Daugelis iš mūsų mėgsta praleisti laiką žiūrėdami kokybiškus serialus. Dažnas atvejis kai naujai startavęs serialas sublizga, tačiau su kiekvienu nauju sezonu jo kokybė ima prastėti. Mums kilo klausimas ar egzistuoja serialai, kuriuose galėtume įžvelgti atvirkštinį reiškinį? Šiame sąraše skaitytojams pateikiame būtent tokius serialus, kurie ne tik įtraukia savo istorija, įdomumu, tačiau ir yra auditorijos pripažinti, laiko bei kritikų patikrinti, turintys ne mažiau nei 3 sezonus.

Hanibalas

Kiekvienas kriminalų ir siaubo mėgėjas turėtų peržiūrėti šį serialą. Tai nėra eilinis detektyvinio tipo serialas, jame gausu ir psichologinių elementų. Istorija yra paremta Tomo Haris novelėmis „Raudonasis Drakonas“, „Hanibalas“ ir „Hanibalas: pradžia“.

Praturtinta įvairiais elementais, kurių pasisemta iš minėtų kūrinių, siužetas sukasi aplink FTB specialųjį tyrėją Vilą Grahamą (vaidina Hugas Dancis) ir daktarą Hanibalą Lekterį (aktorius Madsas Mikelsenas). Ironiška, mat pastarasis daktaras yra teismo psichiatras, kuris rutuliojantis serialo eigai tampa didžiausiu Grahamo priešu, tačiau ir tuo pačiu metu yra vienintelis žmogus, gebantis suprasti Vilą.

Štai kaip apibendrintai skamba siužetas – FTB profilininkas Vilas Grahamas yra užverbuojamas Džeko Kravfordo, FTB žmogaus elgsenos mokslų galvos, siekiant išaiškinti serijinį žudiką, kuris siautėja Minesotoje.

Tyrimų metu Vilui vis sunkiau tvarkytis su psichologiniu spaudimu, tad jam yra priskiriamas psichiatras daktaras Hanibalas Lekteris. Pasirodo, kad gydytojas yra slapta užsimaskavęs kanibalas serijinis žudikas, slapta veikiantis ir darantis įtaką FTB iš vidaus. Deja, bet užsimezgęs ryšys su Grahamu pradeda kelti pavojų būti išaiškintam.

Psichiatrą stulbina Vilo gebėjimai susitapatinti su žudikais psichopatais ir juos suprasti. Pastebėjęs tokį nepaprastą gebėjimą, Hanibalas imasi nepaprasto žygio – siekio patį tyrėją paversti žudiku, tokiu pačiu, kaip ir jis pats.

Serialas, nors ir atrodo kaip nuostabus reginys, sulaukė NBC nemalonės ir produkcija buvo nutraukta po trijų sezonų. Pasak kompanijos, priežastis buvo žemas žiūrimumas.

Pirmajį sezoną sudaro 13 epizodų, jį režisavo režisierius Davidas Sleidas. Pirmosios serijos pasirodė 2013 metais. Po metų NBC nusprendė užsakyti trečią sezoną, šis pasirodė 2015 metais, birželio 4 dieną. Nepaprasta, tačiau praėjus vos 18 dienų, dar tai pačiais metais kompanija nusprendė atsisakyti tolimesnės produkcijos ir serialo nebepratęsė.

Nepaisant NBC nuomonės, kritikai serialą liaupsino dėl aktorių vaidybos, vizualų. Pirmas ir antras sezonai laimėjo po vieną „Saturno Apdovanojimą“, geriausio televizijos kanalo serialo kategorijoje, o aktoriai Mikelsenas ir Dancis gavo apdovanojimus geriausio aktoriaus kategorijoje.

Paskutinysis sezonas gavo apdovanojimą kaip geriausias veiksmo trileris televizijoje. Serialas sulaukė tikro žiūrovų pripažinimo, nors jų ir nebuvo pakankamai. Kritikai sutinka, kad tai yra vienas iš geriausių serialų siaubo žanre ir tikrai yra tarp geriausių serialų televizijos istorijoje.

Dark

Tai vokiečių šedevras, mokslinės fantastikos trileris, kurį sukūrė Baranas bo Odaras ir Džantje Friesė. Serialas turi tris sezonus, kurie buvo išleisti 2017-2020 metais. Štai kokią istoriją jis pasakoja.

Po dar vienos neaiškios vaiko dingsties, nagrinėjami įvairūs fikcinio Vokietijos miestelio Windeno veikėjai, siekiantys išsiaiškinti tiesą. Windeno gyventojai atranda sąsajas tarp keturių atsiskyrėlių šeimų ir beprotiškos keliavimo laiku konspiracijos teorijos. Panašu, kad ši mįslė siekia net keturias kartas.

Seriale nagrinėjama egzistencinė laiko prasmė, tekmė ir jos poveikis žmogui. Seriale galima išvysti tokius žymius aktorius kaip Luisą Hofmaną, Džiuliką Dženkins, Andreasą Pietšmaną, Lisa Vikari, Lisa Kreuzer, Oliverį Masukį.

„Dark“ debiutavo gruodžio 1 dieną, 2017 metais Netflix platformoje. Tai pirmasis serialas platformoje, kurio originali kalba – vokiečių. Sulaukta liaupsių dėl tinkamai parinktų vizualų, užburiančios vaidybos, tinkamai parinktos aktorių grupės, muzikinio takelio, dėl keliamų ambicijų siužeto ir idėjos atžvilgiu.

Kiek plačiau apie siužetą – vaikai pradeda dinginėti iš jau minėto miestelio, atkreipdami dėmesį į įvairias problemas: irstančius santykius, gyvenamus dvigubus gyvenimus ir paslaptingą keturių šeimų praeitį. Pradėjus visa tai tirti, paaiškėja vis daugiau ir daugiau detalių.

Pirmajame sezone veiksmas vyksta 2019 metais, tačiau vėliau padaugėja intarpų iš 1986 ir 1953 metų. Visa tai – kelionių laiku dėka. Pagrindinės šeimos, kurios yra vaizduojamos istorijoje, atranda keistą vietą, kuri yra olų sistemoje po vietine atomine elektrine. Suvokiama, kad tai yra kažkas panašaus į mistinę vietą, kuria galima keliauti laiku.

Besirutuliojant siužetui atrandamos paslaptys apie Kahnvaldų, Nielsenų, Doplerių ir Tiedemenų šeimas, o šių gyvenimai pradeda pamažu byrėti, kuomet jų slaptos jungtys yra atskleidžiamos. Pasakojama konpsiracijos teorija atskleidžia daug įdomybių apie dingusius vaikus, miestelio ir jo gyventojų praeitį.

Antrajame sezone tęsiama istorija apie persipynusių šeimų bandymus vėl susitikti su dingusiais mylimaisiais. Žaidimai su laiku tampa vis dažnesnis naratyvas. Šokinėjama tarp 2020, 1987, 1954 metų, o štai dar vėliau atsiranda ir tolimieji 2053 metai ir net 1921 metai.

Šiame sezone taip pat atsiranda pasakojimas apie Sic Mundus Creatus Est grupuotę, kuri kovojo dėl Windeno ir viso pasaulio gyventojų likimo. Visas siužetas pamažu veda link apokalipsės.

O tai trečiasis, ir jau paskutinysis sezonas, pasakoja apie 2020 metus ir tragišką apokalipsę. Pristatomas paralelinis pasaulis, surištas su praeitimi. Toliau tęsiami šokinėjimai tarp laiko, metams figūruojant nuo 1888 iki 2052. Panašu, kad minėtoji grupuotė siekia perimti pasaulio kontrolę kiekviename galimame pasaulyje ir laike. Serialas sugeba ne tik pasakoti šią tikrai intriguojančią istoriją, tačiau ir tuo pačiu likti aiškus bei suprantamas, papildantis tai, kas buvo pasakojama ankstesniuose sezonuose.

Kritikai sutiko, kad „Dark“ yra nepaprastas. Pastebėta, kad jis yra kiek panašus į „Twin Peaks“ ir „Stranger Things“ serialus. Pasak daugelio kritikų, „Dark“ pagrindinė mintis rutuliojama pamažu, išlaikoma intriga. Kulminacija yra tikrai šiurpinanti ir panaši į sci-fi tipo istoriją.

Tiesa, kai kuriems nepatiko kaip serialas yra kuriamas, esą siužetas yra klaidinantis, trūksta veikėjų, su kuriais būtų jaučiamas žiūrovo ryšys, o pats konceptas apskritai yra neoriginalus ir nuvalkiotas.

Vikingai

Serialas „Vikingai“ nukelia žiūrovus į ansktyvųjų viduramžių pasaulį ir pasakoja nepaprastas istorijas apie vikingų žygius, jų kultūrą, kasdienį gyvenimą. Ši istorinė drama buvo sukurta anglų rašytojo Maiklo Hirsto, specifiškai Kanados istorijos kanalui. Filmuota buvo Airijoje, o auditorija jį išvydo 2013 metais. Serialas tęsėsi iki pat 2020. Sulaukta tokio pasisekimo, kad šiuo metu yra filmuojama adaptacija pavadinimu „Vikingai: Valhalla“, kurią bus galima pamatyti per Netflix platformą.

Serialo įkvėpimu tapo sagos apie Ragnarą Lothbroką, vikingą, kuris vienas žinomiausių legendinių norvegų herojų, kėlęs baimę Anglo-saksams Britanijoje ir kėlęs bėdų vakarų Prancūzijos gyventojams. „Vikingai“ pasakojama, kaip žemdirbys Ragnaras kyla socialiniais laiptais ir tampa žinomas dėl savo rengiamų reidų į Angliją. Galiausiai vyras tampa toks įtakingas ir ikoniškas, kad pasiekiamas Skandinavų karaliaus titulas. Visos šios kelionės metu jis yra remiamas savo šeimos ir ištikimų bičiulių. Vėlesniuose sezonuose istorijos tęsiamos apie jo sūnus ir jų nuotykius Anglijoje, Skandinavijoje, Kijevo Rusioje, Viduržemio jūroje ir net Šiaurės Amerikoje.

Seriale gausu nuogybių ir sekso scenų. Įdomu yra tai, kad siekiant kūrinį pritaikyti Amerikos auditorijoms, šios scenos yra iškerpamos arba redaguojamos. Kaip pavyzdį galima pateikti sceną, kur Lagerta ir Astrid originalioje serijoje „The Outsider“ (liet. „Pašalinė“) mylisi, o štai redaguotoje versijoje tik parodomas jų bučinys. Kitose valstybėse serialas rodomas toks, koks yra, be jokių specialių karpymų ar cenzūros.

Kritikai liaupsino „Vikingai“ ir ne be reikalo. Sulaukta įvairių pagyrų, štai ką pasakė kritikas Alanas Sepinvalis:

„Vikingai nėra komplikuoti. Šis serialas… remiasi būdingu epochos patrauklumu ir pasitelkia įvairius personažus, kad istorija būtų įdomi ir įtraukianti“.

Nancy DeVolf Smith taip pat gyrė serialą, „The Wall Street Journal“ rašydama, kad jai patiko natūralūs ir autentiški kostiumai, aplinka, pažymėjo, kad „Vikingai“ nėra per daug dėmesio skiriama seksui ir žiaurumui, dėmesys labiau kreipiamas į veikėjus, galią, skatina žiūrovų socialinį, emocinį ir net intelektualinį „prabudimą“.

Rikas ir Mortis

Šie animaciniai personažai tikrai yra pažįstami daugeliui dėl savo tiesmukumo ir neeilinio humoro jausmo.

Tai yra komedija, skirta suaugusiems. Smurtas, juodas humoras, alkoholis, keisčiausi moksliniai išradimai, seksualinės fantazijos, keiksmažodžiai – tai bruožai įrodantys, jog ši situacinė komedija ne veltui „Cartoon Network“ kanale buvo rodoma tik naktiniu seansu.

Visas veiksmas sukasi aplink Smitų šeimyną, kurią sudaro penki jos nariai: mama Betė, tėtis Džeris, dukra Samer, sūnus Mortis ir senelis Rikas Sančežas. Šeimyna niekuo neišsiskirtų nuo kitų, jeigu nebūtų senelio Riko, kuris vaizduojamas kaip ekscentriškas alkoholikas ir išprotėjęs mokslininkas. Jis didžiąją animacinio filmo dalį praleidžia garaže, konstruodamas naujus išradimus arba keliaudamas į kitas planetas ir dimensijas, pasitelkdamas teleportaciją ir skraidančią mašiną.

Nuotykius patirti vienam būtų nuobodu, todėl su savimi keliauti jis visuomet pasikviečia anūką Mortį. Šis vaikinas vaizduojamas kaip paprastas, naivus ir neturintis socialinių gabumų. Deja, šios kelionės visiškai nepatinka jo tėčiui Džeriui, kuris dirbdamas paprastą darbą jaučiasi nelaimingas ir neįvertintas ne tik darbe, bet ir namuose. Su žmona išgyvenantis santykių krizę ir nerandantis bendros kalbos su savo vaikais, Džeris lieja pyktį ant Riko, kuriam bendrauti su namiškiais sekasi nepalyginamai geriau. Šis animuotas mokslinės fantastikos komedijos žanras išsiskiria savo kategorijoje, dėl kiekvienoje serijoje pasirodančių realių gyvenimiškų situacijų. Daugelis serijų priverčia bent trumpam susimąstyti apie kontraversiškas ir filosofines temas.

„Rikas ir Mortis“ pripažinimo susilaukė ne tik tarp žiūrovų, tačiau ir animacinių filmų apdovanojimų pakyloje. 2015-tais ir 2017-tais metais „IGN Awards“ mokslinės fantastikos komediją įvertino kaip geriausią metų animuotą serialą. Negana to, 2018-tais „Pickle Rick“ serija susilaukė net „Emmy Awards“ įvertinimo.

Šie apdovanojimai tik parodo serialo pasisekimą ir vertę. Tris sezonus išleidę ir 31-ną seriją pristatę kūrėjai pažadėjo savo gerbėjams papildomų 70-šimt serijų.

Ponas Robotas

„Ponas Robotas” yra amerikiečių dramos trileris, serialas, kurį sukūrė Semas Esmailas. Džame Rami Malekas vaidina kibernetinio saugumo inžinierių ir įsilaužėlį Eliota Aldersoną, vaikiną, kuris turi socialinio nerimo sutrikimą ir klinikinę depresiją.

„Ponas Robotas” sulaukė kritikų pripažinimo, ypač už istoriją ir vaizdinį pristatymą bei „Mac Quayle“ muzikinę partitūrą.

Esmailas sulaukė pagyrų už savo serialo režisūrą, nes per pirmąjį sezoną jis režisavo tris epizodus, o paskui tapo vieninteliu režisieriumi. Serialas gavo daugybę įvertinimų, įskaitant du „Auksinio gaublio“ apdovanojimus, tris „Primetime Emmy“ apdovanojimus ir „Peabody“ apdovanojimą.

Seriale pasakojama apie Niujorke gyvenantį jaunuolį Eliotą Aldersoną, dirbantį kibernetinio saugumo įmonėje „Allsafe“ kibernetinio saugumo inžinieriumi. Vaikinas nuolatos kovoja su socialiniu nerimu, disociatyviu identiteto sutrikimu, depresija ir piktnaudžiavimu narkotikais. Atrodo, kad Elioto mąstymo procesui didelę įtaką daro paranoja ir kliedesiai.

Jį įdarbina paslaptingas sukilėlių anarchistas, žinomas kaip ponas Robotas. Prisijungiama prie „hacktivistų“ komandos, vadinamos fsociety. Viena iš jų misijų yra panaikinti visas vartotojų skolas, šifruojant visus vienos didžiausių korporacijų pasaulyje „E Corp“ duomenis. (ją Eliotas suvokia kaip „Blogio Korporaciją“). Pasirodo, kad „E Corp“ yra svarbiausias „Allsafe“ klientas.

Semas Esmailas pasidalijo, kad jį žavi įsilaužėlių kultūra ir vyras net 15 metų svajojo apie tai sukurti serialą. Režisierius konsultavosi su ekspertais, kad susidarytų tikrovišką kibernetinių įsilaužimų vaizdą. Kitas, egiptiečių kilmės, Esmailo įkvėpimas buvo „Arabų pavasaris“, kur ant visuomenės supykę jaunuoliai naudojosi socialine žiniasklaida pokyčiams pasiekti. Jis yra sakęs, kad Elioto veikėjas yra jo paties „šiek tiek sušvelninta versija“.

Serialą už jo techninį tikslumą labai teigiamai įvertino daugybė kibernetinio saugumo firmų ir tarnybų, tokių kaip: „Avast“, „Panda Security“, „Avira“, „Kaspersky“ ir „ProtonMail“. Tinklaraštininkai, kurie analizavo ir išnagrinėjo techninius aspektus kiekvienam epizode, kuriame buvo įsilaužimų scenų, sutiko, kad „Ponas Robotas“ viską vaizduoja tinkamai.

Esmailas pasamdė Kor Adaną (buvusį „Toyota Motor Sales“ tinklo saugumo analitiką ir teismo ekspertizės vadovą), Maiklą Bazelą (saugumo konsultantą ir buvusį FTB kibernetinių nusikaltimų darbo grupės agentą ir tyrėją) ir Džamesą Ploufe („MobileIron“ pagrindinis sprendimų architektas) kaip savo patarėjus, skirtus prižiūrėti laidos techninį tikslumą.

Antrajam sezonui Adanas subūrė įsilaužėlių ir kibernetinio saugumo ekspertų komandą, kuri padėjo jam nustatyti įsilaužimų ir naudojamų technologijų autentiškumą. Piratavimo scenas techninės komandos nariai atliko realiame gyvenime, įrašė ir atstatė naudodami „Flash“ animaciją. Animacijos procesą vykdė animatorius Adamas Brusteinas, tiesiogiai prižiūrimas paties Adano.

Interviu Terio Gros radijo laidai „Fresh Air“ metu Malekas pasakojo, kad kreipėsi į psichologą, siekdamas sužinoti daugiau apie šizofreniją, disociacinį tapatybės sutrikimą ir socialinį nerimą. Susitikimų su režisieriumi metu, Maleko žinios šiomis temomis nebuvo pakankamos, tad Esmailas pakvietė psichologą kaip serialo konsultantą, kad padėtų pagrindiniam aktoriui suprasti kaip tinkamai atlikti paskirtą vaidmenį.

Keisti Dalykai

„Keisti Dalykai“ yra amerikiečių mokslinės fantastikos ir siaubo serialas, kurį sukūrė broliai Duferiai. Broliai Duferiai ir vykddantieji prodiuseriai kartu su Shonu Levy ir Danu Cohenu. „Keisti Dalykai“ Netflix platformoje pasirodė liepos 15 dieną, 2016 metais.

Veiksmas vyksta devintajame dešimtmetyje, išgalvotame Hawkins mieste, Indianos valstijoje. Pirmajame sezone yra vaizduojama jauno berniuko Vilo Byerso dingimo, kurį supa mistikos ir antgamtinių įvykių gausaus miestelio aplinka. Šalia to, istorijoje ir pasirodo psichokinetinių sugebėjimų turinti mergina.

Tolimesni sezonai yra gundantys dėl savo naujoviško požiūrio į nepaaiškinamus dalykus: įtraukiamos kitos dimensijos, pasauliai, nežemiškos būtybės.

„Keisti Dalykai“ greitai tapo itin populiarus ir pritraukė rekordinę Netflix žiūrovų auditoriją. Serialas turi plačią, aktyvų ir tarptautinį gerbėjų, gausą. Sulaukta kritikų pripažinimo už kūrinio charakteristiką, kuriamą atmosferą, vaidybą, garso takelį, režisūrą.

Deja, tačiau broliai Duferiai teigė, kad „Keisti Dalykai“ greičiausiai baigsis po ketvirtojo ar penktojo sezono.

Norėdami sukurti pasenusį serialo efektą, ant filmuotos medžiagos Duferiai pridėjo senųjų filmų montažinių efektų, kurie buvo gauti nuskaitant 1980 metų filmus. Broliai Dufferiai norėjo kelti žiūrovams jaudulį, bet nepadarant serialo smurtiniu ar šleikščiu.

Broliai norėjo išvengti bet kokio monstro ir kitų serialo komponentų kūrimo pasitelktiant kompiuterio sukurtus efektus. Norėta serialą padaryti išskirtiniu tuo, kad jame būtų naudojami praktiniai efektai. Būtent todėl buvo pasitelkta animatronika.

Per šešių mėnesių filmavimo laiką jiems liko nedaug laiko planuoti ir išbandyti kai kurių kadrų praktinio efekto įrenginius. Priimtas sprendimas naudotis sukonstruotais rekvizitais, įskaitant monstrus, kai tik tai leido galimybės, tačiau kitiems kadrams, pavyzdžiui, kai monstras prasiveržia pro sieną, broliai nusprendė naudoti skaitmeninius efektus.

Pirmojo sezono gamyba buvo baigta savaitę prieš išleidimą į Netflix.

2018 metų balandį filmo kūrėjas Čarlis Kesleris pateikė ieškinį broliams Duferiams, teigdamas, kad jie pavogė jo idėją iš Keslerio trumpametražio filmo „Montauk“, kuriame buvo pasakojama panaši istorija apie dingusį berniuką, netoliese esančią karinę bazę, atliekančią kito pasaulio eksperimentus, ir monstrus iš kitoos dimensijos.

Kesleris režisavo filmą ir debiutavo 2012 metais Hamptono tarptautiniame kino festivalyje.

Teigiama, kad dviem metais vėliau, „Tribeca“ kino festivalio metu jis pasiūlė savo filmą broliams Duferiams ir vėliau davė jiems „scenarijų, istorijos ir filmo idėjų“. Visa tai buvo pavadinta „The Montauk Project“.

Kesleris tvirtino, kad broliai Duferiai naudojo būtent jo idėjas ir siekė gauti trečdalį pajamų, kurias Duferiai uždirbo iš serialo.

Brolių Dufferių advokatas teigė, kad jie niekada nematė Keslerio filmo ir nekalbėjo su juo ir kad Kessleris neturėjo jokios įtakos „Keisti Dalykai“ kūrimui.

Blakė

Ilgą laiką amerikiečių televizijoje karaliavo situacijų komedijos, tokios kaip „Vedęs ir turi vaikų”, kurios buvo skirtos lengvam laiko praleidimui. Laikui bėgant to buvo nebegana, prasidėjo dramų bumas, o viena populiariausių šakų tapo nusikaltimų dramos, jų šablonas – nusikaltimai, nusikaltėlių gyvenimas, juos pagauti bandančių policijos pareigūnų darbas ir asmeninis gyvenimas.

„Blakė“ 2002 metais išleistas serialas pasakoja apie sunkų policijos darbą. Serialas iš kitų panašių istorijų apie policijos darbą išsiskiria dėka jo kūrėjo Davido Simono,  žurnalisto, praeityje artimai dirbusio su policijos pareigūnais ir netgi parašiusio kelias knygas šia  tematika: „The Corner: A Year in the Life of an Inner-City Neighborhood“ ir „Homicide: A Year on the Killing Streets“.

Seriale yra aptariamos kai kurios temos, kurios yra ir knygose. Davidas nenorėjo, kad serialas būtų panašus į kurį nors kitą, metus laiko jis atliko tyrimą tyrinėdamas Baltimorės policijos departamentą, žmogžudysčių skyrių, taip pat tyrinėjo narkotikų vartojimo ir prekiavimo kultūrą Baltimorės mieste. Būtent dėl šių priežasčių serialas yra labai tikroviškas, jame nėra momentų kai pagrindinis herojus staiga suvokia kaip išspręsti bylą. Simonas stengėsi kuo mažiau nukrypti nuo tikroviškumo, todėl serialo veiksmo vietą pasirinko tą patį miestą, kurį tyrinėjo.

Pagrindinis veikėjas Džimis Maknaltis (aktorius Dominikas Vestas) nėra eilinis televizijos herojus. Puikiai savo darbą išmanantis ir įžvalgus detektyvas, kurio asmeninis gyvenimas nelabai sėkmingas, mat Džimis yra išsiskyręs su žmona, turi du vaikus, vis dar stengiasi susitaikyti su drauge, tačiau nevengia vienos nakties nuotykių.

Maknaltis netradiciniais būdais auklėja savo vaikus, taip pat kartais piknaudžiauja alkoholiu. Pareigūnas nesibodi purvino darbo, kuris garbingam policijos darbuotuojui būtų nepriimtinas, serialo autoriai šio veikėjo tikrai nebando vaizduotį kaip herojaus į kurį reikėtų lygiuotis. Pagrindinis veikėjas iš pat pradžių nėra itin ryškus ar išsiskiriantis iš savo komandos, tik po kiek laiko paaiškėja, kas yra šios istorijos ašis.

„Blakė“ išsiskiria iš kitų tokio pobūdžio serialų, nes rodomas ne tik policijos darbas, jo užkulisiai ar policininkų asmeninis gyvenimas, nusikaltėliams laiko yra skiriama tiek pat.

Piešiama jų charakteristika, požiūris į tam tikrus dalykus, žiūrėdami šį serialą ilgą laiką su personažais praleisite narkotikų prekiavimo vietose, kur daugumą pirkėjų ar pardavėjų sudaro juodaodžiai su prastu išsilavinimu, o jų kalba smarkiai pagražinama keiksmais.

Šis serialas skiriasi nuo „CSI“ ar „Kaulai“ tuo, kad neverčia žiūrovų spėlioti kai yra įvykdomas nusikaltimas, apklausiami įtariamieji, ir serijos pabaigoje vienas iš jų visada būna kaltas. Šiame seriale nusikaltėliai yra aiškūs, labiau gilinamasi į socialinius aspektus, ko prireiks ir kas bus paaukota vardan jų sugavimo.

Bręstantis Blogis

„Bręstantis Blogis“ yra amerikiečių kriminalinis serialas, kurį sukūrė ir prodiusavo Vincas Giliganas.

Jis buvo nufilmuotas Albukerkėje, Naujojoje Meksikoje. Pasakojama apie Valterį Vaitą (vaidina Brianas Kranstonas), vyrą, kuris dirba per mažai apmokamą darbą. Pasiutęs vidurinės mokyklos chemijos mokytojas, kovojantas su naujausia trečios stadijos plaučių vėžio diagnoze nusprendžia pasukti į nusikalstamą gyvenimą. Bendradarbiaudamas su savo buvusiu mokiniu Džesiu Pinkmanu (aktorius Aronas Paulas) mokytojas pradeda gaminti ir platinti krištololinį metą, kad apsaugotų savo šeimos finansinę ateitį prieš jam mirštant. Serialo metu pagrindiniams herojams tenka susidurti su nusikalstamo pasaulio pavojais. Anot Giligano, pavadinimas yra pietietiškas šnekamosios kalbos reiškinys, kuris reiškia „sukelti pragarą“.

Pirmasis „Bręstantis Blogis“ sezonas sulaukė daugiausiai teigiamų atsiliepimų, o vėlesni sezonai sulaukė visuotinio pripažinimo. Kritikai gyrė „Bręstantis Blogis“ ir įvardino kaip vieną geriausių televizijos serialų. Per pirmuosius tris sezonus žiūrovų skaičius buvo stabilus, tačiau ketvirtojo ir penktojo sezonų žiūrovų skaičius gerokai išaugo, kai jis tapo prieinamas Netflix, prieš pat ketvirtojo sezono premjerą. Tuo metu, kai pasirodė serialo finalas, jis buvo tarp žiūrimiausių laidų Amerikoje.

Oklahomos universiteto organinės chemijos profesorė Dona Nelson tikrino scenarijus. Ji taip pat sudarė chemines struktūras ir parašė chemines lygtis, kurios buvo naudojamos kaip mokslinis pagrindas. Pasak kūrėjo Vinco Giligano, daktarė Dona Nelson net kelis kartus kreipėsi į mus ir sakė:

„Man labai patinka šis serialas, ir jei jums kada prireiks chemikės pagalbos, mielai pagelbėčiau“.

Pasak režisieriaus, moteris buvo nuostabi patarėja. Jis taip džiaugėsi, kad prie šou kūrimo prisidėjo daugelis profesionalų. Ar tai būtų chemija, ar elektrotechnika, ar fizika.

„Mes stengiamės, kad viskas būtų teisinga. Komandoje nėra etatinio patarėjo, tačiau pirmiausia mes parodysime scenas, prie kurių prisidėjo ekspertai“.

Keliuose „Mitų griovėjų“ epizoduose buvo bandoma patvirtinti ar paneigti „Bręstantis Blogis“ scenas, dažnai dalyvaujant svečiams, o kviestinė žvaigždė dažnai būdavo Giliganas.

2013 m. „Mythbusters Breaking Bad“ ypatingoje laidoje buvo nagrinėjamos dvi pirmosios serialo sezono scenos.

Nepaisant kelių skirtumų tarp to, kas buvo matoma seriale, pasirodė, kad abi parodytos scenos buvo fiziškai neįmanomos.

Buvo įrodyta, kad negalima naudoti vandenilio fluorido rūgšties tam, jog metalas, mėsa ar keramika būtų visiškai ištirpinti, kaip parodyta epizode „Katės maiše“.

Nors buvo įmanoma taip sviesti cheminio gyvsidabrio mišinį į grindis, kad įvyktų sprogimas, kaip epizode „Pašėlusi sauja pilna nieko“, Valteriui būtų reikėję daug didesnio junginio kiekio ir išmesti daug didesniu greičiu, o visi, kurie buvo tame kambaryje greičiausiai būtų mirę.

Vėlesniame „Mitų griovėjų“ epizode „Išpūsti iš vandens“ buvo išbandyta galimybė įmontuoti automatinį kulkosvaidį automobilyje, kaip ir serijos finale „Felina“, ir pasirodė, kad tai pilnai įmanoma. „Mythbusters Jr“ epizodas įrodė, kad elektromagnetui neįmanoma pritraukti metalinių daiktų iš kito kambario, kaip epizode „Gyvenk laivas arba mirk“.

Taigi nors „Bręstantis Blogis“ ir nėra visiškai moksliškai pagrįstas, jis vis tiek yra nepaprastas serialas, skirtas užkietėjusiems adrenalino ir veiksmo mėgėjams.

Sopranai

Šis serialas yra išskirtinis tuo, kad jame dėmesys sutelktas bene vien į nusikaltimų pasaulį, į pogrindį, kuriame teisingumas yra matuojamas pagal galią, prestižą, jėgą ir įtaką. „Sopranai“ yra amerikiečių kriminalinių dramų televizijos serialas, kurį sukūrė Davidas Čeisas.

Istorija pasakoja apie Tony Soprano (vaidina Džeimsas Gandolfinis), Naujojo Džersio valstijos italų-amerikiečių kilmės mafijozą. Vaizduojami sunkumai, su kuriais jis susiduria bandydamas subalansuoti savo šeimos gyvenimą su nusikalstamos organizacijos lyderio vaidmeniu.

Tai nagrinėjama per jo terapijos sesijas su psichiatre Dženifer Melfi (aktorė Loraine Braco). Šiame seriale taip pat rodomi ir Tony šeimos nariai, kolegos iš mafijos ir konkurentai. Svarbiausi veikėjai yra Tony žmona Carmela (įkūnija Edie Falco) ir mafijos boso protežė.

Režisierių Čeisą nuo mažų dienų žavėjo organizuoto nusikalstamumo pasaulis ir mafija, ypač kai jis turėjo galimybę stebėti tokių žmonių augimą ir brandą.

Jis taip pat buvo užaugintas klasikinių gangsterių filmų eroje, kuri garsėjo filmais kaip „Visuomenės priešas“ ar kriminaliniais serialais kaip „Neliečiamieji“.

„Sopranus“ iš dalies įkvėpė Ričardo Boiardo šeima, garsi Naujojo Džersio organizuoto nusikalstamumo šeima iš to laikotarpio kai Čeisas augo, ir iš dalies jau kita tos pačios valstijos mafijos šema – Džersio DeCavalcante.

Kaip svarią įtaką serialo kūrimui padariusius asmenis Davidas paminėjo amerikiečių dramaturgus Artūrą Milerį ir Tenesį Vilijamsą, o italų režisierių Federico Fellini kaip žmogų, kuris įkvėpė serialo kino stilių.

Daugelis „Sopranų“ aktorių yra italų kilmės amerikiečiai, kaip ir jų vaizduojami personažai. Didžioji aktorių dalis jau yra pasirodę filmuose ir televizijos serialuose apie gangsterius prieš prisijungdami prie „Sopranų“. Serialas turi 27 aktorius, kuriuos sieja 1990 metų Martino Scorseso gangsterių filmas „Goodfellas“.

Tonis Sopranas yra pagrindinis serialo veikėjas apie kurį sukasi bene visa istorija. Tonis yra vienas iš Naujajame Džersyje įsikūrusios „DiMeo“ nusikaltimų šeimos „capos“ ir neoficialus bosas. Galiausiai jis tampa neginčijamu jos bosu.

Jis taip pat yra Soprano namų patriarchas. Viso serialo metu Tonis stengiasi subalansuoti prieštaringus savo šeimos ir jo valdomos mafijos šeimos reikalavimus. Kadangi jis yra linkęs į klinikinės depresijos priepuolius, po apalpimo, kurį sukėlė panikos priepuolis, Tonio gydytojas pirmajame laidos epizode nukreipia jį gydytis pas psichiatrę daktarę Dženifer Melfi.

Ji elgiasi su Tony kuo puikiausiai, nors jiems nuolatos tenka aiškintis ir gilintis į įvairius klausimus. Melfi paprastai yra apgalvota, racionali ir humaniška – ryškus kontrastas Tony asmenybei. Tony, būdamas tikru kazanova, kartais atskleidžia savo seksualinį potraukį daktarei Melfi.

Moteris taip pat jaučia tam tikrą trauką Toniui, tačiau niekada to nepripažįsta. Psichiatrę jaudina toks iššūkis, mat tenka padėti tokiam neįprastam klientui. Naiviai daroma prielaida, kad jų gydytojo ir paciento santykiai jokiu būdu neturės įtakos merginos asmeniniam gyvenimui.

Sudėtingą Tony gyvenimą papildo jo santykiai su žmona Carmela, kuriuos apsunkina nuolatinė neištikimybė ir jos vidinė kova susitaikant su Tony verslo tikrove. Šią ji dažnai neigia, kartu su aukštu statusu ir turtingu gyvenimo būdu.

Abu palaiko santykius, kurie primena amerikietiškus kalnelius, su savo dviem vaikais: protinga, bet maištinga Meadow (vaidina Džeimė-Lyn Sigler) ir nepilnamečiu Antoniu Jaunesniuoju (aktorius Robertas Ileris). Kasdieninės paauglių problemos tik dar labiau apsunkina ryšį tarp tėvo nusikalstamos veiklos ir šeimos.

„Sopranai“ yra vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų televizijos serialų. Jis pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant „Peabody“ apdovanojimus už pirmuosius du sezonus, 21 „Primetime Emmy“ apdovanojimą ir penkis „Auksinio gaublio“ apdovanojimus.

Pagal „Sopranus“ sukurta galybė parodijų, knygų, vaizdo žaidimų, garso takelių albumų.

2013 m. Amerikos rašytojų gildija „Sopranus“ paskelbė kaip su geriausiai parašytu scenarijumi visų laikų televizijos serialu, o „TV Guide“ jį įvertino kaip geriausią visų laikų televizijos serialą.

Reklamos Vilkai

„Reklamos Vilkai“ yra amerikiečių dramos serialas, kurį sukūrė Mathev Veineris, o prodiusavo „Lionsgate Television“.

Serialo veiksmas prasideda išgalvotoje „Sterling Cooper“ reklamos agentūroje Madisono prospekte, Manhetene, Niujorke, o vėliau – naujai sukurtoje „Sterling Cooper Draper Pryce“, vėliau perpavadinta „Sterling Cooper & Partners“ įmonėje, esančioje šalia „Time-Life“ pastato.

Pagal bandomąjį epizodą frazė „Man Men“ buvo žargoniškas terminas, kurį 1950-aisiais sugalvojo Madisono prospekte dirbantys reklamuotojai, norėdami apibūdinti save, o „Mad“ reiškia „Madison“.

Pagrindinis serialo veikėjas yra reklamos vadovas Donas Draperis (vaidino Džonas Hamas), kuris yra talentingas „Sterling Cooper“ kūrybos direktorius, o vėliau „Sterling Cooper Draper Pryce“ įkūrėjas. Siužetas sukasi apie žmones jo asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Siužetui besirutuliojant, seriale yra vaizduojamos besikeičiančias JAV nuotaikos ir socialiniai įpročiai 1960-aisiais.

Seriale pristatoma darbo vietos kultūra, kurioje vyrai dažnai užmezga seksualinius santykius su moterimis, daroma prielaida, kad moterys yra seksualiai prieinamos vyrams viršininkams. Kuriamai aplinkai „prieskonio“ suteikia ir tai, kad vyrai pasakoja anekdotus apie žmonų mirtį, pačioms sutuoktinėms esant šalimais. Dauguma pagrindinių veikėjų apgaudinėjo savo mylimasias. Marie Wilson, dirbanti „The Washington Post“, atviravo:

„Man sunku ir skausminga suvokti būdus, kaip moterys ir vyrai elgiasi tarpusavyje kai yra įpainiojami darbo santykiai. Tai skaudu, nes toks elgesys buvo itin populiarus netolimoje praeityje, artesnėje, nei norėtume pripažinti. Mūsų dukros nuolatos gauna neverbalines žinutes, kad prestižas vis dar ateina per įtakingus vyrus. Deja, būti gražiai išlieka milžiniška vertybe, kuri gali padėti lipti karjeros laiptais. Gaila, tačiau net būdamos gražios moterys niekada neužlips ant viršiausio laiptelio“.

O štai „Los Angeles Times“ pateikė tokią nuomonę:

„Seksizmas yra beveik dusinantis ir nėra malonus stebėti. Bet tai jėga, su kuria kovoja patraukliausi moteriški personažai. Parodoma sąveika su kasdieniu moteriškumu ir nusistatymu – namų šeimininkė, kuri susitraukusi iš baimės paklūsta savo vyrui, ir moteris, kuri yra išvarginta po ilgų darbo valandų. Toks moteriškumo kūrimas ir vaizdavimas suteikia personažams tikslą ir formą“.

Kritikai tvirtina, kad įsitikinimai dėl rasės apsunkina serialą, mat spalvoti žmonės (pavyzdžiui, juodaodžiai) yra vaizduojami tik dirbantys, niekada poilsiaujantys namuose. Keletas rašytojų teigė, kad laida iškreipia istoriją nerodydama juodaodžių „ADmenų“ (reklamos vaikinų), atkreipiamas dėmesys į sėkmingus Afrikos kilmės amerikiečius reklamos vadovus, pavyzdžiui, Klarence Holte, Džordžą Oldeną ir Karoline Robinson Džones. Latoya Peterson, rašydama žurnalo „Slate“, „Double X“ skiltyje, teigė, kad „Reklamos vilkai“ labai išryškino rasines problemas.

Cigarečių rūkymas buvo paplitęs JAV praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje daug plačiau nei dabar. Seriale šis veiksmas yra be galo dažnas. Vieno epizodo metu kelis kartus galima pamatyti daugybę personažų su uždegta cigarete.

Tyrimo metu cigarečių „Lucky Strike“ atstovai ateina į „Sterling Cooper“ ieškodami naujos reklaminės kampanijos, atsižvelgdami į „Reader’s Digest“ pranešimą, kad rūkymas gali sukelti įvairias mirtinas ligas, įskaitant plaučių vėžį.

Kalbos apie tai, kad rūkymas kenkia sveikatai ir fizinei išvaizdai, paprastai būdavo atmetamos arba ignoruojamos. Ketvirtajame sezone, „Lucky Strike“ atleido „Sterling Cooper Draper Pryce“ kaip savo reklamos agentūrą. Galiausiai agentūra atsiduria derybose su Amerikos vėžio draugija.

Mathev Veineris interviu „The New York Times“ sakė:

„Jūs nenorėkite, kad aktoriai rūkytų tikras cigaretes. Jie jaudinasi ir nervinasi. Aš buvau filmavimo aikštelėse, kur žmonės tiek rūkydavo, jog apsivemdavo“.

Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. trilerių