Filmų gamyba kainuoja tiek daug, kad, jei Holivude kuriamo filmo biudžetas neviršija 50 mln. JAV dolerių ribos, jis laikomas vidutinio arba žemo biudžeto filmu. Dažnai brangūs filmai yra pelningi, kadangi ir uždirba stulbinančiai daug, tačiau ne visiems kino kūriniams pavyksta tai pasiekti. Pateikiame brangiausių nepasisekusių filmų sąrašą kino istorijoje.
„Tryliktasis karys“ (The 13th Warrior, 1999)
„Tryliktasis karys“ yra Maiklo Kraitono (išgarsėjusio dėl „Jūros periodo parko“) romano „Negyvėlių ėdikai“, kuriame taip pat paliečiamas Beovulfo mitas, adaptacija. Nepaisant to, kad filmas susilaukė pripažinimo dėl brangių scenų, jos nepadėjo padengti 160 mln. JAV dol. biudžeto, kuris 1999 m. buvo laikomas išties ne mažu. Bilietų kasų pajamos tesiekė 61,7 mln. JAV dol., tad filmo deficitas siekė beveik 100 mln. JAV dol.
Filmui buvo sunku pasiekti tikslinę auditoriją, kadangi jis buvo paremtas puikiai žinomo rašytojo romanu, o jo režisierius Džonas Maktirnanas („Kietas riešutėlis“ (Die Hrad, 1988) režisierius). Galbūt filmo nesėkmei įtaką padarė paskutinę minutę pakeistas filmo pavadinimas iš „Negyvėlių ėdikai“ į „Tryliktasis karys“ arba tai, kad filmo gamybos pusiaukelėje valdžią perėmė M. Kraitonas ir pašalino viską, kas jam nepatiko. Kad ir kokios priežastys tai buvo, rezultatai buvo tokie prasti, kad filmui „Tryliktasis karys“ pasirodžius kino teatruose, filme vaidinęs Omaras Šarifas nutraukė aktoriaus karjerą.
„Pluto Nešo nuotykiai“ (The Adventures of Pluto Nash, 2002)
Turbūt dabar tai sunku įsivaizduoti, tačiau kadaise buvo laikai, kuomet Edžio Merfio pasirodymas ekrane buvo laikomas raktu į filmo sėkmę. Suvaidinęs tokiuose filmuose, kaip „Pasikeisti vietomis“ (Trading Places, 1983), „Kelionė į Ameriką“ (Coming to America, 1988) ir „Išprotėjęs profesorius“ (The Nutty Professor, 1996), aktorius jiems atnešė sėkmę, o jo „stand-up“ komedijos buvo taip pat itin populiarios. Tačiau tos dienos prieš pasirodant filmui „Pluto Nešo nuotykiai“ buvo jau seniai prabėgę. Filmas tiesiog nesužavėjo žiūrovų ir uždirbo vos 7,1 mln. JAV dol., nors jo biudžetas siekė 100 mln. JAV dol.
Nesunku suprasti, kodėl filmas buvo toks nepasisekęs. Švelniai tariant, jis buvo tikra nesėkmė – labai vidutiniški specialieji efektai, painus ir nejuokingas scenarijus bei nesąmoningas ateities pateikimas. Filmo kūrėjai stipriai rizikavo tikėdamiesi, kad mokslinės fantastikos komedija, kurios sėkmė buvo paremta Edžio Merfio vaidyba, bus pelninga ir akivaizdu, kad 100 mln. JAV dol. biudžetas buvo ne toks, iš kurio buvo galima lažintis.
„Superbombonešis: naikinti viską“ (Stealth, 2005)
Galbūt neatpažinsite Robo Koeno vardo, tačiau tikrai pamenate jo filmus, ar jų pagrindinį aktorių Viną Dieselį. R. Koenas yra „Greiti ir įsiutę“ (The Fast and the Furious) bei „XXX“ filmų režisierius, kuris bent iš dalies yra atsakingas už Vino Dieselio erą, kurioje gyvename dabar. Kaip bebūtų, tai negalėjo išgelbėti jo karjeros, o pasirodžius filmui „Superbombonešis: naikinti viską“, karjeros sėkmė tuo ir baigėsi.
Filme pasakojama apie profesionalių oro pajėgų pilotų komandą, kurie bando suvaldyti dirbtinio intelekto valdomą reaktyvinį lėktuvą. Filmas atrodo labiau kaip mokslinės fantastikos parodija, o ne kaip R. Koeno aštraus veiksmo sėkmingas filmas. Filmas uždirbo 76 mln. JAV dol., bet jo 135 mln. JAV dol. biudžetas reiškė tik viena – jis turėjo būti kur kas pelningesnis. Galbūt, jei pagrindinį vaidmenį būtų atlikęs Vinas Dieselis, jis būtų buvęs kur kas sėkmingesnis, tačiau galų gale kino žiūrovams jis visai nepatiko.
„Sachara“ (Sahara, 2005)
„Sachara“ atrodė tarsi bandymas atkurti legendinę „Indiana Džounso“ juostą, tačiau iš tiesų tai tebuvo itin sėkmingos knygų serijos adaptacija, kurioje taip pat pasakojama apie ryžtingą ir sumanų nuotykių ieškotoją, kuriam labai patinka moterys. Deja, filmas toli gražu nebuvo toks sėkmingas, kaip knygos. „Sachara“ uždirbo 119,3 mln. JAV dol. ir to nepakako padengti 160 mln. JAV dol. biudžetą.
Iš dalies, tai galėjo įtakoti netinkamas laikas, kadangi pagrindinis filmo aktorius Metju Makonahis itin išpopuliarėjo tik po keleto metų. Kaip ten bebūtų, bet labiausiai stebina ne „Sacharos“ piniginė nesėkmė, o filmo scenarijaus autorius Klivas Kasleris, kuris po filmo pasirodymo jo gamybos kompaniją padavė į teismą, kad gautų tiek, kiek tikėjosi uždirbti iš filmo. Netgi pats teismas negalėjo galutinai nuspręsti, kas yra teisiškai kaltas dėl „Sacharos“ nesėkmės bilietų kasose.
„Džekas milžinų nugalėtojas“ (Jack the Giant Slayer, 2013)
Daugumai žiūrovų niekada nepatiko specialiaisiais efektais animuotos vaikiškų pasakų adaptacijos, o „Džekas milžinų nugalėtojas“ – ne išimtis. Taip pat, dauguma žinojo, jog toks filmo pastatymas yra rizikingas ir režisieriaus Brajano Singerio juosta uždirbo vos 65 mln. JAV dol. Jungtinių Amerikos Valstijų bilietų kasose, nors biudžetas buvo 195 mln. JAV dol. (tarptautinių bilietų kasų dėka filmo pajamos galiausiai pasiekė biudžeto sumą).
Kai kurie kritikai teigė, kad jo nesėkmė kilo iš negebėjimo suderinti praėjusių B. Singerio filmų suaugusiems skirtą turinį su studijos noru sukurti šeimai draugišką frančizę. Bet kuriuo atveju filmo biudžeto kartelė buvo iškelta per aukštai.
„Ilsėkis ramybėje“ departamentas“ (R.I.P.D., 2013)
Filmo „Ilsėkis ramybėje“ departamentas“ idėja yra viena paprasčiausių, kurią galima sugalvoti. Pomirtiniame gyvenime susikūrusios specialiosios policijos pajėgos „Ilsėkis ramybėje“ departamentas“ kovoja prieš išdavikiškas sielas, kad šios nepradėtų sieti blogio žmonių pasaulyje. Iš esmės šis filmas panašus į „Vyrai juodais drabužiais“ tik su antgamtiniu prieskoniu, o Rajanas Reinoldsas, kuris buvo rūstaus kolegos Džefo Bridžo partneris atrodė tarsi būtų nepilno proto. Deja, filmas uždirbo vos 78 mln. JAV dol., o jo biudžetas buvo 130 mln. JAV dol.
Kartais filmų nesėkmė pateisinama prasta reklama, studijos įsikišimu ar konkurentų filmų pasirodymu, kurie yra itin panašūs, tačiau panašu, kad už šio filmo nesėkmę galima kaltinti tik jį patį – jis nepaprastai ne juokingas. Pavyzdžiui, filme bandoma šmaikščiai pateikti „Ilsėkis ramybėje“ departamento“ agentų išvaizdą, kuri jiems skirta tokia, kad žmonės nesuprastų, kas jie tokie – R. Reinoldso kūnas atrodo, kaip seno kino, o D. Bridžas save maskuoja įspūdingos blondinės išvaizda. Filmui sėkmės taip pat nepridėjo ir tai, kad atrodė, jog pagrindiniams aktoriams scenarijus toks nuobodus, kad išties geriau būtų mirę. O galbūt tokia ir buvo jų vaidybos strategija?
„Vienišas reindžeris“ (The Lone Ranger, 2013)
„Vienišas reindžeris“ (The Lone Ranger, 2013) yra klasikinė Amerikos pop kultūros dalis. Nors filmo biudžetas siekė 215 mln. JAV dol., Jungtinėse Amerikos Valstijose jis uždirbo tik 89 mln. JAV dol. Galiausiai jo pajamos iš viso pasaulio sudarė 171 mln. JAV dol., tačiau JAV jis vis tiek buvo laikomas viena didelė nesėkmė.
Pagrindinius vaidmenis atliko Džonis Depas (vienas dažniausiai per daug uždirbančių aktorių Holivude metų metus) ir palyginus mažai žinomas Armis Hameris. Filmo kūrėjų bandymai atvaizduoti žinomą personažą Amerikos čiabuvį Tonto mažiau įžeidžiančiu būdu, nei tai bandyta padaryti kitomis adaptacijomis tapo tikru fiasko – filmas buvo sukritikuotas dėl personažo rasės pakeitimo į baltaodį Džonį Depą. Galiausiai, filmo biudžetas buvo milžiniškas – įprastai, reklamos išlaidos nėra įtraukiamos į galutinę biudžeto ataskaitą, tad jis galėjo siekti netgi daugiau nei 300 mln. JAV dol.
„Džonas Karteris“ (John Carter, 2012)
Kalbant apie klasikinių 20 a. pradžios personažų adaptaciją, filmas pagal Edgaro Raiso Burouso sukurtą personažą Džonas Karteris – ne išimtis. Priešingai, nei „Vienišas reindžeris“, problema adaptuojant Džono Karterio romanus nėra sunkus jo atpažinimas. Problema ta, kad šie romanai darė tokią stiprią įtaką ateities kūriniams, kad susidaro vaizdas, jog kažkas tiesiog po keleto dešimtmečių sukūrė jų kopiją. R. Burouso kūriniai darė įtaką tokiems filmams, kaip „Žvaigždžių karai“, „Žvaigždžių kelias“ ir netgi „DC Universe“ filmams, tačiau šiam filmui romanų adaptacija sėkmės neatnešė.
„Džonas Karteris“ uždirbo 73 mln. JAV dol. Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau toli gražu nepasivijo savo biudžeto, kurį sudarė 250 mln. JAV dol. Kaip ir daugeliui didelio žinomumo susilaukusių Holivudo filmų, išlaidas padengti padėjo pasaulio kino teatruose uždirbti pinigai, tačiau to vis tiek nepakako, kad nuo pat pradžių žiūrovų pasmerktas filmas būtų pelningas. Galbūt gravitacija Marse „Džoną Karterį“ būtų paveikusi ne taip stipriai, bet čia, Žemėje, jis kaip reikiant buvo nuleistas ant žemės.
„Marsui reikia mamos“ (Mars Needs Moms, 2011)
„Marsui reikia mamos“ – kompiuterinės animacijos eksperimentas, kurio vienas prodiuserių legendinis režisierius Robertas Zemeckis. Negana to, filmo studija yra „Disney“, kuri gerai žinoma dėl puikaus animacinių filmų pasirinkimo. Dėl šių priežasčių labai keista, kad filmas tapo tokia nesėkme. Filme pasakojama apie 9-metį Milo, kuris stengiasi išgelbėti savo mamą nuo ateivių, besikėsinančių į jos gyvybę, ir kurie nori jos „mamiškumą“ panaudoti tobulinant savo robotus-aukles. Kalbant apie filmo efektų technologiją, ši personažų veido mimikoms suteikia neįtikėtino baisumo.
Nepaisant įdomaus nuotykio ir nerealaus filmo košmaro, galutinis rezultatas stipriai nuvilia. Panašu, kad žiūrovai taip pat su tuo sutinka, kadangi filmas uždirbo vos 39 mln. JAV dol., o jo biudžetas siekė 150 mln. JAV dol. Tokia nesėkmė animaciniam filmui yra išties neįtikėtina. Galbūt Marsui ir reikėjo mamos, bet Žemei šio filmo tikrai nereikėjo.
„47 roninai“ (47 Ronin, 2013)
Dažnai filmo gamybos išlaidų nepadengiantys filmai tėra studijos rezultatas, kuomet ši iškelia per aukštą kartelę režisieriui arba konceptui, ko pasekoje biudžetas tampa nekontroliuojamas. „47 roninai“ yra puikus to pavyzdys. Nors jo pavadinimas mums primena legendinį japonų epą tuo pačiu pavadinimu, kuriame pasakojama apie meistriškų samurajų grupę,
filme beveik nėra nieko panašaus į tikrą istoriją – jame siaubą kelią monstrai, milžinai, o pagrindinis aktorius, pusiau japonas Keanu Rivsas vaidmenį jame atliko vos keletas metų prieš jo karjeros sėkme tapusius vaidmenis filmuose „Tai Či Meistras“ (Master of Tai Chi, 2013) ir „Džonas Vikas“ (John Wick, 2014). Prieš tai, režisierius Karlas Rinšas buvo žinomas dėl trumpametražių filmų, o milžiniškas biudžetas jam nei kiek nepadėjo įsitvirtinti geriausių režisierių gretose. Nors filmo biudžetas siekė 175 mln. JAV dol., JAV filmas uždirbo vos 38 mln. JAV dol. Galiausiai, pasaulio kino teatrų dėka pavyko surinkti 150 mln. JAV dol., tačiau jis vis tiek buvo nepasisekęs, o K. Rinšas daugiau nesukūrė nei vieno vaidybinio filmo.
