© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Visuomenėje yra įprasta, kad didžioji dalis gyvų organizmų dauginasi lytiniu būdu – proceso, kai susijungia priešingų lyčių individų lytinės ląstelės, metu. Tokiu būdu užsimezgusi gyvybė yra unikali, paveldi abiejų tėvų genetinę informaciją. Tačiau šiame technologijų amžiuje mokslui sparčiai žengiant į priekį mokslininkai siūlo vis daugiau inovatyvių naujienų ir perspektyvų. Sparčiai tobulėjant klonavimo sričiai dirbtinis gyvybės sukūrimo metodas tampa vis labiau kvestionuojamas.

Moksliškai klonavimas yra aiškinamas kaip procesas, kurio metu dirbtinai sukuriama genetiškai identiška organizmo kopija. Pirmiausia iš moteriškos lyties organizmo imama kiaušialąstė, mikroskopine pipete pašalinamas kiaušialąstės branduolys, tuomet į jo vietą patalpinama klonuojamo individo ląstelė. Kiaušialąstė ima dalytis, toliau viskas vyksta kaip ir įprasto naujo organizmo vystymosi metu.

1996m. Škotijos mokslininkams pagaliau pavyko klonuoti pirmąjį žinduolį. Po ilgų mokslinių tyrinėjimų ir bandymų Roslino institute iš subrendusių somatinių ląstelių mokslininkams buvo sukurtas avies klonas, apie kurį pasauliui pranešta buvo tik 1997m.  Žinduolis buvo pavadintas Dolly amerikiečių aktorės Dolly Parton garbei (avis buvo klonuota iš tešmens ląstelių, o minėtoji aktorė pasižymi dideliu biustu). Klonuota avis išgyveno šešerius metus. Šio eksperimento sėkmė paskatino mokslininkus imtis kitų gyvūnų klonavimo. Praėjus dvejiems metams po Škotijoje atlikto pirmojo sėkmingo klonavimo Japonijos mokslininkai sėkmingai klonavo aštuonis veršelius, tačiau išgyveno tik keturi. 2001 m. pasaulį išvydo pirma klonuota katė, netrukus buvo klonuotas ir šuo. Šiuo metu pasaulyje yra klonuota apie 30 gyvūnų rūšių: musių, ožkų, kačių, šunų, triušių, karvių ir t. t.

Po sėkmingų bandymų klonuoti gyvūnus vis drąsiau kalbama ir apie žmogaus klonavimą. Krikščioniškame pasaulyje klonavimas vertinamas ypač prieštaringai. Dvasininkų teigimu – tai mokslininkų bandymas apsimesti dievais. Tuo tarpu dar 2001m. JAV Atstovų Rūmai paskelbė žmogaus klonavimo draudimą. Pagal šį draudimą žmonių klonavimas, kurio metu išsivysto embrionai ar gimsta vaikai, būtų federalinis nusikaltimas. Draudimo projekte numatoma, kad nuteistiems už žmonių klonavimą numatoma skirti iki 10 m. laisvės atėmimo ir 1 mln. JAV dolerių (900 tūkst. eurų) baudą. JAV Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininko Jameso Sensenbrennerio teigimu, žmogaus klonavimas pažeidžia etiką bei moralę ir yra nesuderinamas su žmogiškaisiais principais, o pasak kitų JAV Atstovų Rūmų narių, suteikus leidimą klonuoti embrionus moksliniams tyrimams, korporacijos pristeigs embrionų auginimo „ūkių“ , o žmogaus gyvybė bus masiškai pardavinėjama ir perkama – taip bus sukurtas „nešvarus“ verslas, peržengiantis visas moralės normas. Tuo tarpu Europos Sąjungoje žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos vienas iš papildomų protokolų draudžia žmogaus klonavimą, tačiau kol kas šį protokolą yra ratifikavusios tik Graikija, Ispanija ir Portugalija. Europos Sąjungos fundamentaliųjų teisių chartija draudžia tik klonavimą dauginimosi tikslais – legalūs tik medicininiai tikslai, tačiau šiuo metu ji neturi jokio teisinio statuso. Jungtinėje Karalystėje žmogaus klonavimas leidžiamas tik medicininiais tikslaisir tik su specialiu Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnybos (Human Fertilisation and Embryology Authority ) išduotu leidimu. Pirmasis toks leidimas buvo išduotas 2004 m. Niukalso universiteto mokslininkams, tiriantiems diabetą, Parkinsono ir Alzhaimerio ligas. Liberaliau šiuo klausimu pasisako Australijos vyriausybė 2006 m. leidusi, su tam tikrais apribojimais, įteisinti žmogaus klonavimą moksliniais ir medicininiais tikslais. Lietuvoje bet koks žmogaus klonavimas yra griežtai draudžiamas.

Įvairūs forumai, diskutuojantys klonavimo, ypač žmogaus, tema, išsako gana prieštaringą nuomonę. Būta daug reikalavimų, kad pažanga žmogaus klonavimo srityje būtų sustabdyta. Taip pat ir dauguma mokslo, valdžios ir religinių organizacijų atstovų priešinasi reprodukcinio klonavimo vystymui. Rimtas etinis klausimas buvo iškeltas dėl galimybės ateityje persodinti klonuotų donorų organus. Taip pat yra daug nusistovėjusių etinių prieštaravimų. Vienas jų UNESCO visuotinė deklaracija dėl žmogaus genomo (DNR) ir žmogaus teisių. 11-asis deklaracijos straipsnis teigia, kad reprodukcinis žmogaus klonavimas prieštarauja žmogaus orumui, kad potencialus gyvenimas, atstovaujamas embriono yra griaunamas, kuomet klonavimui naudojamos embrioninės ląstelės, o taip pat yra galimybė, kad klonuoti asmenys gali būti biologiškai sudarkyti dėl nepatikimos ir pilnai neišvystytos klonavimo technologijos.

Kino filmo “Never let me go” kadras

Bioetikoje apibrėžiama, kad klonavimo etika remiasi etikos nuostatų įvairove, grindžiama klonavimo galimybėmis ir praktikomis, ypač kalbant apie žmogaus klonavimo galimybes. Nors daugelis etinių požiūrių yra religinės kilmės, dalis jų yra formuojamos remiantis pasaulietinėmis perspektyvomis. Šiuo metu žmogaus klonavimo perspektyvos daugiau yra teorinio pobūdžio. Apie žmogaus klonavimą mąstoma tik gydomaisiais, terapiniais, bet ne komerciniais tikslais. O tuo pačiu ir klonavimo technologija dar nėra pilnai išvystyta, kad būtų galima piktnaudžiauti klonavimo galimybėmis.

Nors žmogaus klonavimas vis dar griežtai ribojamas įstatymų, tačiau jau dabar įdomu pasiaiškinti koks būtų ne tik mūsų bet ir klonų gyvenimas. Niujorke įsikūrusi naujienų svetainė „Hopes&Fears” atliko tyrimą tema „Klonavimo etika: ko nevertėtų daryti su klonu?“ Tyrime apžvelgiami įvairūs, nuo lytinių santykių iki klonų teisių, klausimai. Kalifornijos universiteto psichologijos mokslų profesorė Nancy Segal kalbėdama apie lytinius santykius tarp klonų teigia, kad „tai būtų tokia pati kraujomaiša, kaip ir lytiniai santykiai tarp artimų giminaičių, todėl vieninteliai santykiai, kuriuos būtų galima palaikyti su savo klonu, gali būti draugiški“. Profesorės Nancy Segal teigimu, „lytiniai santykiai su savo klonu ar tarp klonų būtų ypač neetiškas poelgis“. Kita psichologijos specialistė Karin Meiselman, pasisakydama tuo pačiu klausimu, teigia, kad „galbūt tai ir galėtų būti legalu, tačiau visiškai neišmintinga. Nors daug kas priklauso nuo klonavimo aplinkybių – yra daug įvairių aspektų, kurie gali būti vertinami teigiamai ir neigiamai“. Čia lieka tik viena išvada – tai ne tik neetiška, bet ir nehumaniška.

Paprastas pasaulio gyventojas turi daug įvairių teisių. O kaip yra su klonais, ar jie turi tokias pačias lygias teises kaip ir mes? Teisininkas ir bioetikos tekstų kūrėjas Jacob Appel teigia, kad „donorystei sukurti klonai turi turėti žmogiškųjų teisių, tačiau žymiai mažiau nei bet kuris kitas žmogus. Be teisinių aspektų, vienintelis skirtumas tarp klonuotų ir neklonuotų žmonių yra jų biologinės ištakos. Mąstymas, kad mes galėtumėm klonus paversti savo vergais ir juos valdyti, kelia šokį tokį nerimą, tačiau tai būtų labai nerealu“.  Žmogaus teisių centro Airijoje atstovas Brandan Tobin ne tik pasisako prieš reprodukcinio klonavimo perspektyvas, bet ir kelia prielaidą, kad nesugebėjimas to uždrausti reiškia, kad tai tik laiko klausimas kada klonuoti individai išplis po visą planetą. Viso to rezultate pasaulio bendruomenė privalės prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad klonuotas asmuo gautų absoliučią teisę į žmogaus teisių apsaugą.  Kitu specialistų nuomone, klonavimas turėtų būti atliekamas tik medicininiais tikslais, todėl klonuotam asmeniui neturėtų būti suteikiamos jokios žmogaus teisės.

Žmogaus audinių klonavimas gali duoti didžiulę naudą medicinai. Visų pirma, tokiu būdu būtų galima užauginti genetiškai identiškas ląsteles, audinius ir organus, tinkamus pažeistų vietų atstatymui ar persodinimui. Klonuoti organai nesukeltų organizmo atmetimo reakcijos ir idealiai tiktų, kadangi tai būtų genetinės tikrųjų organų kopijos. Šiuo metu organų persodinimai galimi tik donorų dėka ir egzistuoja tinkamumo bei atmetimo reakcijos problema. Taip pat, klonavimo tyrimai labai padėtų vėžio, Alzhaimerio ligos, Parkinsono ligos, diabeto supratimui ir gydymui. Kai kurie mokslininkai žmogaus klonavime mato ilgaamžiškumo galimybę, tačiau konkretus bent teoriškai veikiantis mechanizmas dar nėra pasiūlytas. Biomedicinos mokslų daktaras Mehran Saam teigia, kad klonuojant asmenį būtų galima turėti kelias gyvybes, nugyventi ilgaamžį gyvenimą, tačiau tai būtų įmanoma tik perkeliant atmintį.

Su klonavimu yra susiję keli plačiai visuomenėje paplitę mitai. Pirmiausia, žmogaus klonavimas yra dažnai painiojamas su genų inžinerija. Taip pat paplitusi nuomonė, kad klonuojant atskirus organus ar audinius bus iš esmės klonuotas ir užaugintas visas žmogus, tada iš jo išpjauti reikiami organai ir pats klonas nužudomas. Tačiau iš tiesų turimos technologijos leidžia klonuoti ir užauginti atskirai tik tą organą, kuris yra reikalingas. Dar vienas paplitęs mitas remiasi klaidinga prielaida, kad absoliučiai visa žmogaus asmenybė yra užkoduota genuose. Iš tiesų turimos žinios beveik nieko neleidžia spręsti apie tai, kuo taptų užaugęs konkretaus žmogaus klonas, kiek jo asmenybė, motyvai ir tikslai būtų panašūs į originalo. Budistų etikos ir klasikinės Indijos filosofijos specialistas, Chulalongkorn universiteto dėstytojas teigia, kad klonavimo proceso metu klonui suteikiami tik biologiniai duomenys, DNR, bet ne mentalinė informacija ar, kas aktualu įvairių tikėjimų šalininkams, klonuojamo asmens siela.

Žmogaus klonavimo etika – ar tai iš vis etiška?

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis futuristas, įmonės „Globalūs pokyčiai“ (Global Change) pirmininkas, tarptautinės AIDS ACET agentūros įkūrėjas Patrick Dixon pateikia tris priežastis, kodėl klonavimas nėra etiškas, ir kodėl žmonija tam turėtų pasakyti „STOP“. Patrick Dixon teigia, kad klonavimas yra neetiškas, nes kyla grėsmė sveikatai dėl mutacijos genuose, emocinės rizikos ir dėl rizikos piktnaudžiaujant technologijomis. Savo teiginius Patrick argumentuoja remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, kurie parodė, kad dalis klonuotų organizmų turėjo biologinių sutrikimų ir išdarkymų, o tuo pačiu pajutus sėkmės skonį išauga ir poreikis eiti toliau į priekį, daryti pažangą, kuri gali privesti prie biologinės katastrofos. Todėl, autoriaus nuomone, gyvybės kūrimą reiktų palikti gamtos jėgoms, bet ne mokslui ir technologijoms.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: