Sonia Fernández-Vidal. Niko kelionė per laiką ir erdvę: nuotykiai kvantiniame pasaulyje. Iš ispanų kalbos vertė Pranas Juozas Žilinskas. Vilnius: Tyto alba, 2014. – 216 p.
– Tu įėjai į kvantinį pasaulį. Čia matysi daug keistų dalykų, visiškai kitokių negu tie, kuriuos savo pasaulyje iki šiol pažinojai.
Sonia Fernández-Vidal – ispanų fizikė, kvantinės optikos daktarė, dirbo CERN, dėsto Barselonos universitete. “Niko kelionė per laiką ir erdvę” – į 12 kalbų išversta jos knyga, kurioje kvantinė fizika virsta nuotykių romanu, skirtu paaugliams.
Nikui keturiolika. Jis nesupranta fizikos, tiksliau – negali jos pakęsti. O į mokyklą eiti vis tiek reikia… Tačiau vieną rytą ant jo kambario lubų nežinia iš kur atsiranda užrašas: Jei nori, kad vyktų kitokie dalykai, niekada nedaryk to paties. Todėl, užuot ėjęs įprastu keliu, Nikas pasuka kita kryptimi ir pamato niekada anksčiau neregėtą namą, kurio durys užrakintos trimis spynomis. Čia viskas ir prasideda: trikdantys klausimai, tamsa namo viduje ir dėžutė, ant kurios užrašyta “Visatai pažinti”. Pasirodo, Nikas patenka į kvantinį pasaulį – keistą ir nepaprastai įdomų. Ten materija su antimaterija žaidžia futbolą, Šrėdingerio katinas vienu metu yra ir gyvas, ir miręs, laikrodžių krautuvėlė rodo reliatyvų laiką, o keliaujama lendant kiaurai sienas. Yra ir naujų kvantastiškų draugų – elfas Eldvenas ir fėja Kiona. Visa tai Nikui labai patinka. Tačiau kodėl draugai sunerimę laukia kažkokio Mokytojo laiško? Kas tas Mokytojas ir ką Nikas apskritai veikia šiame keistame pasaulyje?
Šiuolaikinė fizika kupina mįslių ir įdomiausių dalykų. Nebūtina eiti kiaurai sienas, kad pasinertum į kvantinį pasaulį. Pakanka atsiversti šią knygą – istoriją, parodančią, kad didžiausi stebuklai slypi visai šalia ir juos gali atrasti visi, bent kartą išsukę iš įprasto kelio.
Visi, kam atrodo, kad superpozicija – jogos rūšis, o Higso bozonas – gyvūnas.
Visi, kurie nekenčia tiksliųjų mokslų, bet mėgsta nuotykius.
Kvantinis pasaulis laukia jūsų.
Dvyliktas skyrius
Mokytojas Zen-O
Nikas visiškai nepastebėjo, kaip jie išėjo iš Kvantinės saugos centro. Net neprieštaravo, kai Zen-O ir Eldvenas jį įvedė į teleportacijos spintą. Kai jį išvedė iš teismo salės, net būsimas šleikštulys, kuris kils po teleportacijos, jo jau nebegąsdino.
Pažįstamas dilgčiojimas perbėgo kūnu ir tuščio skrandžio pojūtis sukėlė tik nedidelį galvos svaigulį. Iš tiesų antrą kartą nebuvo taip bloga.
Net nespėjęs paklausti, kur jie atsidūrė, pamatė, kad jie grįžo į Eldveno valgomąjį, ir pajuto, kaip kažkas stipriai suspaudė kaklą.
Taip karštai apkabindama jį pasitiko Kiona. O… tai buvo puikus priešnuodis nuo teleportacijos galvos svaigulio!
Paleidusi jį, fėja suniurzgė elfui:
– Išėjau tik pusvalandžiui, o tu nesugebėjai apsaugoti Niko!
Mokytojas Zen-O nusišypsojo ir ramiu, bet reikšmingu balsu tarė:
– Sėskis, žmogaus vaike. Eldvenai, atnešk jam radioaktyviojo nuoviro. Tai padės jam atsigauti.
Nikas nenorėjo sėstis.
– Jaučiuosi gerai. Tik norėčiau, kad paaiškintumėt, kas įvyko baigiantis teismui. Direktorius buvo susidvejinęs… o paskui vėl pasidarė tik vienas! Aš turbūt pradedu kvailėti?
– Ne, drauge, tu nekvailėji, – tarė Mokytojas. – Normalu, kad buvai apstulbęs. To, ką matei teisme, žmonės niekada nebuvo matę savo akimis. Tu stebėjai superpoziciją.
Tą akimirką nustebusi Kiona pertraukė aiškinimą:
– Ką? Nikas matė superpoziciją?
Eldvenas Kionai keliais žodžiais nupasakojo, kas vyko KSC teisme.
– Hmm… Atidaręs duris su trimis spynomis, tu pažadinai naują tikrovę, – tęsė senolis. – Puiku, jaunuoli! Suprantu, kad visa tai tau atrodo labai neįprasta, bet viskas vyksta pagal taisykles, nors kai kam jūsų pasaulyje jos ir atrodytų keistos. Viena iš taisyklių – vadinamasis superpozicijos principas.
Mūsų kvantiniame pasaulyje daiktai gali būti dviejose vietose tuo pačiu metu, arba būti dviejų būsenų.
– Dviejose vietose? – paklausė Nikas. – Kaip tai įmanoma?
– Taip ir buvo, kai KSC direktorius susidvejino. Tą tu kaip tik ir matei. Vienas nuėjo į kairę, kitas – į dešinę. Tu matei superpozicijos reiškinį. Direktorius nusprendė tave išvaryti ir tuo pat metu tavimi pasitikėti. Du atsakymai į tą patį klausimą. Tai ir yra superpozicija. Čia daiktai nėra balti arba juodi, o yra tuo pačiu metu ir balti, ir juodi.
– Nieko nesuprantu! Tai ką?.. Viskas vyksta vienu metu?
– Įsivaizduok, tu esi futbolininkas, kuris tavo pasaulyje futbolo čempionato finale muša baudinį į vartus. Tavo pasaulyje tu įmuši įvartį arba ne, laimi arba pralaimi. Kvantiniame pasaulyje yra kitaip – abu dalykai vyksta vienu metu: laimi ir pralaimi, nes čia sugyvena visos galimybės.
Kiona įsikišo į pokalbį:
– Galėtum suprasti taip: tarsi būtų du lygiagretūs pasauliai. Skaičiau daug žmonių knygų, ir daugelyje iš jų jie egzistuoja. Pavyzdžiui, įsivaizduok, kad tu mane įsimylėjai, – tarė ji mirktelėdama paraudusiam Nikui. – Viename pasaulyje aš sutinku ir mes tampame sužadėtiniais, o kitame, lygiagrečiame, pasaulyje aš nesutinku ir tu būni atstumtas. Superpozicijos atveju atsitinka taip, kad šie du pasauliai susimaišo. Abu dalykai vyksta tuo pačiu metu, tuo pačiu metu tu būni ir laimingas, ir nelaimingas.
– Užteks! Sutinku su superpozicijos principu, – sutrikęs dėl pateikto pavyzdžio tarė Nikas. – Bet visgi čia yra dar kažkas, ko aš nesuprantu…
Visi trys suklusę žiūrėjo į jį.
– Iš tikrųjų šis superpozicijos principas savotiškas. Bet nuo tos akimirkos, kai čia atėjau, įvyko daug keistų dalykų. Stebėjau pačias keisčiausias mano gyvenime varžybas Didžiojo sprogimo metu. Pralindom kiaurai sieną, tiksliau tariant, tuneliavome. Susipažinau su genialiausiu pasaulio laikrodininku, taip pat su dvyniais, kurie sensta skirtingu tempu. Teleportavausi dėl kvantinio susietumo… Visa tai daug keisčiau negu superpozicija. Todėl norėčiau paklausti: kodėl kilo toks bruzdesys dėl to, kad aš mačiau direktoriaus superpoziciją?
– Nikai, tai labai tiksli pastaba, – nusišypsojo patenkintas Mokytojas Zen-O. – Turbūt mes kažką praleidome tau aiškindami superpozicijos principą.
– Paaiškinkite dar kartą. Aš atidžiai klausau.
Šią akimirką Nikas nesijautė pralošęs. Pamatė ir išgyveno daug keistų įvykių, kurie nebuvo akivaizdūs ir lengvai suvokiami, todėl įgijo atsparumą keistenybėms.
Elfas atsakė į jo klausimą:
– Superpozicijos principas veikia iki tol, kol kas nors ima stebėti objektą, kuriame vyksta superpozicijos reiškinys. Paprasčiausias stebėjimas panaikina superpoziciją. Tai mes vadiname superpozicijos kolapsu.
Taigi turėjai matyti tik vieną direktorių, kuris turėjo tau pasakyti, gali ar negali čia pasilikti. Vienu metu žmogus negali matyti dviejų galimybių. Dėl to jie taip triukšmavo!
– Bet jūs?.. Jūs tikrai matėte dviejų direktorių superpoziciją? – paklausė nustebintas Nikas. – Ar ne taip?
– Noriu atvirai pasakyti. Man retai kada yra tekę stebėti superpoziciją, – atsakė Eldvenas. – Daug elfų niekada jos nematė, nors ir gyvena kvantiniame pasaulyje.
– Tada nesu tikras, kad tai turėtų būti gera naujiena, – sukuždėjo Nikas.
– Ir gera, ir tuo pat metu bloga, – pašiepė Kiona. – Kaip futbolo čempionato finale kamuolys įlekia arba neįlekia į vartus.
Nikas griuvo ant kambaryje esančios sofos. Staiga pasijuto labai pavargęs. Savo pasaulyje jis jautėsi daug ko nežinantis, bet būti tokiam neišmanėliui tarp šių keistų personažų buvo tikrai nelengva. Nuo tada, kai peržengė durų su trimis spynomis slenkstį, jis pateko į begalinę reiškinių, kurių anksčiau visiškai nesuprato, erdvę. Jautėsi kvailas, kad Kiona ir Eldvenas nuolatos turėjo jam viską aiškinti.
– Suprantu, kad esi šiek tiek sutrikęs, Nikai, – tarė Mokytojas. – Bet prisimink vieną žmonių patarlę: jei klausi, būsi kvailas vieną dieną, jei neklausi, liksi kvailas visą gyvenimą. Niekada neatsisakyk galimybės ko nors išmokti.
– Man rodos, jau užteks rimtų pokalbių, – įsiterpė Kiona. – Reikia atšvęsti Niko specialųjį leidimą lankytis mūsų pasaulyje. Tuoj pat eime į DIS-Q!
– Manau, dabar netinkamas laikas eiti į diskoteką, – atsakingu balsu paprieštaravo elfas.
– Nebūk zirzeklis. Nikas pirmasis per tuos du tūkstančius metų gavo leidimą būti kvantiniame pasaulyje, ir nė už ką nesutiksiu leisti jam iš čia išeiti manant, kad visi yra tokie nuobodos kaip tu!
– Aš sutinku! – suskubo pasakyti Nikas.
Mintis šokti su fėja jam atrodė nuostabi. Gal pasiseks, gal elfas ir Mokytojas neis kartu su jais.
Tarsi išgirdęs jo mintis, Mokytojas Zen-O tuoj pat atsisveikino:
– Man rodos, tai puiki mintis. Jau vakaras, taigi būtų geriau, jei rimtus pokalbius pratęstume rytoj iš pat ryto. Atleiskite, aš jūsų nelydėsiu. Turiu sutvarkyti kai kuriuos reikalus. Puikiai pasilinksminkite!
Tai pasakęs, dingo teleportacijos spintoje.
Deja, Nikui neatrodė, kad elfas ketina pasekti Mokytoju.
– Gerai… Manau, galiu pasielgti man neįprastai ir šiąnakt eiti su jumis.
Tryliktas skyrius
Sredingerio katinas
– Eime šokti! – džiaugsmingai sušuko Kiona. – Pirmame aukšte yra geriausia NEAPIBRĖŽTUMO šokių aikštelė.
– Aš geriau pasėdėsiu prie baro, šokiai ne man, – prisipažino elfas.
Nikas apsidžiaugė, kad draugas paliko juos vienus. Gal pasiseks – gal bus grojamas lėtas šokis, kurį galės šokti su fėja. Deja, greitai suprato, kad ta šokių aikštelė, kaip ir viskas kvantiniame pasaulyje, yra visai kitokia, negu jis įsivaizdavo.
Kiona staiga stryktelėjo į šokių aikštelę. Fėja ir visi kiti šokėjai nesustodami judėjo technomuzikos ritmu.
Visi šoko taip greitai, kad buvo sunku juos atskirti. Nikas matė tik neryškias figūras.
– Gal gali nors akimirką nustoti šokti? – Nikas paprašė Kionos. – Judi taip greitai, aš net negaliu tavęs įžiūrėti. Man ims skaudėti galvą!
– Pabandysiu, tik, man rodosi, nėra pakankamai vietos, kur galėčiau sustoti.
– Ką čia šneki? Šioje aikštelėje pakaktų vietos ir didesniam šokėjų skaičiui.
– Gerai, kaip nori. Judėsiu lėčiau.
Kiona išsyk pasidarė dar blankesnė nei buvo. Atrodė, tarsi jos vaizdas būtų išfokusuotas ir atitrūkęs nuo šokių aikštelės. Nikas pasitrynė akis. Išsigando, kad nebegalės jos matyti. Gal reikėtų užsidėti akinius?
Fėja nušoko nuo šokių aikštelės ir priėjo prie Niko. Būdama ne šokių aikštelėje atgavo savo įprastą pavidalą ir tarė:
– Čia veikia Heizenbergo neapibrėžtumo principas,
kuris teigia: jei tiksliai žinai kūno judėjimo greitį, tai negali tiksliai nusakyti jo vietos.
– Visiškai nieko nesuprantu. Kiona, ar tu supranti, kad kalbi kaip Eldvenas?
– Tu teisus. Bet aš tau noriu paaiškinti, kad šokių aikštelėje draudžiama stovėti, nes kiti šokėjai trankysis į tave. Geriausia būtų tau pačiam pabandyti. Eik šokti!
