Viešojoje erdvėje atsinaujinus diskusijoms dėl Lietuvoje galimai veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo bei svarstant, ar reikėtų inicijuoti papildomą tyrimą, šioje istorijoje likę daug neatsakytų klausimų. Nuomonės, ar toks sulaikymo centras galėjo veikti mūsų šalyje, skiriasi. Kaip ir to meto politikų požiūris į tai, ar įslaptintos operacijos galėjo vykti už šalies vadovų nugaros, ir kieno kišenėje galėjo atsidurti už jas galimai gauti pinigai.
Pirmieji pranešimai apie galimą CŽA kalėjimą Lietuvoje, prie Vilniaus esančiuose Antaviliuose, amerikiečių žiniasklaidoje pasirodė 2009 metais. Dar daugiau diskusijų apie tai kilo po 2014-aisiais paskelbtos JAV Senato ataskaitos. Joje konkretūs įkalinimo centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras, kuriame 2005–2006 metais galėjo būti kalinami terorizmu kaltinami asmenys.
2009-aisiais parlamentinį tyrimą vykdė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.
Išvadose rašoma, jog šias operacijas kuravusi Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė neinformavo „nė vieno šalies aukščiausio pareigūno apie šių projektų tikslus ir turinį“.
Apklausė ir prezidentus, ir VSD pareigūnus
Parlamentiniam tyrimui vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas Eltai pasakojo, kad į daugelį šiandien ir vėl keliamų klausimų nebuvo galima atsakyti dėl tuomet buvusios informacijos stokos.
„Mes tokių liudijimų, informacijos negavome, kad politikai buvo informuoti apie tuos veiksmus (…). Mes apklausėme juos visus – ir amžinąjį atilsį Algirdą Brazauską, ir Valdą Adamkų, ir Rolandą Paksą, ir premjerus, ir krašto apsaugos ministrus ir, žinoma, atitinkamus saugumo pareigūnus, kurie užėmė tuo metu aukščiausias pareigas – visus, kurie bent kažką galėjo žinoti“, – prisiminė jis.
Tiesa, tyrimo metu identifikuoti trys VSD pareigūnai, žinoję bei koordinavę šias operacijas – 1998–2004 m. departamentui vadovavęs Mečys Laurinkus, 2004–2007 m. jį direktoriaus pareigose pakeitęs Arvydas Pocius bei jų pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Tuo metu apklaustas M. Laurinkus tyrimo komisijai sakė, kad apie slaptąsias operacijas 2003 m. buvo informavęs ir tuometį prezidentą Rolandą Paksą.
Atlikus tyrimą Generalinei prokuratūrai buvo siūloma ištirti, ar minėtų VSD pareigūnų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
A. Paulauskas: su manimi apie tai niekas nekalbėjo
Po apkaltos iš prezidento pareigų pašalinus R. Paksą, laikinojo šalies vadovo pareigas ėjės Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas Eltai taip pat tvirtino apie galimą slapto CŽA kalėjimo veiklą sužinojęs tik Seimo NSGK tyrimo komisijai pateikus savas išvadas.
„Aš tik galiu pasakyti: kai ėjau prezidento pareigas, su manimi apie tai niekas nekalbėjo. Aš tą patį liudijau komisijai ir tikrai tuo metu apie jokį kalėjimą nežinojau“, – nurodė jis.
Vis tik, buvusio politiko nuomone, visą reikiamą informaciją ir aplinkybes žino JAV administracija, todėl atsakymų reikėtų ieškoti ten.
„Man atrodo, kad dabar jau daugiau yra visko aišku. Bet pas mus, vat, sukurtas toks rūkas, kad niekas neaišku, o toje pačioje Amerikoje, man atrodo, jie jau beveik viską žino“, – sakė jis.
V. Adamkus, kuris 2004–2009 metais antrą kadenciją ėjo prezidento pareigas, 2018-aisiais naujienų portalui „Tv3.lt“ pakartojo besilaikantis seniau išsakytos nuomonės, kad slaptas CŽA kalėjimas Lietuvoje niekada neveikė. Tai jam esą patvirtinę saugumo pareigūnai. Be to, pats Antaviliuose lankęsis V. Adamkus teigė manąs, kad ten esančiose patalpose net ir nebūtų įmanoma kalinti žmones.
2005 metais amerikiečių dienraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, skelbė, kad Rytų Europos šalyse JAV slepia ir tardo dalį svarbiausių savo kalinių. Tiesa, Lietuva į šį sąrašą tuo metu nepateko.
Vis dėlto 2014–2015 metais buvę Lenkijos ir Rumunijos prezidentai Aleksandras Kvasniewskis ir Ionas Iliescu prisipažino suteikę leidimus savo šalyse steigti slaptus CŽA kalėjimus.
V. Mazuronis netiki, kad valdžia nežinojo
2008-2012 metais Seimo NSGK dirbęs Valentinas Mazuronis Eltai teigė turįs abejonių, kad tokio masto operacijos, kaip galimo CŽA kalėjimo, būtų galėjusios vykti be aukščiausių mūsų šalies politikų, o tarp jų – ir prezidentų – žinios.
„Tais metais, jeigu tai buvo vykdoma be aukščiausių mūsų valdžios atstovų – prezidento, jo artimos aplinkos, kad slaptai įsteiginėjo kalėjimus ir taip toliau, tai kas tada buvo tikroji valdžia Lietuvoje? Kas tada buvo – perversmas? Ar tuometiniai VSD vadovai A. Pocius, D. Dabašinskas, tiek visi kiti, kurie dalyvavo visame žaidime, galėjo priiminėti tokius valstybės lygmens sprendimus? Tai ką tada veikė aukščiausia Lietuvos valdžia?“, – komentavo jis.
„Manau, kad jie žinojo. Yra kitas klausimas – galbūt to žinojimo ribos ar kiti dalykai: ar ten viską žinojo iki detalių, ar tik tam tikrais bruožais. Aš negalėčiau pasakyti. Bet aš asmeniškai netikiu, kad jie nežinojo“, – tikino V. Mazuronis.
Už sėkmingas operacijas – atlygis grynaisiais?
A. Anušausko teigimu, Seimo NSGK tyrimo duomenys parodė, kad VSD gaudavo pinigus iš partnerių, tačiau jie nebuvo tinkamai apskaitomi dėl tuo metu buvusios „per mažos parlamentinės kontrolės“. Todėl esą iki šiol nėra aišku, kas ir kokiems tikslams galėjo juos panaudoti.
„Čia mes 2009 metais, matote, nekėlėme tokio klausimo – užčiuopėme, kad kažkokie pinigai yra, tačiau negalėjome, neturėjome jokių įrodymų, jokių liudijimų“, – kalbėjo politikas.
V. Mazuronis sakė, kad atlygis už slaptas operacijas Lietuvoje galėjo būti gaunamas grynaisiais pinigais, kurie nebuvo apskaitomi net ir neviešose VSD ataskaitose. Buvusio Seimo nario manymu, dalis šių lėšų galėjo būti panaudota slapto kalėjimo Antaviliuose statyboms.
„Tuo metu liudininkai, kurie davė parodymus komisijai, sakė, kad pinigų buvo daug, jie buvo gryni ir kad jie niekaip nebuvo dokumentuojami“, – sakė jis.
„Buvo pinigų daug, iš liudininkų parodymų, jie buvo naudojami to objekto statybai. Tai buvo visokių tų išlaidų. Todėl kiek buvo panaudota statyboms, o kiek, kaip dabar rašo spauda, galėjo būti pasinaudota, tokios informacijos nėra“, – akcentavo V. Mazuronis.
Su CŽA siejami orlaiviai – Vilniaus ir Palangos oro uostuose
Prieš septyniolika metų Seimo NSGK atlikto tyrimo išvadose taip pat fiksuota, kad iš viso penki su CŽA sulaikytų asmenų pervežimu siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą leidosi Vilniaus bei Palangos oro uostuose. Jais atvykusius, kaip konstatuota, lydėjo VSD pareigūnai.
Skelbiama, kad orlaiviu „Boeing 737“, reg. Nr. N787WH, kuris 2005 m. vasario 18 d. nusileido Palangos oro uoste, buvo atgabenti 5 keleiviai.
„Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktus duomenis, orlaiviu atvyko 5 keleiviai, kurių buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose komitetui neminėjo. Muitinės duomenimis, orlaivio detalus muitinis patikrinimas nebuvo atliktas, iš orlaivio nebuvo iškrauti ir į jį nebuvo pakrauti jokie kroviniai“, – rašoma Seimo NSGK išvadose.
„Mano supratimu, čia yra vienas didžiausių darytų nusikaltimų, todėl kad į mūsų valstybę be pasienio kontrolės, be muitinės buvo atvežama ir neaišku, kas. Dabar, kaip atrodo po tarptautinių teismų sprendimų, tai galima teigti, kad buvo atvežami tie kaliniai“, – kalbėjo V. Mazuronis.
Pasak A. Anušausko, pagal tuo metu galiojusį Žvalgybos įstatymą, VSD turėjo teisę vykdyti slaptas operacijas su užsienio partneriais, tačiau apie tai turėjo būti pranešta politikams.
Vis dėlto, jo teigimu, informacijos arba užuomazgų apie tai, kas buvo minėtuose lėktuvuose, nėra.
„Duomenų nėra. Gal dėl to, kad nėra tokio liudijimo. Tų lėktuvų, kurie nusileido, numerius mes nustatėme. Ir, suprantate, jeigu tai – sutartos žvalgybinės operacijos, be abejonės, niekas jų nei tikrino, nei žiūrėjo“, – aiškino A. Anušauskas.
Vis tik Antaviliuose esančiame pastate lankęsis V. Mazuronis tikino, kad šios patalpos esą pritaikytos slapto CŽA kalėjimo veiklai. Jame esą įsteigtos padidintos saugos zonos, erdvės darbuotojams, slapti, užmaskuoti įvažiavimai bei kambariai, kuriuose, politiko teigimu, galėjo būti kankinami žmonės.
„Žinoma, kad buvo. Gražios, baltos patalpos be langų, baltos dažytos sienos. Jeigu mes įsivaizduojame, kad dabartinis kalėjimas turi būti su kabliais mėsai, tai to tikrai nebuvo. Buvo atskira ypatingos saugos zona, kur buvo įėjimai, atskiros signalizacijos“, – prisiminė jis.
Prokuratūra tebevykdo tyrimą
ELTA primena, kad šiuo metu Generalinė prokuratūra tebevykdo tyrimą dėl galimo CŽA kalėjimo veikimo Lietuvoje pagal Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.
Pirmasis ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2010 m. Vėliau jis buvo nutrauktas, o 2015 m. – vėl atnaujintas ir sujungtas su kitu tyrimu dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Galiausiai 2018 m. tyrimas buvo perkvalifikuotas ir, kaip jau minėta, dabar yra atliekamas dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis.
Prokuratūra patvirtino, jog tiriant galimo CŽA kalėjimo veikimo Lietuvoje aplinkybes buvo kreiptasi į JAV, Lenkiją, Rumuniją bei kitas valstybes, tačiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų esą nebuvo gauta.
Atsakymų, anot prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elenos Martinonienės, nesuteikė ir JAV Teisingumo departamentas, į kurį kreiptasi keletą kartų prašant pateikti daugiau informacijos dėl spėjamo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį.
Diskusijos atsinaujino po pastarojo EŽTT sprendimo
Liepos pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 m. buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
Septynių teisėjų kolegija Saudo Arabijos piliečiui priteisė 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.
Strasbūro teisme tai jau trečioji byla prieš Lietuvą dėl CŽA kalėjimo.
2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽA kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydahas. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafai al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
Lietuva šį EŽTT sprendimą pripažįsta ir moka kalintiesiems asmenims priteistas kompensacijas. Lenkija ir Rumunija dėl jų teritorijoje veikusių CŽA
kalėjimų – taip pat.
Atsinaujinus svarstymams dėl poreikio darsyk tirti aplinkybes dėl galimai šalyje veikusio CŽA kalėjimo, aukščiausių valstybės pareigūnų nuomonės vienareikšmės – to daryti neverta.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo. To paties požiūrio laikosi ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ir premjeras Mindaugas Sinkevičius, kurie teigė nematantys prasmės pradėti dar vieną tyrimą dėl to.
Tačiau, tarkime, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad neatsakyti klausimai dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje „meta dėmę“ ir valstybei, ir jos pareigūnams. Todėl, anot jo, atsakyti į šiuos klausimus yra Lietuvos garbės reikalas.
