Lina Seduikyte

Jau daugiau nei dešimtmetį galioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas statant, parduodant ar nuomojant pastatus pateikti jų energetinio naudingumo sertifikatus (PENS). Pastatai vertinami skalėje nuo F iki A++ – pagal šį rodiklį galima vertinti, kiek išlaidų reikės jo apšiltinimui ir eksploatacijai. Nuo 2021-ųjų norint statyti naują pastatą tenka jį suprojektuoti taip, kad jis atitiktų aukščiausią A++ kategoriją. Tačiau KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkų teigimu, šią sistemą reikia tobulinti, atsižvelgiant į statybų sektoriaus pokyčius bei suvienodinti sistemas visoje ES.

Ekspertai tikina, kad sertifikavimas atlieka svarbų vaidmenį, nes tai – skaidri informacijos priemonė pastatų savininkams ir su nekilnojamu turtu susijusiems asmenims, be to, tai yra vienas iš svarbiausių informacijos apie energijos vartojimo efektyvumą ES pastatų fonde šaltinių. Nerenovuoti daugiabučiai Lietuvoje siekia E-F energetines klases, po renovacijos dauguma pasiekia C klasę. Taip pat yra išskirtinių pavyzdžių, kai po renovacijos pasiekiama ir A+ klasė.

Skaičiuojama, kad ES pastatams tenka 40 proc. visos sunaudojamos energijos, jie išskiria 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant padidinti pastatų energinį efektyvumą, buvo sukurtos Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir energijos vartojimo efektyvumo.

Rugsėjį vykusiame renginyje „Build Back Smarter: the digital potential of the Energy Performance of Buildings Directive“ buvo diskutuojama apie pastatų energinio naudingumo direktyvos skaitmeninį potencialą ir darnumą.

Renginio metu Europos komisijos „DG Grow“ generalinė direktorė Kersin Jorna teigė, kad dabartinės sąlygos suteikia puikias galimybes verslui tiek dėl darbo vietų kūrimo renovuojant standartų neatitinkančius ES šalių pastatus (Europos mastu tokių pastatų yra per 75 proc.), tiek ir mažinant šildymo sąskaitas gyventojams bei prisidedant prie CO2 emisijų mažinimo. K. Jorna pabrėžė, kad ypatingą vaidmenį turės su šiuolaikinėmis technologijomis susijusios veiklos statybos sektoriuje, kurios gali prisidėti prie pastatų skaitmenizavimo ir išmanaus valdymo.

Siūloma įtraukti daugiau rodiklių

Tačiau pasak mokslininkų, dabar naudojamas energetinio naudingumo sertifikatas neapima daug šiuo metu aktualių temų, tokių kaip tvarumo klausimai, energijos taupymas, CO2 pėdsako mažinimas, žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimas. Vis dažniau svarstoma, kad dabartiniai standartai turėtų keistis, atsižvelgiant į paminėtus aspektus ir skaitmenizacijos procesus. Prie naujos sistemos kūrimo prisideda ir KTU mokslininkai.

„Šiuo metu su tarptautiniais partneriais vykdome ES programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamą projektą „Naujos kartos skaitmeninis dinaminis pastatų energinio naudingumo sertifikavimas vartotojų sąmoningumo ir kokybės didinimui (D^2EPC)“, kurio metu siekiame sukurti naują dinaminę sertifikavimo sistemą, kuri nagrinėtų visą pastato gyvavimo ciklą, atsižvelgtų į darnumo, komforto ir energijos taupymo klausimus“, – tikina KTU SAF mokslininkė Lina Šeduikytė.

L.Šeduikytės teigimu, į šiuo metu kuriamą naują dinaminį modelį siūloma įtraukti pažangiojo parengtumo rodiklio (angl. SRI), patalpų oro kokybės vertinimo, gyvavimo ciklo analizės (angl. LCA), finansinių baudų / paskatinimo rodiklių, BIM ir pastatų skaitmeninių dvynių bei GIS integracijų aspektus. PENS skaitmenizavimas leistų supaprastinti procesus ir vartotojui pateikti patogią ir išsamią informaciją.

„Įvedus naujus rodiklius, susijusius su patalpų oro kokybe ir komfortu, PENS taps išsamesniu dokumentu, darančiu teigiamus pokyčius vartotojų požiūriui ir elgsenai. Tarkim, pažangiojo parengtumo rodiklio naudojimas galėtų padidinti supratimą apie išmaniųjų pastatų pranašumą, ypač energijos suvartojimo srityje, paskatinti vartotojus diegti pažangias technologijas statyboje“, – teigia L. Šeduikytė.

Statybos sektorius su valstybinių institucijų paskatinimų ar be jų vis aktyviau taiko statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, tačiau dauguma ES šalių dar nenaudoja BIM ar kitų skaitmeninių dokumentų sertifikatų išdavimui, nes pirmųjų taikymas nėra reglamentuotas ar privalomas. Per ateinančius metus Belgija ir Nyderlandai planuoja pasirengti metodikas kuomet BIM bus naudojamas PENS skaičiavimams.

Iššūkis – suvienodinti sistemas ir skaitmenizavimo modelius

Mokslininkai jau atliko esamų ES valstybių teisinių bazių analizę. Nepaisant teigiamo dabartinių sertifikato indėlio į pastatų energinio naudingumo gerinimą, esamos situacijos ES šalyse atskleidė daugybę apribojimų.

„Būtina sukurti holistinę sistemą, skirtą stiprinti ir gerinti sertifikatų kokybę ir taikymą, įvedant naujus ir ekonomiškai efektyvius pastatų ir sistemų energinio naudingumo vertinimo metodus ir suvienodinti sistemas. Dauguma ES valstybių turi nacionalines duomenų bazes su patvirtintais vertinimo šablonais. Bet yra ir išimčių, pavyzdžiui, Rumunijoje nėra standartinių šablonų, tad ekspertai įkelia PENS įvairiais formatais“, – sako L. Šeduikytė.

Sertifikatų atnaujinimas gali būti susietas pasirenkant papildomus naujus rodiklius. Kaip ir buvo minėta, paaiškėjo, kad dauguma ES šalių nenaudoja BIM ar kitų skaitmeninių priemonių jų išdavimui. Būtų naudinga išduoti PENS, kurie pagrįsti realaus laiko duomenimis ir pažangiomis priemonėmis, integruotomis į BIM.

Darnumas statybos sektoriuje – misija įmanoma

Šiuolaikinės visuomenės sąmoningumas ir atsakingumas didėja – tai atsispindi ir įmonių veiklose. Vis daugiau įmonių kelia sau iššūkius ir uždavinius, kaip mažinti CO2 pėdsaką veiklos procesuose, kaip būti lyderiaujančiomis ir darniomis įmonėmis.

Statybos procese atsiranda poreikis pereiti prie visapusiško pastatų aplinkosauginio efektyvumo vertinimo ir išplėsti suvokimą apie tikrąjį pastato poveikį aplinkai. Šiam tikslui siūloma naudoti gyvavimo ciklo analizę (angl. LCA) ir specialiai atrinktus rodiklius. Atliekant šį vertinimą, būtų galima pasiūlyti projektuotojams ir inžinieriams padidinti pastato aplinkosauginį efektyvumą pirminiame projektavimo etape. Gyvavimo ciklo analizė leidžia įvertinti bet kokios sistemos poveikį aplinkai per visą jos gyvavimo ciklą: nuo reikalingų medžiagų išgavimo, gamybos, iki naudojimo ir utilizavimo / antrinio panaudojimo.

„Įgyvendinamo projekto idėja yra sukurti naujų rodiklių ir pažangių technologijų rinkinį, kuris įgalintų dinamišką PENS koncepciją, leidžiančią stebėti pastato duomenis realiu laiku ir reaguoti į pastato energinio efektyvumo ir kitų parametrų pokyčius. Siūloma įdiegti pažangias finansines schemas, kurios remtųsi paskatinimu (pvz., mokesčių lengvatos) tiems pastatų savininkams, kurie viršija PENS lūkesčius arba baudomis tiems, kurie neatitinka klasės reikalavimų.

Atsižvelgiant į bendrą kontekstą, akivaizdu, kad BIM naudojimas yra neišvengiamas dėl supaprastintų procedūrų renkant duomenis. Tikimasi, kad D^2EPC projekto koncepcija pavers PENS į patogią, patikimą ir ekonomiškai efektyvią ir informatyvią priemonę, skirtą plačiai visuomenei (pastatų gyventojams, savininkams.) ir profesionalams (projektuotojams, inžinieriams, pastatų valdytojams)“, – teigia KTU SAF mokslininkė L. Šeduikytė.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: