Komedijos buvo mylimos jau nuo Senovės Graikijos teatro laikų, tačiau žanrai keičiasi ir dabar vietoj teatro prieinamesnis bei populairesnis būdas skaniai pasijuokti yra geri serialai. Tarp didelės įvairovės yra sunku atrasti bei išsirinkti tą vienintelį širdžiai mieliausią, tačiau tam esam mes. Bent vienas iš šio sąrašo tikrai turėtų tikti ir jūsų skoniui. Didžioji dalis pasižymi britišku ir amerikietišku humoru, tačiau yra ir norvegų bei kanadiečių produkcijos. Kam šypseną išspaus absurdas ir tamsus humoras, kam labiau tiks politinė satyra arba lengvi juokeliai.
Come Fly with Me (2010–2011)
Tai komedija su žymiais britų aktoriais Metu Lukasu ir Deividu Valjamsu, pagarsėjusiais ankstesniu serialu „Little Britain“. Šis TV šou parodijuoja oro uosto gyvenimą – vaizduoja oro uosto darbuotojus ir skrydžių palydovus, pigias ir ne tokias pigias oro linijas bei jų vadovus, taip pat muitinės ir imigracijos skyriaus pareigūnus bei kelis spalvingus keleivius. Visus personažus įkūnija šis puikus komikų duetas.
Šiame televizijos šou veikia apie 20 pagrindinių veikėjų. Keli iš jų yra šie: Basteris ir Mikis – oro uosto spaudos fotografai, vis bandantys nufotografuoti pasaulinio lygio įžymybes, keliaujančias pro šalį, tačiau dažniausiai nesėkmingai; Melodi ir Kylė – pigių oro linijų „FlyLo“ registracijos darbuotojos, kurios teikia prastas paslaugas su šypsena; maža to, pradeda konkuruoti tarpusavyje, nes jų vadybininkė išeina motinystės atostogų ir vienai iš jų reikės užimti jos poziciją; Džekė ir Saimonas – susituokusių pilotų pora; Saimonas kažkada kartą permiegojo su stiuardese, o Džekė, nebegalėdama pasitikėti vyru, persikvalifikavo iš odontologijos į skrydžių valdymą, kad galėtų lydėti savo vyrą per kiekvieną kelionę ir prižvelgti jį; Mozė, nors jo bendravimo įgūdžiai ir abejotini, atsakingas už pirmos klasės, verslo klasės ir VIP keleivius, o labiausiai jam patinka pačiam stovėti prieš kameros objektyvą; Janas – imigracijos skyriaus vadovas; nors nelabai gaudosi žemėlapiuose ir geografijoje, itin įtariai žiūri į atvykstančius užsieniečius – pasinaudoja kiekvienu pretekstu juos sustabdyti.
Ir tai tik maža dalis visų juokingų „Come Fry With Me“ serialo personažų. Britišku humoru trykštančios serijos pralinksmink kiekvieną anglofilą.
Trying (2020)
Vienintelis dalykas, kurio iš tiesų nori Džeisonas ir Niki, tai kūdikis. Tačiau būtent jo jie negali susilaukti. Taigi nusprendžia įsivaikinti. Keisti draugai, išprotėjusi šeimyna ir chaotiškas gyvenimas – tai tik kelios kliūtys. Tėvais norintys tapti jaunuoliai nėra tikri, ar jiems pavyks įtikinti įvaikinimo tarnybą, kad jie gali pasirūpinti vaiku, tačiau daro viską, kad pavyktų įsivaikinti, o tuo tarpu papuola į juokingas situacijas ir, žinoma, žvelgia į sunkumus su šypsena. Tragedija mainosi su komedija ir atsiranda absurdas, keliantis mums liūdną juoką. Tai jau nebe pirmas kartas, kai serialų kūrėjai rodo sudėtingas gyvenimo situacijas juokingame kontekste. Tačiau kaip kitaip jas ištverti, jei ne su lašeliu ironijos?
Dauguma Džeisono ir Niki bendraamžių jau susituokę ir krikštija vaikus, o jiedu neturi nei to, nei to. Niki dirba skambučių centre, o Džeisonas moko suaugusius anglų kalbos, taigi netgi jų darbas jiems atrodo prastesnis nei kitų tokio paties amžiaus draugų darbai. Bet užvis labiausiai jiedu nori kūdikio. Jau pirmame epizode mes apie tai sužinome. Važiuojant tuščiu autobusu Niki staiga suvokia, kad apsiskaičiavo numatydama savo ovuliaciją, taigi užšoka ant savo partnerio Džeisono, atsega jo kelnių užtrauktuką ir greitai atlieka reikalą. Taip mes sužinome apie šio serialo pagrindinę temą – nevaisingumas. Vėliau dar pasikartos ir sekso tema, tačiau apskritai tai jautrus televizijos šou apie porą, kuri savo santykiuose išgyvena krizę. Vis dėlto tai tik dar labiau juos suartina.
Bloods (2021)
Tai situacinė komedija apie greitosios medicinos pagalbos darbuotojų kasdienybę. Dėmesio centre – Malikas ir Vendė, paramedikai partneriai, kurie iš pradžių, atrodo, visiškai nedera vienas su kitu, tačiau netrukus susidraugauja ir tampa nepamainomi vienas kitam darbe.
Kiekvienas epizodas netrunka ilgiau nei 20 min. ir juos visus galima lengvai sužiūrėti kiekvieną ramų vakarą. Siužetas yra gan paprastas, temos taip pat nesudėtingos, o naratyvas gan tiesmukas – panaudotos įprastos rašymo technikos veiksmui, dramai ir komedijai sukurti. Tačiau žiūrint šį televizijos šou sudėtingi komponentai ir nėra reikalingi, kadangi šis serialas tam ir yra, kad žiūrovas juoktųsi ir per daug negalvotų. Ir išties dialogai yra persmelkti geru humoru, o veiksmo tempas neleidžia nuobodžiauti. Maža to, parinktas šiuolaikinės muzikos garso takelis, kuris tik sustiprina Maliko ir Vendės dueto chemiją.
Utmark (2021)
Tai aštuonių dalių HBO serialas, neabejotinai einantis Skandinavijos kino priešakyje, kupinas talentingų aktorių ir kūrybinės grupės narių, tokių, kaip islandų režisierius Dagur Kari ir danų scenarijaus autorius Kim Fupz Aakeson. Tai vesternas, kurio veiksmas vyksta Norvegijos pakraščiuose, Sami teritorijoje, – ten kvapą gniaužia nepakartojami vaizdai. Epizodai atsiveria nederlingų lygumų kraštovaizdžiais. Utmarkas, pasak pačių norvegų yra miestelis palei sieną – ant pasaulio krašto. Iš jo gyventojų dažnai yra šaipomasi, tačiau savo prieštaringumu jie yra labai žmogiški. Scenarijaus autorius sukūrė tokius kontrastingus personažus, kaip šerifą, kuriam dažnai paleidžia vidurius, apsėstą parduotuvės savininką, sielvartaujantį sutenerį ir t. t.
Įvykių centre – kova dėl gyvulių ir jauna mergina, kurios tėvai skiriasi ir kuri bergždžiai bando suaugusiuosius priversti elgtis kaip suaugusius. Veikėjai ima prarasti savo gyvenimų kontrolę, o realybė virsta į tikrą entropiją. Persipina komedijos ir dramos elementai, tačiau serialo centre visada yra žmogaus emocijos ir jo tragedija. Jei yra kokių nors dėsningumų šiame seriale, tai kad veiksmą užkuria moterys ir paaugliai, kurie suteikia vilties ateičiai.
Nors šį televizijos šou paveikė serialai „Fargo“ ir „Twin Peaks“, jis savyje talpina gan unikalią visatą, savitą ir dinamišką, kuriai galime duoti vesterno pavadinimą. Serialo nuotaika niūri, tačiau veikėjai dažnai pasirodo komiški, taigi išlenda daug kontrastų, kurie tik prideda daugiau dimensijų siužetui.
Toast of London (2012)
Tai britų serialas apie vidutinio meistriškumo aktorių Styveną Toastą, kuris keliauja nuo vieno vaidmens prie kito ir nuo vienos moters prie kitos. Serialo braižas šiurkštus, profaniškas, farsiškas, pašaipus ir kartais net žiaurus. Kiekvieną seriją Toastas vaidina vis kitokį prastą ir juokingą vaidmenį ir dar repetuoja nešvankiame spektaklyje, kurio pavadinimo niekas nenori tarti. Ieškant darbo jam tenka susidurti su absurdiškais žmonėmis, pavyzdžiui, su vienu režisieriumi, kuris sėdi kalėjime ir atlieka peržiūrą kalėjimo lankymo kambaryje; kitas režisierius bando nužudytą Toastą. Ir nors aktorius sutinka su dauguma vaidmenų, netgi jis turi ribas, tarkim, nevaidina nuplikusių vyrų. Dažniausiai jis perdėtai pasitiki savimi, kartais tai suveikia, kartais ne. Paprastai aplinkiniai iš jo šaiposi. Šis personažas yra nevykėlis, tačiau iš dalies ir herojus, nes mes norom nenorom palaikome jo pusę.
Jei jums patiks šis herojus ir serialas, tuomet verta pažiūrėti ir šiais metais startavusį serialo tęsinį “Toast of Tinseltown”, kuriame herojus keliauja į Ameriką.
I Think You Should Leave with Tim Robinson (2019)
Tai eskizais paremta komedija, kurios vienas iš kūrėjų bei aktorių ir yra Timas Robinsonas. Ši komedija yra sudaryta iš trumpų epizodų, paprastai trunkančių tarp vienos iki dešimties minučių, atliekamų kelių komikų ar komedijų aktorių. Dažnai šis žanras pasitelkiamas estradoje, pokalbių laidose ar televizijos laidelėse vaikams. Eskizinėje komedijoje aktoriai kartais improvizuoja gyvai, tačiau būna, kad ir surepetuoja. Juokaujama apie kokį nors konceptą, personažą ar situaciją.
Humoras šiose serijose ir protingas, ir absurdiškas. Pokštai kartais kartojasi, pavyzdžiui, apie laidotuves, neskoningus vyrų drabužius, dešrainius. Apibendrinus galima sakyti, kad pasitaiko labai daug juokų apie nerašytų socialinių normų pažeidimus, pavyzdžiui, kaip suvalgoma visa mėsa nuo načių, pypynama perskaičius lipduką ant automobilio buferio „pypink, jeigu esu ištvirkęs“ ar į kepurę metami nešvankūs žodžiai žaidžiant šaradas. Antrame sezone taip pat juokaujama apie visuomenėje nesugebančius normaliai funkcionuoti žmones ir jų santykius, tuo tarpu rėkaujant pačiam Robinsonui.
Robinsonas yra serialo energijos bomba. Nors jis ne visada priverčia žiūrovą juoktis, jį vis tiek įdomu stebėti, nes toks personažas bet kada gali nors ir užsidegti prieš kamerą – nežinai, ko gali iš jo laukti. Kiti kviestiniai svečiai, tokie kaip Pati Harison, Koneris Omeilis, Bobas Odenkirkas ir kiti, taip pat kiekvieną kartą pasirodydami ekrane išspaudžia mums šypseną. Serialo braižas neabejotinai yra išskirtinis ir pirmiausia reikėtų užmesti akį į kelias pirmas serijas norint įsitikinti, ar šis absurdo humoras tikrai jūsų skoniui, tačiau Robinsonas yra savo srities profesionalas, o ta sritis – komedija, taigi bet kokiu atveju jo produkcija auditorijos yra labai laukiama.
Letterkenny (2016)
Tai kanadiečių kurtas, Hulu platformoje startavęs, serialas apie nedidelį pramanytą Leterkenio mietelį Kanadoje, Ontarijuje. Jo miestelėnai gyvena dėl ledo ritulio ir vakarėlių – tai spalvingų žmonių bendruomenė. Juos suskirstyti galima į kaimiečius, čiuožikus ir ledo ritulio žaidėjus. Visos trys grupės nuolat pešasi dėl nereikšmingų dalykų ir neretai nesantaika baigiasi muštynėmis. Dėmesio centre – kaimiečiai Veinas, jo geriausias draugas Darelas, sesuo Keitė ir kitas draugas Danas.
Šios situacinės komedijos humoras yra gan šiurkštus, aplinka kaimiška, vyrauja stiprūs stereotipai, tačiau šou pastatytas kokybiškai, kiekviena serija nustebina, o kvaili pokštai išspaudžia juoką. Miestelis yra Džaredo Kyso, scenarijaus autoriaus ir vieno iš veikėjų, gimtųjų namų prototipas. Komedijos ištakos – YouTube serijos „Letterkenny Problems“. Tik 2016 m. kanadiečių OTT namų kino platformoje pasirodė serialo premjera, o 2018 m. pradėta jį transliuoti ir Hulu. Iš viso yra išėję 10 sezonų. Ne visi sezonai yra vienodai geri, tačiau jei patinka serialo braižas ir tematika, jis gerai susižiūrės.
Hacks (2021)
Tai serialas apie seną scenos vilkę komikę Deborą Vanc, kurią vaidina neprilygstama Džin Smart. Debora patogiai patenkinta gyvena prabangiame name Las Vegase. Jos likimas persipina su Ava (Hana Einbinder), dvidešimt penkerių atsiskyrėle komedijų rašytoja iš Los Andželo. Jas suveda jų bendras vadybininkas, kai Deborai gresia prarasti savo rezidenciją, o Avos karjerai gresia žlugimas – Ava gali padėti atšviežinti Deboros medžiagą. Nors komikė ir yra tikra legenda, tačiau pasaulis greitai keičiasi ir scenų šeimininkai nori pritraukti jaunesnę publiką. Čia gali pasitarnauti Ava.
Mergina neteko darbo, nes socialiniuose tinkluose pasidalijo nejautria žinute ir jos karjera baigėsi dar neprasidėjusi. Papuolusi į tokią situaciją ji nenoriai sutinka susitikti su Debora. Iš pradžių jos elgiasi viena su kita dygiai ir skirtumai tarp kartų kelia konfliktus, tačiau netrukus ima augti jų draugystė, o amžiaus skirtumas nebeatrodo toks baisus.
„Hacks“ buvo nominuota 15 “Emmy“ apdovanojimų. Tai kandi, be galo juokinga ir įžvalgi komedija, kurioje yra ir nuoširdaus patoso, ir protingų pastebėjimų apie kartų karus ir atjautą, kurią viena kitai pajaučia dvi iš pažiūros nesuderinamos moterys.
Flack (2019 – )
Amerikietė Robin dirba aršioje Londono viešųjų ryšių agentūroje, reprezentuojančioje skandalingos reputacijos įžymybes. Ji turi iš paskutiniųjų stengtis, kad jos klientai visuomenėje atrodytų tvarkingai – susidoroti su visokiausiomis krizėmis, išsrėbti atletų, aktorių ir viešų asmenų priveltą košę, tačiau ji pati praranda savo gyvenimo kontrolę. Jei kada svarstėte, kas iš tikrųjų slepiasi už visų įžymių asmenų fasado, tai serialas „Flack“ neabejotinai parodys visą purvą.
Veiksmui užvesti užtektų vien Robin, tačiau ji turi ir savo profesionalią komandą: nuotykiautoją bendradarbę Evą, kuri puikiai kurpia niekinančius juokelius; Evos juokelių taikinį Melodi – imlią įmonės praktikantę; kompromisų nepripažįstančią viršininkę Karoliną. Saldžiai malonu stebėti gyvenimus žmonių, kurie prisidirbo, tačiau dar turi vilties atsistoti ant kojų – mes patys jaučiamės geriau dėl savo nesėkmių.
Amazon kuriamas „Flack“ tikrai nėra serialas apie šventuosius, maža to, jis gan ciniškas – pagrindinės veikėjos ne tik bando pagražinti puolusių aktorių istorijas, tačiau ir reabilituoti nusižengusius politikus, kurių sprendimai gali paveikti milijonus. Robin, Eva ir Melodi nuolat balansuoja ant etiškumo ribos ir turi priimti svarbius moralinius sprendimus.
The Thick of It (2005–2012)
Tai britų satyrinis serialas, politinė parodija, kuri juokiasi iš britų vyriausybės darbo. Šis televizijos šou yra 21 a. reakcija į situacinę komediją „Yes Minister“ ir parodo vyriausybės užkulisius – konfliktus tarp politikų, su politika susijusių asmenų, civilinių tarnautojų ir žiniasklaidos. Pirmame ir antrame epizoduose politinės partijos nėra įvardijamos, dažniausiai apie jas kalbama abstrakčiai ir neperšama jokia ideologija. Tik vėliau iš konteksto sužinome, kad valdančioji partija yra Darbo, o vyriausiasis sekretorius Piteris Manionas atstovauja konservatoriams. Prie kūrybinės komandos prisidėjo anksčiau civilinę tarnybą ėjęs žurnalistas Martinas Siksmitas, taigi kai kurios scenos išties realistiškos. Serialias išgarsėjo dėl nešvankios kalbos ir dėl to, kad atspindėjo tikrame gyvenime priimamus politinius sprendimus, vykstančius įvykius ar skandalus.
Nors serialo situacijos panašios į karikatūrą, jo personažams kartais prabyla sąžinės balsas. Abotas nesutinka su valdžios noru integruoti neįgalius vaikus į tradicines mokyklas; Miurėjus iš paskutiniųjų bando išsaugoti savo santykius su žmona ir kitais šeimos nariais; konservatorių partijos lyderis Piteris Manionas, patartas „išsitraukti marškinius iš kelnių“ ir būti liberalesnis, atsako: „Nesusikiški marškinių? Aš visuomet susikišu marškinius. Tai apsirengimo dalis. Gal ir kelnių užtrauktuko man neužsitraukti? Ištraukti senąjį draugužį? Ar tai būtų pakankamai šiuolaikiška?“
Vien jau pasiklausius komunikacijos ministro Malkolmo Takerio galima leipti juokais – jo kalba itin netašyta, o juokeliai aštrūs. Internete gausu jo citatų, tokių kaip „jis iškruš tave smarkiau nei Ronis Džeremis, maža to, ne taip meiliai“, „man tai svarbiau nei senmergei vestuvės… atleisk, Endriu, neturėjau omeny tavo dukters“, „žinau, kad ji ten, tačiau ji lyg neįgalioji žaidžianti futbolą – atrodo, tuoj pajudės, tačiau vargu ar įmuš įvartį. Argi tai gali įžeisti?“. Vykstant šiems sprogimams verda intensyvus veiksmas su intelektualiu ir žemišku humoru.
