Asmenio archyvo nuotr.

JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl buvusios Seimo narės ir buvusios teisėjos Neringos Venckienės ekstradicijos, pranešė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau nesiėmė prognozuoti, kiek užtruks šis procesas.

“2015 metų gruodžio mėnesį JAV Teisingumo departamentas priėmė ekstradicijos prašymą ir pripažino jį vykdytinu”, – ketvirtadienį naujienų portalo 15min.lt tiesioginėje konferencijoje sakė generalinis prokuroras.

Jis tuo pačiu pabrėžė, kad jokie terminai, per kiek laiko turėtų būti įvykdytas Lietuvos prašymas, nenustatyti.

“Gali būti neribotą laiką vykdomas”, – sakė jis.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad daugiau nei prieš metus keli ikiteisminiai tyrimai, susiję su N.Venckiene, sujungti į vieną, nes taip racionaliau juos tirti.

“Buvo sudaryta tyrimo grupė, įtraukti ir prokurorai, ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš skirtingų miestų (…). Jie nuveikė nemenką darbą, suformulavo galutinius įtarimus, kreipėsi nustatyta tvarka dėl suėmimo (…), parengė teisinės pagalbos prašymą. Manome, kad pas mus visos procedūros atliktos”, – teigė Ž.Radiškauskas.

N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę.

2014 metų spalį Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros prašymą suimti N.Venckienę, kuri, manoma, yra apsistojusi JAV.

N.Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių.

Generalinė prokuratūra skelbia, kad pagrindiniai įtarimai N.Venckienei byloje, kurioje jai skirtas suėmimas, siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.

Ikiteisminį tyrimą, kur įtarimai pateikti N.Venckienei, vykdė ir Šiaulių apygardos prokuratūra. Šioje byloje įtarta, kad buvusi teisėja ir politikė Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje prokuratūra siuntė tris teisinės pagalbos prašymus į JAV ir vieną į Vokietiją.

N.Venckienė buvo viena pagrindinių vadinamojo Garliavos pedofilijos skandalo veikėjų. Ji kurį laiką globojo dukterėčią, kurios seksualiniu išnaudojimu N.Venckienės brolis Drąsius Kedys kaltino savo buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę, jos seserį Violetą Naruševičienę, Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, buvusį visuomeninį Seimo pirmininko padėjėją Andrių Ūsą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė. Dėl pedofilijos teistas vienintelis A.Ūsas, jį teismas visiškai išteisino. 2010 metų balandį prie Kauno marių negyvas rastas D.Kedys, tų pačių metų birželį negyvas rastas ir A.Ūsas.

Po šios rezonansinės istorijos N.Venckienė su rėmėjais įkūrė “Drąsos kelio” partiją ir buvo išrinkta į Seimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: