Eleanor Roosevelt: Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu

Paskelbė: Data: 2015-08-30 11:38

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Eleanor Roosevelt (Eleonora Ruzvelt) ne tik ilgiausiai užėmė JAV pirmosios ponios poziciją (nuo 1933 iki 1945m.), bet ir pakeitė jos sampratą, nes pati aktyviai dalyvavo JAV politiniame gyvenime.

Franklino D. Roosevelt žmona pasižymėjo protu, savimone ir drąsa. Ji buvo puiki politikė, diplomatė ir aktyvistė, kuri pasisakė už moterų ir darbuotojų teises, smerkė diskriminaciją, padėjo skurstantiems. Būtent ji ir pastūmėjo negalią turintį savo vyrą F. Roosevelt nepasiduoti ir siekti karjeros aukštumų. Ji net buvo vadinama „jo ausimis, akimis ir kojomis“. Didžiausiu savo palikimu moteris laiko Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Neveltui prezidentas Harry S. Truman ją pavadino ne tik JAV, bet ir viso pasaulio pirmąja ponia.

Nepavydėtina vaikystė

Eleonora gimė 1884m. spalio 11d. Niujorke, pasiturinčioje šeimoje, Roosevelt turėjo du jaunesnius brolius. Tikrasis jos vardas Ana Eleonora Roosevelt, bet moteris pareiškė norą būti vadinama tik antruoju savo vardu. Būdama maža ji elgdavosi lyg suaugusi, todėl jos motina juokais ją praminė „senele“. Mažos mergaitės gyvenimas buvo nepavydėtinas, jai būnant vos 8 metų nuo difterijos mirė jos mama, po metų brolis, o dar po 1 metų mirtis pasiglemžė ir jos alkoholiką tėvą. Mirus abiems jos tėvams mergaitę augino močiutė. Dėl tokių didelių išgyvenimų, ji netgi buvo susirgusi depresija. Iki 15 metų Eleonorą mokė repetitoriai, o vėliau ji buvo išsiųsta mokytis į mergaičių mokyklą Allenswood Academy, Didžiojoje Britanijoje.

Ir tada… Eleonora Roosevelt sutiko Frankliną Rooseveltą

Baigusi mokyklą ir grįžusi į Niujorką čia sutiko ir savo gyvenimo meilę – Frankliną Delaną Rooseveltą. Vienodos Eleonoros ir Franklino pavardės buvo ne atsitiktinumas, šią sutuoktinių porą siejo ir giminystės ryšiai – jie buvo tolimos kartos pusbroliai. Jau nuo draugystės pradžios viskas buvo gan sudėtinga, nes tam nepritarė Franklino motina Sara, kuri po jų sužadėtuvių net buvo kuriam laikui savo sūnų išsivežusi į kelionę. Laimei, Sarai nepavyko pasiekti tikslo ir sugriauti poros santykių. Ši pora susituokė 1905m. ir susilaukė 6 atžalų. Šeimyninį gyvenimą aptemdė ir Franklino romanas su sekretore. Pora dėl to neišsiskyrė, nes Franklinas Rooseveltas siekė išsaugoti savo gerą vardą, tačiau po šio įvykio Eleonora labiau pasinėrė į darbą, o ne į šeimyninį gyvenimą. Vykstant Pirmajam Pasauliniam karui moteris savanoriavo Amerikos Raudonajame kryžiuje ir Karinio jūrų laivyno ligoninėse. 1921m. Franklinui buvo diagnozuotas poliomielitas, dėl kojų paralyžiaus negalėjęs vaikščioti vyras visą likusį gyvenimą praleido invalido vežimėlyje. Atrodė, kad tai bus ir karjeros pabaiga, bet su didele savo žmonos parama jis grįžo į vėžes. Ir jau 1933m. iki pat jo mirties buvo 32-asis JAV prezidentas, o Eleonora pirmoji šalies ponia.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

JAV pirmoji ponia

Ši moteris visam pasauliui įrodė, jog pirmoji ponia taip pat labai svarbi šalies politikai. Kadangi, jos vyras prezidentu buvo išrinktas net 4 kartus iš eilės, jai taip pat atiteko ilgiausias pirmosios ponios statusas, per kurį ši moteris spėjo nuveikti tikrai nemažai. Moteris buvo savo vyro akimis, ausimis ir kojomis. Roosevelt ypač palaikė jos vyro įvestą ekonominę-visuomeninę reformų programą – Naująjį kursą (angl. New Deal).  Ji viena iš pirmųjų išdrįso ginti moterų teises pasitelkiant masines informavimo medijas. Ji pagarsėjo ir tuo, jog Eleonoros Roosevelt rengiamose spaudos konferencijose galėdavo dalyvauti tik  reporterės moterys, vyrai ten buvo paprasčiausiai neįleidžiami. Eleonora pasisakė ir už žmogaus teises bei prieš bet kokią rasinę diskriminaciją. Naujajame kurse moteris įžvelgė diskriminaciją prieš afroamerikiečius. Moteris buvo vienintelė Baltuosiuose rūmuose, kuri drįso apie tai prašnekti ir palaikė visas rases gyvenančias Jungtinėse Valstijose. 1939m. prie Linkolno memorialo padėjo juodaodei dainininkei Marian Anderson surengti solinį koncertą, kurį tuo metu stebėjo apie 75,000 amerikiečių. Dėl didelio juodaodžių palaikymo ir lygių teisių pasisakymų Eleonoros Roosevelt pradėjo nemėgti Jungtinių Valstijų pietuose, tačiau, tai jos nesustabdė. Moteris keliavo po visas Jungtines valstijas, vedė paskaitas ir radijo laidą. Savo kalbose ji akcentuodavo, jog ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu. Ji nuo 1935m. laikraštyje „My day“ turėjo savo skiltį, kurioje publikuodavo įvairius straipsnius apie politines ir socialines problemas, taip pat aprašė ir savo veiklą, tai tęsė iki pat savo mirties. O per Antrąjį Pasaulinį karą keliavo į Europą padrąsinti amerikiečių karius. JAV pirmąja ponia ji buvo iki 1945m., kai dėl kraujo išsiliejimo į smegenis mirė jos vyras, prezidentas Franklinas Rooseveltas.

Tolimesnė moters veikla

Po vyro mirties 1945m. Eleonora Roosevelt paskelbė, jog viskas baigta ir ji nebetęs savo politinės veiklos. Tačiau moteris tikrai nesėdėjo sudėjusi rankų. Nuo 1945m. iki 1953m. Eleonora priklausė Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, taip pat ir Jungtinių Tautų teisių komisijai. Ten ji prisidėjo prie Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, pati Eleonora mano, kad tai ir buvo jos pats didžiausias pasiekimas, todėl tuo ypač džiaugėsi. Beje, jis ir šiandien laikomas pačiu svarbiausiu žmogaus teisių dokumentu. Be to, ji parašė labai daug knygų -„This is my story“, „This I remember“, „On My Own“, autobiografiją ir t.t. Ir daugiau nei 8 tūkst. straipsnių. Po to sekė trumpas grįžimas prie politinės veiklos. 1961m. prezidentas J. F. Kenedis paskyrė ją būti JAV atstove Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijoje.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Po mirties Roosevelt garbei pastatytas monumentas

Savo naujomis pareigomis moteris džiaugėsi ne ilgai, nes 1962m. lapkričio 7d. mirė. Buvo palaidota šalia savo vyro Hyde parke, Niujorke. Ši moteris didžiąją savo gyvenimo dalį pašventė kovai už politines ir socialines permainas. Žmones žavėjo savo sumanumu, iškalba ir idėjomis. Jai sukurtas Eleonoros Roosevelt monumentas stovi Niujorke Riverside parke. Tai pirmasis toks monumentas sukurtas prezidento žmonai. Todėl, visai ne nuostabu, jog ši moteris įgavo ne tik JAV pirmosios ponios, bet ir viso pasaulio pirmosios ponios vardą. Tai dar kartą įrodo, jog ši moteris buvo nepaprasta.

Taip pat skaitykite: Moterų teisės balsuoti iškovojimas: nuo Prancūzijos revoliucijos iki šių dienų islamiškųjų valstybių

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt