Dirbtinis intelektas (DI) jau seniai nebėra mokslinės fantastikos dalis. Jis sparčiai keičia mūsų pasaulį, tapdamas neatsiejama kasdienybės dalimi. Nors DI gali pasiūlyti daug naudingų sprendimų, jis taip pat kelia rimtų pavojų, kuriuos būtina aptarti ir įvertinti.
Dirbtinis intelektas, dėl milžiniškų informacijos kiekių elektroninėje erdvėje, tobulėja eksponentiškai. Jis jau geba diagnozuoti įvairiausias ligas, paskirti vaistus, rašyti programas, kurti realistiškus vaizdus ir vaizdo įrašus, atkartoti balsus, bendrauti su žmonėmis, vairuoti automobilius, makleriauti akcijų biržose, paruošti orų prognozes ir dar daugelį kitų dalykų. Tačiau šie pasiekimai turi ir tamsiąją pusę. Pavyzdžiui, „Foxconn“ atsisveikino su 60 000 darbuotojų dėl DI automatizacijos, kas rodo didelę riziką dėl darbo vietų praradimo. 2018 m. „Amazon“ atsisakė įdarbinimui naudoto dirbtinio intelekto dėl jo diskriminacijos moterims, kas kelia klausimų dėl DI sprendimų šališkumo. Internete plinta „deepfake“ vaizdo įrašai, kuriuose iš vienos ar kelių asmens nuotraukų galima jo veidą patalpinti bet kur, darant bet ką, kas kelia didelį susirūpinimą dėl informacijos patikimumo ir saugumo. Kinija DI naudoja žmonių stebėjimui, taip stipriai sumažindama žmonių privatų gyvenimą, kas verčia susimąstyti apie etikos klausimus ir žmogaus teises.
Dirbtinis intelektas (DI) veikia gilaus mokymosi principu. Trumpai tariant, DI programa gauna kintamuosius ir norimą rezultatą, o kaip iš tų kintamųjų pasiekti rezultatą, aiškinasi pati, tuo pačiu metu taisydama savo klaidas. Net patys DI kūrėjai nėra visiškai tikri, kaip jis gauna norimą rezultatą. Du pagrindiniai reikalavimai dirbtinio intelekto tobulėjimui yra kintamųjų su rezultatais kiekis ir kompiuterio greitis. Dėl kasmet beprotiškai augančio interneto, greitėjančių procesorių, elektronikos prietaisų ir asmenukių skaičiaus, DI darosi vis tikslesnis ir „protingesnis“. Dabartiniais tempais per šešis mėnesius DI patobulėja dvigubai. Tai suteikia daug naujų galimybių, palengvina daugelį darbų ir leidžia smagiau praleisti laisvalaikį. Tačiau atsipalaiduoti negalima, nes DI sukelia nemažai ekonominių, etinių ir saugumo problemų.
Vienas iš didžiausių pavojų, kurį gali sukelti dirbtinis intelektas, yra egzistencinis. Nors šiuo metu tai neatrodo labai artima ir aktualu, bet kritiškiausiai nusiteikę prieš DI labiausiai baiminasi jo tampant „visagaliu“. Tokie garsūs žmonės kaip Elonas Muskas, Stephenas Hawkingas, Billas Gatesas ir Stuartas Russellas yra išreiškę susirūpinimą dėl šios grėsmės. Nickas Bostromas apie šią grėsmę yra parašęs knygą „Superintelligence: Paths, Dangers, Strategies“, kurioje aptaria įvairius scenarijus, kaip DI galėtų tapti nevaldomu ir kaip jo vertybės pradėtų nesutapti su žmonių, kas galiausiai galėtų privesti prie katastrofiškų pasekmių. Irvingas Johnas Goodas savo straipsnyje „Speculations Concerning the First Ultraintelligent Machine“ (1965 m.) teigia: „Pirmoji itin intelektuali mašina yra paskutinis išradimas, kurį žmogui kada nors reikia sukurti, jei ta mašina yra pakankamai paklusni, kad pasakytų, kaip ją valdyti.“
Šiuo metu dirbtinis intelektas yra vis dažniau naudojamas karinėje pramonėje, kas kelia didelį susirūpinimą dėl potencialių karo pobūdžio pokyčių ir nenorimų pasekmių. Pasak Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Turkijos kuriami „KARGU-2“ dronai 2020 m. Libijoje galimai aptiko ir apšaudė Libijos nacionalinės armijos karius be jokio žmogaus įsikišimo. Viską atliko DI. Kitas jau tarnyboje naudojamas ginklas, pasitelkiantis DI pagalbą, yra „Samsung Techwin“ sukurtas SGR-A1. Nors paprastai šis ginklas būna valdomas žmogaus, jis turi galimybę šaudyti niekieno nevaldomas, surandant, nusitaikant ir pašalinant manomą priešą savo nuožiūra.
„Deepfake“ yra vienas labiausiai tikėtinų DI sukeltų pavojų, su kuriuo kiekvienas gali susidurti skaitmeninėje erdvėje. Ši technologija leidžia kurti realistiškus vaizdo įrašus, kuriuose žmonės tariamai sako ar daro dalykus, kurių jie niekada nėra nei sakę, nei darę. Toks vaizdo įrašų plitimas kelia didelę grėsmę asmens tapatybei, padidina dezinformacijos ir propagandos sklaidą, ir gali turėti reikšmingą poveikį rinkimų rezultatams, piliečių pasitikėjimui žiniasklaida ir valdžios institucijomis. Dar vienas nerimą keliantis „deepfake“ technologijos naudojimo atvejis yra pornografinio turinio kūrimas. Vienas garsiausių tokių atvejų buvo, kai internete buvo paplitusios nuogos Taylor Swift nuotraukos, sukurtos naudojant dirbtinį intelektą. Šis incidentas buvo toks rimtas, kad sulaukė dėmesio net iš JAV Kongreso, kuris pradėjo svarstyti bausmes „deepfake“ kūrėjams.
Esminis uždavinys yra rasti balansą tarp inovacijų ir saugumo, kad DI galėtų būti naudojamas žmonijos labui, o ne jos žalai. Norint išvengti neigiamų pasekmių, būtina užtikrinti griežtą reguliavimą, etikos standartų laikymąsi ir nuolatinį technologijų stebėjimą.
