiki scena, kurioje dalyvauja daugybė aktorių ir filmavimo grupės narių, tarsi primena, kiek mažai privatumo yra filmavimo aikštelėje, ir tada Drew Pearce’o scenarijus pasisuka į paslaptį ir veiksmą, kai filmo aktorius Ryderis dingsta.
Winstonas Duke’as, Stephanie Hsu, Teresa Palmer ir prancūziškai kalbantis šuo taip pat papildo puikų aktorių būrį. Juosta – puiki duoklė kinui ir jo kūrybai, kartu su įsimenančiu garso takeliu „I Was Made for Lovin’ You“ nukelia į tuos laikus, kai Holivude buvo kuriama daugybė tokių smagių veiksmo komedijų šedevrų.
9. „Kulkų ekspresas“ (Bullet Train, 2022)
„Kulkų ekspresas“ nuotaikingas veiksmo filmas, kuriame ryškų pagrindinį vaidmenį atlieką kino žvaigždė Bredas Pitas. Filmas turėtų patikti tiems, kurie yra legendinių filmų kūrėjų Gajaus Ričio ir Kventino Tarantino gerbėjai, nes „Kulkų ekspreso“ filmo stilistika yra panaši į tokius filmus kaip „Lok, stok arba šauk“ bei „Nužudyti Bilą“.
Tai tradicinis veiksmo filmas, kuris turi protagonistą, kuris savo kelionės metu susiduria su pavojais ir jam sutrukdyti bandančiais priešais. Tiesa, šis filmas lengvai balansuoja ties komedijos žanro riba, todėl scenų, kurios privers nusijuokt ar bent nusišypsot taip pat netrūksta. Juosta sukurta remiantis japonų rašytojo Kotaro Isaka novele, todėl filme yra sodrų japoniškų akcentų. Tiesa, kūrėjai susilaukė kritikos dėl per mažo azijiečių aktorių skaičiaus, nes novelėje dauguma personažų yra japonai.
Visas filmo veiksmas, kaip sufleruoja jo pavadinimas, vyksta super-greitajame traukinyje. Nors pagrindinis veiksmas visą laiką vyksta vienoje vietoje, įvykių čia tikrai netrūksta. „Kulkų ekspresas“, kaip ir kiekvienas geras veiksmo filmas, turi daug puikių kovų scenų, kurias atlieka aktoriai išpildo nepriekaištingai.
Pagrindinį filmo veikėją balansuojanti ties sekmės ir nesėkmes riba mums serviruoja visų žinomas ir mylimas Bredas Pitas. Naują slapyvardį „boružėlė“ gavęs samdomas žudikas sugrįžta į jį varginantį darbą. Užduoties metu jam talkina sumanioji koordinatorė Marie Beetle. Misija labai paprasta – pavogti lagaminą traukinyje. Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip atrodo iš pat pradžių. Lagamino reikia ne tik „boružėlei“, tačiau ir kitiems traukinio keleiviams. „Boružėlės“ laukia ilga ir sunki bei pavojinga kelionė. Į jo gyvybę kėsinsis ne vienas samdomas žudikas, o dėl lagamino traukinyje virs tikros kovos. Filmo pabaigoje pasakojimo nuotaikos tampa daug rimtesnės ir mes gauname atsakymus į visus klausimus.
Kaip ir minėjau įžangoje, „Kulkų ekspresas“ savo stilistika ir pobūdžiu yra panašus į tokius kultinius filmus kaip „Nužudyti Bilą“ ar „Lok, stok arba šauk“ netgi „Bulvarinis skaitalas“. Visuose šiuose filmuose įdomų veiksmą ir kovos scenas tarp veikėjų pagyvina humoras ir unikalūs dialogai tarp aktorių. Personažų vaizdavimas taip pat turi panašumų, ypač su filmo „Lok, stok arba šauk“ filmu. Pavyzdžiui, abiejuose filmuose veikėjai nėra skirstomi į geriečius ar blogiečius, nes kiekvienas jų turi savo motyvacijas ir kovoja dėl savęs. Filmo metu scenų nuotaikos ir tonai skiriasi, tačiau ilgainiui tai sudaro vientisą pasakojimą.
Šioje istorijoje susipažįstame su daug spalvingų veikėjų. Dažniausiai veiksmo filmuose mes įsimylime protagonistus, tačiau „Kulkų eksprese“ įdomių veikėjų pasirinkimo apstu. Visi svarbius vaidmenis atliekantys personažai yra išsiskiriantys ir padeda veiksmui judėti į priekį. (Donatas Rusinas)
8. „Argailas“ (Argylle, 2024)
Filme susipažinsite su Elle Conway, intraverte šnipų romanų rašytoja, retai išeinančia iš namų, kuri įtraukiama į tikrąjį šnipinėjimo pasaulį. Sužinome, kad jos knygų siužetai pernelyg priartėja prie grėsmingo pogrindinio sindikato veiklos. Eigoje pasirodo ir šnipas Aidenas, tam kad išgelbėtų nelaimėlę nuo pagrobimo ar nužudymo (arba ir vieno, ir kito). Taigi, Ellė ir jos mylimas katinas Alfis leidžiasi į gyvenimo kelionę, patenka į slaptą pasaulį, kuriame niekas nėra toks, koks atrodo.
„Argailas“ – linksma šnipų veiksmo komedija, kurią režisavo ir prodiusavo Matthew Vaughnas, žinomas savo „Kingsman“ filmų serija. Filme vaidina puikių aktorių ansamblis, kurį sudaro Henry Cavill, Bryce Dallas Howard, Samas Rockwellas, Bryanas Cranstonas, Catherine O’Hara, Dua Lipa, Ariana DeBose, John Cena ir Samuelis L. Jacksonas.
Jau galima daryti prielaidą, kad filmas bus geras ne vien tik dėl puikių aktorių, bet ir juostą planuojančių išleisti kino kompanijų gigančių dueto: „Universal Pictures“ ir „Apple Original Films“. Apie „Argailą“ buvo paskelbta dar 2021 m. birželį, ir Matthew Vaughnas buvo paskirtas režisieriumi ir prodiuseriu. Vėliau buvo paskelbta aktorių sudėtis ir pranešta, kad scenarijų parašė Jasonas Fuchsas pagal dar neišleistą autorės Elly Conway romaną. Filme vaidina dainininkė Dua Lipa, kuri sukūrė originalią muziką pagrindiniam filmo garso takeliui.
Cavill‘as, su savotiška gravitaciją stabdančia šukuosena ir prabangiu švarkeliu, užima svarbią vietą filmo rinkodaros kampanijoje, nors pačiame filme jo palyginti nedaug. Jis šioje kino juostoje lyg Džeimsas Bondas paslaptingas ir budrus.
Filmo kūrėjai teigia, kad tai lyg duoklė tokiems filmams kaip: „Kietas riešutėlis“ (angl. Die Hard) ir „Mirtinas ginklas“ (angl. Lethal Weapon). Taigi, žiūrovai, jei esate šių dviejų filmų gerbėjai, naujoji juosta tikrai skirta jums.
7. „Žudiko asmens sargybinis“ (The Hitman’s Bodyguard, 2017)
Iš Australijos kilęs režisierius Patrickas Hughesas (g. 1978) savo pirmą pilnametražį filmą susuko gimtinėje. Tai buvo vesternas „Raudonoji kalva“ (Red Hill, 2010) – istorija apie tai, kaip į mažą provincijos miestelį su nėščia žmona atsikraustęs konsteblis jau pirmąją darbo dieną susiduria su policijos vadovo priešiškumu ir kitomis rimtomis problemomis. Konfliktų padaugėja, kai iš kalėjimo pabėga žiaurus nusikaltėlis, prisiekęs sugrįžti ir atkeršyti visiems, per kurių malonę pateko už grotų. Miestelio gyventojus apima panika dėl galimų kruvinų skerdynių.
Kraujas liejasi laisvai ir filme „Nesunaikinami 3“ (The Expendables 3, 2014), bet tai nieko neturėtų stebinti, juk tai trečioji veiksmo filmo dalis, kurioje Sylvesterio Stallone‘s vadovaujama gerokai pagyvenusių supermenų komanda atlieka dar kelias mirtinai pavojingas misijas. Šį kartą patyrę „sėkmės kariai“ keliauja į Mogadišą likviduoti stambų ginklų prekeivį, suvaidintą Melo Gibsono. Iš pirmo karto tikslo pasiekti nepavyks, bet antras kartas žada daug efektingų sprogimų ir kautynių scenų ir, kaip įprasta šiai franšizei, šmaikščių dialogai bei pokštų.
Trečiasis Patricko Hugheso filmas „Žudiko asmens sargybinis“ taip pat stengiasi maksimaliai išnaudoti kriminalinio kino teikiamas galimybes. Ir kol kas tai yra pats linksmiausias šio režisieriaus filmas. Dar juokingesnis, matyt, turėtų būti dabar kuriamas šios kriminalinės komedijos tęsinys „Žudiko žmonos asmens sargybinis“ (The Hitman’s Wife’s Bodyguard), kuris ekranuose turėtų pasirodyti vasaros pabaigoje.
Samuelis L. Jacksonas filme „Žudiko asmens sargybinis“ vaidina vieną pavojingiausių pasaulyje samdomų žudikų Darijų Kinkeidą, kurį reikia per 24 valandas saugiai iš Mančesterio nugabenti į Hagą, kur tarptautiniame tribunole jis, kaip tikimasi, duos parodymus prieš žiaurų Baltarusijos diktatorių Vladislavą Duchovičių (Gary Oldmanas dar vienu ryškiu tipažu papildo ir taip nemenką per tris dešimtmečius suvaidintų piktadarių kolekciją). Beje, Rusijoje šį filmą leista rodyti tik po to, kai Baltarusijos diktatorius buvo pavadintas… Bosnijos vadovu.
Nusikaltėlių „transporteriu“ paskiriamas agentas Maiklas Braisas (Ryanas Reynoldsas), neseniai sužlugdęs svarbią misiją ir pažemintas iki antrosios klasės asmens sargybinio.
Aišku, kad tai nebus lengvas darbelis. Juk diktatoriaus galvažudžiams jau duotas įsakymas padaryti viską, kad pakeliui Kinkeidui atsitiktų kas nors rimta, paprasčiau kalbant, kad jis teismo taip ir nepasiektų. Situaciją komplikuoja dar ir tai, kad abu vyrukai dar visai neseniai buvo nuožmiausi priešai. Bet dabar jie priversti pamiršti visus praeities konfliktus ir tapti darnia komanda, kitaip taps jokių šansų neturinčiais lengvais judančiais taikiniais
Kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, pagrindinė porelė yra visiškos priešingybės. Maiklas stengiasi viską tiksliai suplanuoti, bet gyvenimas paprastai jo planus sugriauna. O Kinkeidui labiausiai patinka gyvenimas be jokių taisyklių, ir jis geriausiai jaučiasi, kai aplink chaosas ir anarchija. (Gediminas Jankauskas)
6. „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ (Kingsman: The Secret Service, 2014)
Nors šaltojo karo laikai oficialiai seniai pasibaigė, bet dviejų antagonistinių pasaulių mūšiai tebevyksta. Vis dažniau tokių susirėmimų arena tampa Didžioji Britanija.
Didžioji Britanija po Jungtinių Amerikos valstijų yra antroje vietoje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų dėmesį užsienio šalims. Paaiškinti tai visai nesunku, juk Didžioji Britanija turi milžinišką įtaką NATO ir Europos Sąjungoje vykstantiems politiniams procesams. Nors žvalgų ir šnipų veikla visada yra itin slepiama, britų saugumo organizacija MI5 laikraštyje „Sunday Telegraph“ paviešino tokią slaptą informaciją: šiuo metu Londone gali veikti iki 50 rusų šnipų.
Nenuostabu, kad tokie nuo visuomenės kruopščiai slepiami politiniai procesai susilaukia knygų autorių ir filmų kūrėjų dėmesio. Filmas „Kingsman. Slaptoji tarnyba“, sukurtas pagal Marko Millaro ir Dave‘o Gibbonso komiksus „Slaptoji tarnyba“, išsiskiria iš rimtai šnipų temą nagrinėjančio kino, nes nevengia nei parodijos elementų, nei absurdo situacijų.
Patyręs slaptosios tarnybos veteranas Haris Hartas (jį vaidina idealaus britų džentelmeno įsikūnijimas Colinas Firthas) priklauso prestižiniam šnipų klubui, kurio nariai save tituluoja šiuolaikiniais Apvaliojo stalo riteriais ir net pasivadinę karaliaus Artūro bei jo svitos vardais. Slaptajai tarnybai „Kingsman“ (stovinčiai aukščiau politikos ir biurokratijos) neegzistuoja jokios geografinės sienos, jos tinklas apraizgė visą pasaulį, o agentai netikėtai atsiranda ten, kur yra labiausiai reikalingi.
Kartą šios slaptosios tarnybos gretas papildo septyniolikmetis Egsis Vinvinas, kurio tėvas žuvo būdamas aktyvus šios organizacijos narys. Tokia rotacija neišvengiama, todėl daug vietos filme „Kingsman. Slaptoji tarnyba“ užima ekstremalios jaunų savanorių treniruotės. Pradžioje atrodo, kad aktoriaus Tarono Egertono suvaidintas tikras gatvės vaikis Egsis mažiausiai tinkamas papildyti elitinio tikrų vyrų būrio gretas. Bet būtent jam bus lemta reabilituoti dabartinių aristokratų vaikus.
Dar didesnę staigmeną žiūrovams pateikia Samuelis L. Jacksonas, persikūnijęs į Džeimso Bondo vertą priešininką. Kvaileliu apsimetantis ir juokingai švepluojantis milijardierius Ričmondas Valentainas, neva susirūpinęs globalios ekologijos problemomis, iš tikrųjų brandina žmonijai nieko gera nežadančius planus.
Gana dažnai panašiais atvejais atsitinka taip, kad ryškus piktadarys būna įdomesnis už visais atžvilgiais teigiamą superherojų. Samuelis L. Jacksonas puikiai šią taisyklę iliustruoja. (G.J.)
5. „Operacija fortūna: apgaulės menas“ (Operation Fortune: Ruse de Guerre, 2023)
Guy Ritchie, trumpam dingęs iš Holivudo ir vadovavęs intelektinės nuosavybės franšizėms, o ne kūręs savo filmus, dabar išgyvena antrąjį sugrįžimą. Jam atsinaujino tikslo jausmas, sugrįžo gyvybingumas, kurio anksčiau trūko. Nors režisierius ne visai grįžo prie savo jis labiau susitelkė į tai, ką daro gerai, o ne į tai, už ką jam gerai moka. Taip gimė juosta „Operacija fortūna: apgaulės menas“.
2021 m. pasirodęs mąslus režisieriaus keršto trileris „Vyriškas Įniršis“ (angl. Wrath of a Man) suteikė kelią veiksmo filmų kūrybai, o naujausiame, absurdiškai pavadintame, bet ir absurdiškai smagiame filme „Operacija fortūna“ Ritchie vėl susivienijo su žvaigžde Jasonu Stathamu ir padovanojo mums puikią juostą.
Filmo atsiradimo istorija šiek tiek prakeikta – jis buvo nufilmuotas per pandemiją, vėliau pervadintas (iš pradžių vadinosi „Penkios akys“), o 2022 m. pradžioje du kartus išbrauktas iš išleidimo grafiko, tačiau jis dienos šviesą išvydo ir tuo turime džiaugtis. Tai nuotaikingas, R reitingą turintis „Misija: Neįmanoma“ ir „007“ aprėpiantis filmas, pateikia mums būtent tai, ko mes tikimės ir reikalaujame iš tokios juostos formulės – nuo spalvingų, saulės nubučiuotų tarptautinių vietovių iki dailiai sustyguotų veiksmo scenų, nieko, ko nematėme anksčiau ir ko nematysime dar kartą, bet viskas atlikta su pakankamai žaismingu polėkiu, kad praeitų sklandžiai.
Stathamas, dažnai nepakankamai išnaudojamas komedijose, vaidina Orsoną Fortune’ą, maištingą, vyną mėgstantį šnipą, kurį Nathanas Jasmine’as (gaivus Cary Elweso vaidmuo) pasitelkia į pagalbą, kad šis padėtų susigrąžinti paslaptingą makulatūrą, kurią pavogė ukrainiečių mafija. Kartu su kitais dviem agentais (Aubrey Plaza ir reperis Bugzy Malone’as) jis siunčiamas pas gašlų ginklų prekeivį Gregą Simmondsą (Hugh Grantas), kad neleistų ieškomam daiktui patekti į dar blogesnes rankas. Kad padėtų savo misijai, jie pasitelkia Grego mėgstamą aktorių Danny Francesco (Josh Hartnett), tikėdamiesi, kad jis padės jiems prasiskinti kelią į jo vidinį ratą.
Atrodo, kad Ritchie vadovavimas filme pagrindinį aktorių šiek tiek pažadino, suteikdamas jo vaidmeniui sveikintiną energijos dozę. Nors jis ir įdomus, daugiausia mūsų dėmesio sulaukia Plaza, įtikinamai pretenduojanti į savo veiksmo frančizę. Ji sunkiai dirba ir akivaizdu gerai leidžia laiką, todėl aktorę malonu stebėti. Juosta – visiems gerai matytas veiksmo filmas su puikiais humoro elementais, sklandžiai nufilmuotas ir atgimęs naujam gyvenimui.
4. „Nedžentelmeniško karo ministerija“ (The Ministry of Ungentlemanly Warfare, 2024)
Kino pasaulyje, kur kariniai filmai jau seniai žavi žiūrovus pasakojimais apie didvyriškumą ir karo strategijas, „Nedžentelmeniško karo ministerija“ (The Ministry of Ungentlemanly Warfare, 2024) išskirtinai įtraukiantis pasakojimas, kuriame susipina veiksmas, komedija ir istorinė intriga. Šiame 2024 m. filme, kurį režisavo talentingasis Guy Ritchie, remiantis neseniai išslaptintais Didžiosios Britanijos karo ministerijos dokumentais, įtikinamai perteikiamos slaptos operacijos, padėjusios formuoti šiuolaikinius karo metodus.
Filme pasakojama apie pirmojo specialiųjų pajėgų padalinio atsiradimą Antrojo pasaulinio karo metais, kurio koncepciją sukūrė ne kas kitas, o Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis ir sumanūs karo pareigūnai, tarp jų ir rašytojas Ianas Flemingas.
Niūrioje 1941 m. Europoje, kur Londonas nuolat susiduria su Luftvafės grėsme, „Nedžentelmeniško karo ministerija“ pasakoja apie operacijos „Postmasteris“ pradžią. Šiuo įžūliu planu siekiama sutrikdyti nacių povandeninių laivų operacijas Ispanijos kontroliuojamoje Fernando Po saloje. Pasakojimas rutuliojasi brigados generolui Kolinui Gubbinsui, kartu su Vinstono Čerčilio parama, subūrus išskirtinę komandą, kuriai vadovauja Gustavas „Gasas“ Marč-Phillipsas. Komandos misija: naudojant neutralų švedų žvejybos tralerį „Maid of Honor“ nuskandinti italų atsargų laivą, aprūpinantį nacius. Tuo pat metu SOE agentai Marjorie Stewart ir Richardas Heronas pradeda savo operacijos dalį, infiltruodamiesi į vietinių nacių gretas. Augant įtampai kupina pavojų ir netikėtų aplinkkelių komandos kelionė pasiekia kulminaciją – reidą, kurio metu atsiskleidžia šnipų gudrumas ir „nedžentelmeniškumas“.
Filme vaidina daugybė žvaigždžių, įskaitant Henry Cavillą kaip Gustavą „Gasą“ Marč-Phillipsą, taip pat Eizą González, Alaną Ritchsoną, Henry Goldingą ir Alexą Pettyferį. Kiekvienas aktorius savo vaidmenims suteikia gilumo ir charizmos, įkūnydamas tos audringos epochos negirdėtų didvyrių dvasią. Ritchsonas, įkūnijęs Danijos karinio jūrų laivyno karininką Andersą Lasseną, ir González, suvaidinusi SOE agentę Marjorie Stewart, ypač išsiskiria dinamiška vaidyba ir lemiamu vaidmeniu misijos sėkmei.
Istorinių faktų derinys su Ritchie būdingu greito veiksmo stiliumi ir aštriu sąmoju paverčia „Nedžentelmeniško karo ministeriją“ ne tik filmu, bet kone kino renginiu, kurio negalima praleisti. Tai ir padėka drąsiems Antrojo pasaulinio karo slaptųjų agentų poelgiams, ir neįprastų strategijų, kurios dažnai lieka nepastebėtos karo pasakojimuose, apžvalga. „Nedžentelmeniško karo ministerija“ tai išskirtinis karo filmų žanro papildymas, sumaniai perteikiantis slaptus karo veiksmus, lėmusius pasaulio istorinius įvykius. Filmas, sujungęs humorą, veiksmą ir istorinį autentiškumą, neabejotinai patiks plačiajai auditorijai, todėl jį būtinai turi pamatyti ir istorijos, ir įtemto kino gerbėjai. (Gabrielė Plikynaitė)
3. „Kaip diena ir naktis“ (Knight and Day, 2010)
Visi jo paties triukai, visi jo pilvo preso raumenys ir visi jo dantys: Tomas Kruzas užveda motociklą ir užkariauja mūsų širdis ir protus.
Tai Džeimso Mangoldo režisuota juosta, kurioje Kruzas vaidina Rojų Milerį, paslaptingą vaikiną, kuris lėktuve sužavi šalia jo sėdinčią vienišą merginą Džunę, kurią vaidina Kameron Diaz. Tačiau neilgai trukus lėktuvas patiria siaubingą puolimą, kažkas nori Rojų sučiupti, ir nelaimingoji Džiunė neturi kito pasirinkimo – ji turi vykti kartu su juo į daugybę veiksmo kupinų nuotykių su sprogstančiais automobiliais, skraidančiomis kulkomis ir erzinančiomis šypsenomis.
Mileris pasirodo esąs nesąžiningas vyriausybės agentas, kuriam į rankas pakliuvo itin slaptas išradimas – įprastos baterijos dydžio amžinas akumuliatorius, galintis sukelti įvairias karines pasekmes. Milerio viršininkai mano, kad jis ketina parduoti akumuliatorių priešiškoms jėgoms, tačiau žvilgančių akių, mažo ūgio, bet raumeningas Mileris tvirtina, kad jis iš tikrųjų saugo šį prietaisą nuo klastingų „veiksnių“ tarp tų pačių viršininkų, kurie nori užsidirbti kelis dolerius, padarydami jį prieinamą blogiukams. Viola Davis vaidina agentūros vadovę, Peteris Sarsgaardas – agentą Ficdžeraldą, o Paulas Dano – mokslininką-genijų Simoną Feką, išradusį bateriją, kurį reikia saugoti.
Lėktuvui sudužus kukurūzų lauke, leidžiasi su Džiune į beprotišką kelionę. Panašu, kad Kruzas nori atskirti šį vaidmenį nuo savo praeito vaidmens veiksmo herojaus Ethano Hunt’o, paversdamas jį šiek tiek aštresniu, pavojingesniu, nestandartiniu, suteikdamas jam šiek tiek daugiau blizgesio akyse ir galbūt norėdamas išsaugoti galimybę, kad jis yra tai, ką sako jo „negyvos“ akys, jog jis – išdavikas.
O gal visi šie dalykai, visos veido ekspresijos, Kruzui tiesiog natūralūs… Bet kokiu atveju, filme jis neabejotinai atlieka šį vaidmenį su užsidegimu ir humoru, linksmai lipdamas ant greitėjančių visureigių ir linksmai šaudydamas į persekiotojus, o CGI klastočių pasaulyje Kruzo senovinis atletiškumas kelia nuostabą.
Yra graži scena, kurioje suglumusi, išsigandusi Džiunė išeina išgerti kavos su savo tvirtu, simpatišku buvusiu vaikinu Rodniu (akt. Marcas Blucas) ir pasipasakoja jam apie siaubingą situaciją, kurioje ji atsidūrė. Įpusėjus šiam pokalbiui pasirodo Mileris: įtemptai žavus, daugiau nei šiek tiek šiurpus, ketinantis įkalbėti Džiunę vykti su juo, nes jis vienintelis gali ją apsaugoti nuo netrukus pasirodysiančių sunkiai ginkluotų blogiukų. Scena baigiasi audringu susišaudymu, kuriame netrūksta gerai suregztų pokštų, o visa tai rodo savitą Kruzo vaidybos stilių: pompastišką, fizišką, mačistinį, humoristinį ir visiškai neįtikėtiną.
2. „Tai reiškia karą“ (This Means War, 2012)
Chrisas Pine’as, Tomas Hardy ir Reese Witherspoon susirenka į trijulę ir pristato mums veiksmo romantiką: jie mums dovanoja trijų asmenų meistriškumo kursą. Pine’as ir Hardy – itin griežti federaliniai agentai: Pine’as – elegantiškas gražuolis, o Hardy’is – superdidvyris su džemperiu V formos kaklu ir simpatiška eisena. Jų profesinis brolybės ryšys – patiria rimtą išbandymą, kai abu įsimyli Witherspoon, seksualią reklamos vadybininkę, vienišą, laisva širdimi, ryškia šypsena ir be jokios raukšlelės. Jie šnipinėja vienas kito pasimatymus, naudodamiesi visa vyriausybine stebėjimo įranga, ir tai sukelia įvairių juoko ir nerūpestingumo kupinų išdaigų.
Režisieriaus Joseph McGinty Nichol veiksmo filme du geriausi draugai agentai – kolegos. Jiems yra pavesta užduotis – užkirsti kelią nusikaltėliui Heinričui, kurio tikslas pavogti ginklą, kuris sunaikintų visą žmoniją. Misija neįvykdoma, nes žūsta Heinričio brolis, tad agentams būtina sugalvoti kitą planą. Aktorius Chris Pine vaidina FDR, kuris yra tikras kazanova, viliodamas kolegos simpatiją Lauren sukuria meilės trikampio atmosferą. Lauren draugauja su jais, nenuspręsdama kurį pasirinkti, tačiau filmo pabaigoje jai teks pasirinkti.
Aktorius Pine‘as apibūdino savo personažą kaip labai mylinti gyvenimą ir darbą. Filmo pradžioje FDR‘ui buvo svarbiausia moterys, ginklai bei lengvas gyvenimas, tačiau po susitikimo su Lauren, jo vertybės pasikeitė ir vienintelis džiaugsmas – būti su ja. Apie meilės trikampį, aktorius kalbėjo taip, jog jeigu vyrų draugijoje yra graži moteris, tai natūralu, jog dėl jos yra kovojama. (Simona Pumputytė)
„Tai reiškia karą“ – seniausia pasaka kai du vyrai kovoja dėl gražios moters dėmesio. Tačiau šį kartą tie du vyrai yra naujasis kapitonas Kirkas ir naujasis Bane’as iš Betmeno ir jie kovoja dėl tos protingos blondinės merginos simpatijų. Deja, nei vienas iš jų nenaudoja fazerių, fotoninių torpedų ar teroristinių sąmokslų, kuriais būtų galima sunaikinti visą miestą, tačiau jie sudaro įdomią kovotojų porą – būtent dėl to, kad abu yra geriausi draugai, atsitiktinai dirbantys CŽV.
Tai reiškia, kad jų misijoje apstu dalykėlių ir slaptų metodų, kuriais jie apskritai siekia vienas kitą nužudyti ir smogti vienas kitam į nugarą.
Visa tai vyksta keistame pagrindinių spalvų pasaulyje, kuriame viskas atrodo kaip lėlės Barbės namo vidus. Čia yra keletas trumpų mūšių ir net nedidelės automobilių gaudynės, kad veiksmo mėgėjai nepabėgtų, bet pirmiausia tai yra meilės trikampio istorija ir, jei atvirai, ji nėra bloga. Tikrai smagiai „susižiūri“.
1. „Naktinis pasimatymas“ (Date Night, 2010)
Steve’as Carellas ir Tina Fey filme „Naktinis pasimatymas“ vaidina malonią, neįkyrią porą, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl filmas taip gerai veikia. Jų įkūnyti Filas ir Klerė Fosteriai – įprasta, pervargusi, nuoširdi, geraširdė Naujojo Džersio pora, kurios gyvenimas tapo rutina. Tačiau jie myli vienas kitą ir viskas, ko jie iš tikrųjų nori, tai pasisamdyti auklę ir pasimėgauti gražiu vakaru mieste.
Mes tuo patikime. Esame pusiau pasiruošę nesudėtingai romantinei komedijai, kai prasideda pragaras. Jie apsimeta neatvykusia pora, kad gautų staliuką madingame restorane, o du samdomi žudikai nusprendžia, kad jie ir yra ta, pasirodo ieškoma pora, ir nuveda juos į šmaikščią komediją. Tačiau visą laiką Filas ir Klerė atrodo kaip žmonės, kuriems netinka vaidinti komedijoje. Štai kodėl tai juokinga. Jie suglumę.
„Naktiniame pasimatyme“ jie susitinka su „tikraisiais“ Triplehornais (Jamesas Franco ir Mila Kunis), dviem mafijos policininkais (Jimmi Simpsonas ir Commonas), mafijos bosu (Ray Liotta) ir raumeningu saugumo ekspertu (Markas Wahlbergas), kuris niekada nedėvi marškinių. Šie personažai taip pat įtikinami.
Taigi turime situaciją, kuri įsibėgėja dėl to, kad pora – Triplehornai, nepasirodo restorane, prie savo užrezervuoto staliuko. Fosteriai supainiojami su Triplehornais, atsiduria mirtinose situacijose. Kriminaliniai personažai ne tik kvaili, bet ir pakankamai protingi, kad suvoktų, jog tai sukelia problemų visiems. O apsaugos agentas (Wahlbergas) nėra paprasčiausias raumeningas vyrukas. Jis, tiesa, karikatūra, bet pasirodo galintis jausti tam tikrą užuojautą šiems apgailėtiniems Naujojo Džersio gyventojams, kurie pasimetė.
„Naktinis pasimatymas“ – juokingas, nes, priešingai nei daugelis panašių filmų, jis įtraukia. Kiekvienas beprotiškas keisto siužeto žingsnis turi tam tikrą prasmę, nes seka iš to, kas buvo prieš tai. Toks filmas skatina Holivudo komedijas retkarčiais sumažinti tempą ir suvokti, kad komedija kyla iš personažų ir situacijų, o ne gali būti kuriama iš maniakiškų triukų ir persistengimo. Puiki juosta, tikrai privers šypsotis.
