Susirūpinę dėl pasaulinio klimato kaitos vakarų turtingieji perka Amazonės miškus, kurie sudaro pusę likusių visų pasaulio atogrąžų miškų, norėdami juos išsaugoti. Vienas iš tokių žmonių yra Johanas Eliaschas – sportinę įrangą pardavinėjančios kompanijos „Head“ savininkas. Jis nusipirko 1618 kvadratinių kilometrų Amazonės atogrąžų miško ploto. Šis skaičius neatrodo didelis, tuo labiau palyginus su visu Amazonės atogrąžų miškų užimamu plotu – 5 500 000 kvadratinių kilometrų. Tačiau prie jo kasmet prisijungia vis daugiau turtingų žmonių, norinčių ir turinčių galimybes išsaugoti atogrąžų miškus.
Bet ne visada geri ketinimai virsta gerais darbais. Tuo įsitikino Charlis Hamiltonas Jamesas – nusipirkęs nedidelį Amazonės miško lopinėlį ir nusprendęs apžiūrėti jį, ten aptiko nelegalią kokaino augalų plantaciją.
Ši turtuolių iniciatyva prasidėjo apie 2004-2005 metus. Nuo tų metų Amazonės miškų kirtimas pradėjo sparčiai mažėti – 2004 metais buvo nukertama daugiau nei 25 tūkstančiai kvadratinių kilometrų atogrąžų miškų, šis skaičius 2014 metais sumažėjo iki mažiau nei 5 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Dalį sumažėjimo įtakojo tokie žmonės kaip Johanas Eliaschas, tačiau tai išsprendė tik dalį problemų. Jo nupirkti miškų plotai priklausė stambioms kirtimo kompanijoms, kurios dirba dėl pelno. Šios kompanijos pardavusios mišką taip pat turėjo atleisti šimtus samdomų neturtingų vietinių medkirčių. Praradę pajamų šaltinį šie medkirčiai neretai pradeda nelegalius miškų kirtimus. O tokios nedidelės, nevienoje vietoje sutelktos operacijos gali likti nepastebėtos ir neįtrauktos į statistiką.
Kita didžiulė iniciatyva pavadinta „šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, mažinant miškų kirtimą“ yra vykdoma Jungtinių Tautų organizacijos nuo 2008 metų. Ji apima visą pasaulį, taip pat ir Amazonės atogrąžų miškus. Jos pagrindinis tikslas – finansinė parama šalims, kad jos sumažintų miškų kirtimus. Brazilija, kurios teritorijoje yra 60 procentų Amazonės atogrąžų miško, iš šios iniciatyvos 2008 metais gavo 1 milijardą JAV dolerių. Šie pinigai pagrinde skirti išspręsti vietinių žmonių problemas, kurie yra finansiškai priklausomi nuo nelegalių miškų kirtimų. Amazonėje gyvena apie 30 milijonų žmonių, daugelis jų skurdžiai.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Pasaulinė klimato kaita yra vadinama didžiausia XXI amžiaus problema. Tai veikia mūsų planetą, o kartu ir gyvūnų, gamtos ir žmonių gyvenimus. Nors politikai ir ne visada sutaria, ar klimato atšilimas išvis egzistuoja, mokslininkai yra tuo įsitikinę ir žino šį efektą sukeliančius pagrindinius veiksnius. Miškų kirtimas yra viena iš pagrindinių priežasčių sukeliančių klimato kaitą ir įtakojanti daugiau nei penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų atsiradimo, nes nukirsti medžiai yra neretai naudojami kaip kuras. Šylantis klimatas sukelią jūrų lygio kilimą, didesnių audrų formavimąsi, didžiules sausras bei masinį gyvūnų rūšių išnykimą.
