Daugeliui žodis Suomija iškart asocijuojasi su šalčiu ir niūrumu. Taip galvojau ir aš, kol pati nenukeliavau ir neįsitikinau, jog, iš tikrųjų, tai labai graži ir įdomi šalis.
Suomija driekiasi Šiaurės Europoje ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų Europos valstybių. Nuo Lietuvos ją skiria tik 500 km. Į ją nuvykti galima labai pigiai ir paprastai, pavyzdžiui, „susimedžiojus“ pigius autobuso bilietus iš Lietuvos į Estiją, o tuomet su keltu tiesiu taikiniu į Suomijos sostinę Helsinkį. Ir net tiems, kam šaltis ne prie širdies, vertėtų žinoti, jog Suomijos klimatui būdingos ne tik šaltos žiemos, bet ir šiltos vasaros.
Nuostabi architektūra
Helsinkis pakeri savo didingumu ir gražiais pastatais. Sostinės centre akį patraukia šiek tiek aukščiau pastatyta sniego baltumo Helsinkio katedra, o prie jos nusidriekę laiptai, vos atšilus orams ir išlindus saulei, pritraukia minias žmonių ten prisėsti ir grožėtis išpuoselėta ir tvarkinga sostine. Suomijoje gausu neoklasikinės architektūros pastatų, bažnyčių, parkų. Vienas iš turistų traukos taškų yra 1969m. pastatyta Temppeliaukio Kirrko (dar kitaip vadinama Uolos) liuteronų bažnyčia, kuri pastatyta iš akmenų, bažnyčia įsikūrusi po žeme, o apie jos buvimo vietą primena masyvūs akmenys ir kupolo formos stogas iš vario. Vidus žavi erdvumu ir įspūdingais vargonais. Dėmesio verta ir Uspenski katedra, tai didžiausia stačiatikių bažnyčia visoje Vakarų Europoje. Patartina apsilankyti ir šios katedros viduje, kuris dvelkia prabanga, iš kitų Helsinkio bažnyčių ši išsiskiria raudonomis plytomis bei aukso spalvos kupolais. Beje, tikrai išskirtiniame pastate įsikūrusi ir Helsinkio centrinė geležinkelio stotis, ji išsiskiria tiek savo įdomia forma, tiek prie jos prišlijusiomis statulomis laikančiomis didelius, baltus žibintus. Ši geležinkelio stotis turi 48m. ilgio laikrodžio bokštą. Lankantis Suomijoje šaltuoju metų laiku ir pasiilgusiems žalumos, nes Helsinkis žiemą atrodo pilkokas, pravartu apsilankyti ir Helsinkio botanikos sode, kuriame ištisus metus žaliuoja ir žydi įvairi augmenija. Šis sodas primena milžinišką stiklinį šiltnamį. Mums lankantis botanikos sode ypač jaukią atmosferą sukūrė pagyvenęs vyras, kuris atsisėdęs tarp žydinčių orchidėjų grojo lankytojams gitara. Praleidžiant Helsinkyje paskutines dienas tiesiog būtina apsilankyti Helsinkio Turgaus aikštėje, ją supa Senoji turgaus halė, rotušė, prieplauka. Turgaus aikštėje suvenyrų bei žuvies, kuriuos galima įsigyti pasirinkimas ypač platus.
© Redos Čiečkiūtės nuotr.
Muziejų gausa
Ši šalis turistams siūlo ir daug įdomių muziejų. Vienas jų – Suomijos nacionalinis muziejus, kuris yra įsikūręs naujųjų viduramžių pilyje. Muziejuje galima geriau susipažinti su Suomijos istorija, nes jis garsus priešistorinių ir šiuolaikinių eksponatų gausa. Taip pat turistų dėmesio verti – Helsinkio miesto muziejus, kuriame saugomi svarbiausi miesto paminklai bei Kiasma – šiuolaikinio meno muziejus, kurį taip pat verta aplankyti dėl išskirtinių, modernių ir įmantrių eksponatų. Pastatas sukurtas iš stiklo ir metalo, todėl atrodo ypač moderniai. Kad pastarasis buvo vertas apsilankymo, patvirtino ir žmonių, norinčių patekti į muziejų, gausa. Gamtos ir žvėrelių mylėtojams – Gamtos istorijos muziejuje galima išvysti tiek dinozauro kaulus, tiek ir didįjį baltąjį lokį. Puiki proga nusifotografuoti su gan tikrovišku drambliu ar žirafa. Kartą per savaitę, tam tikromis valandomis, juose galima apsilankyti nemokamai. Apie tai dažniausiai skelbiama muziejų oficialiuose tinklalapiuose.
Helsinkis iš aukštai
Apie 1952 m. vykusias vasaros olimpines žaidynes suomiams primena Helsinkyje esantis ir vis dar puikiai išsilaikęs didžiulis šioms žaidynėms pastatytas stadionas. Dabar jis naudojamas sporto ir muzikos renginiams. Jo viduje įsikūrę keli muziejai, kuriuose galima pamatyti senų olimpiados metu darytų nuotraukų, medalių ir kitų sportininkų bei sirgalių atributų. O olimpinių žaidynių stadiono apžvalgos bokšte atsiveria tikrai kvapą gniaužiantis grožis. Ir visa tai kainuos tik apie 3 eurus. Tiesa, miestą iš viršaus (nemokamai!) galima pamatyti ir pakilus į Torni viešbučio viršūnę, kuris yra netoli vienos iš Helsinkio pagrindinių gatvių Aleksanterinkatu. Pačioje viešbučio viršūnėje įsikūręs restoranas, todėl galima gėrėtis ne tik pribloškiančiais vaizdais, bet ir išgerti skanios kavos ar romantiškai pavakarieniauti. Norint pasižvalgyti iš aukščiau, nenueiti į bent jau vieną iš mano minėtų vietų būtų tiesiog nuodėmė.
© Redos Čiečkiūtės nuotr.
Zoologijos sodas saloje
Vienoje iš Helsinkio salų Korkeasaari įsikūręs vienas iš seniausių visame pasaulyje Zoologijos sodų. Šiame sode gyvena apie 150 skirtingų rūšių gyvūnų ir beveik 6 kartus daugiau skirtingų augalų rūšių. Sodo darbuotojai ne tik bando išsaugoti nykstančias rūšis, puoselėti zoologijos sodą ir gyvūnus, supažindinti žmones su laukiniu pasauliu, bet ir gelbėja kitus sužeistus žvėris, išgydo juos ir vėl paleidžia į laisvę. Į šį zoologijos sodą turistai gali patekti tik keltais ir vandens autobusais. Taip pat, mėgstantiems aukštį, šioje saloje yra dar vienas apžvalgos bokštas, todėl pakilus į maždaug 10 metrų aukštį atsiveria stulbinami Helsinkio miesto ir jūros vaizdai.
Suomių virtuvė
Suomių mitybos racione vyrauja gan paprastas maistas: žuvis, duona, bulvės ir kitos daržovės. Tokia mityba formavosi jau iš senų senovės, o dėl palyginus šaltų žiemų suomiai valgė sočiai. Vienas iš suomių siūlomų užkandžių – Karjalanpiirakka – ryžių ar bulvių, kartais pagardintų morkomis, tešlainiai. Jų skonis gan paprastas, bet kartu ir subtilus. Saldumynuose ypač vyrauja anyžius. Todėl jo mėgėjams ši šalis gali prilygti tikrą rojų. O netoli centro įsikūrusi kavinė „Fazer“ ne tik siūlo paragauti Suomijoje gaminamo jų didžiojo pasididžiavimo – „Fazer“ šokolado, bet ir kitų saldumynų. Kainos parduotuvėse bei kavinėse gan didelės – dvigubai, kartais net trigubai didesnės nei Lietuvoje.
Didžiausia suomių pramoga
Nuvykus į Suomiją reikėtų išbandyti dar vieną šią šalį garsinantį dalyką – suomišką sauną. Ji nedaug kuo skiriasi nuo lietuviškos, tačiau į pirtį čia žiūrimą kaip į šventą reikalą. Suomiai lieka ištikimi šiai pramogai jau daugelį metų, net 90% suomių kas savaite lankosi pirtyse. Todėl, nenuostabu, kad dažnas suomis sauną turi įsirengęs savo namuose. Suomiai net patarlę turi, jog saunoje reikia elgtis panašiai kaip ir bažnyčioje – laikytis tylos ir gerbti vieni kitus, to suomiai tikisi ir iš svetimšalių.
Taigi, į Suomiją nukeliauti tikrai verta, nes tai tik maža dalis vietų ir dalykų, kuriuos aplankyti ir išbandyti bent kartą gyvenime tikrai patartina, o parsivežti neįkainojami įspūdžiai išliks ilgam!
Taip pat skaitykite: Kelionių kryptys iš Kauno: Malta
