Esminis dalykas, kurio niekaip nesiseka suvokti daugeliui: lyties identitetas ir lytinė orientacija yra du skirtingi dalykai. Kitaip tariant, tai, kaip aš atrodau ir kaip jaučiuosi savo lyties ir kūno atžvilgiu, neturėtų suponuoti mano lytinės orientacijos. Dar kitaip tariant, lyties identitetas – mano santykis ir tapatinimasis arba nesitapatinimas su tam tikra lytim, o lytinė orientacija – mano santykis su kitomis lytimis ir seksualinė raiška.
Simple.
“O tai kodėl tada visos lesbietės vyriškos?” – klausia manęs.
1. Ne visos. Užtenka apsilankyti gaycafe.lt, kad įsitikintum, jog yra krūva save moteriškomis laikančių merginų, desperatiškai ieškančių ne mažiau moteriškų antrų pusių. Bet apie gaycafe fenomeną kada nors kitą kartą. (A, ta proga galit apsilankyt mano vis papildomam perlų lobyne: shitgaycafesays.)
2. Nebūti stereotipiškai moteriškai nėra tas pats, kas būti vyriškai. Pasaulis nėra juodai baltas, DEAL WITH IT.
3. Ne visos nemoteriškos moterys yra lesbietės. bet kadangi gajus stereotipas, jog visos lesbietės atrodo kažkaip panašiai į žmogų viršuj, visos taip atrodančios merginos pagal nutylėjimą priskiriamos lesbietėms. Tai yra klaidingas ir siauraprotiškas skirstymas. Taip, tikėtina, jog taip atrodanti žmoga nebus hetero, bet tai nėra jokia taisyklė, juolab, kad ji būtinai bus lesbietė. Anyway, jei žmoga visgi lesbietė:
a) Gali būti, kad ne jos neheteroseksualumas skatina ją atrodyt taip, kaip ji atrodo. Iškritus iš normos vienu klausimu ir tai pripažinus, žmoga bus labiau linkus kvestionuoti ir kitas normas, kurias iki tol bandė atitikti – šiuo atveju, ji kvestionuoja moteriškumą, savo santykį su juo ir elgiasi/atrodo taip, kaip jaučiasi labiausiai savimi ir mažiausiai apsimetinėjanti.
b) Jeigu nori būti identifikuota kaip lesbietė, turi atrodyt kaip tokia – kitaip tavęs laukia liūdnas skelbimų scroll’inimas gaycafe, kur renkasi vargšelės, kurių išvaizda nepriverčia pypsėti stereotipais apėjusių lesbių gaydarų, ir jos taip ir lieka neidentifikuotos. :( Be to, turi dar kažkaip atbaidyti patinus, ieškančius kiekvienam tavo žingsny moteriškumo, kad jie suprastų, jog tikrai neturi jokių šansų tave sudomint.
Gal todėl mano žinomų lesbiečių tarpe yra daug žmogų, atrodančių kaip stereotipinė lesbietė, bet kuo griežčiausiai save laikančių moterimi, ieškančių moteriškumo kitose ir bais užsigaunančių, jei kas nors nesusigaudydamas į jas kreipiasi kaip į vyrą.
Turiu pasakyti, kad tai yra gana fucked up.
Dėl visos šitos painiavos, kai atrodoma taip, kaip atrodoma, gali būti tiek dėl savo homoseksualumo, tiek dėl lytinio identiteto, „bendruomenė“, kuri pati pilna stereotipų (ir ne tik ji!), užsipuola savęs lesbietėmis nelaikančias „akivaizdžiai lesbietiškai atrodančias“ žmogas už tai, kad jos neva neišlenda iš spintos, arba ta pati „bendruomenė“ užsipuola „nepakankamai lesbietiškai atrodančias“ žmogas už tai, kad jos, hm, nepakankamai lesbietės ir turbūt irgi neišlenda iš spintos.
Nebūtina būt lesbiete, kad iškristum iš lyties normų. Lygiai taip pat nebūtina iškristi iš lyties normų, kad būtum lesbiete. Dėl šito elementaraus dalyko nesuvokimo kyla daug nesusipratimų. Tai užknisa.
Originalus įrašas tinklaraštyje piktas queer
