Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t.y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo 4,2 proc.
Didžiausias augimas matomas Palangos oro uoste – per pirmąjį 2016 m. pusmetį čia aptarnauti beveik 97 tūkst. keleivių – 53 proc. daugiau negu 2015-ųjų sausį-birželį. Antroje vietoje žengia Vilniaus oro uostas, kuriame keliautojų skaičius išaugo 15 proc. – nuo 1,5 mln. iki beveik 1,8 mln. Kauno oro uoste šiemet sulaukta 20 tūkst. keleivių daugiau negu pernai tuo pačiu metu, augimas – 6 proc.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė ne vienos naujos aviakompanijos ir paskelbė apie daugiau nei dešimt naujų maršrutų. Aptarnautų keleivių statistika įrodo, kad keleiviai vertina mūsų pastangas plėsti maršrutų tinklą ir didinti visos šalies pasiekiamumą. Džiaugiamės teigiama rinkos reakcija į Lietuvos oro uostų kartu su Susisiekimo ministerija ir Kauno bei Vilniaus miestų ir Klaipėdos regiono savivaldybėmis naudojamas rinkodaros priemones visos Lietuvos pasiekiamumui gerinti“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Kaip pastebi G. Almantas, oro uostai norėdami kokybiškai priimti ir pasirūpinti nuolat augančiu keleivių srautu, susiduria su iššūkiu – investicijų infrastruktūrai plėsti ribojimu.
Naujovių šiemet sulaukė visi trys Lietuvos oro uostai. Didžiausi pokyčiai aplankė Palangą – per pusmetį čia veiklą pradėjo penkios oro bendrovės: „Wizz Air“ pradėjo skraidinti į Londono Lutono oro uostą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, „LOT Polish Airlines“ – į Varšuvą, „Belavia“ – į Minską, o „Ukraine International Airlines“ – į Kijevą.
© Wikimedia Commons nuotr.
Vilniaus oro uostas taip pat sulaukė naujos aviakompanijos – „Germania“ startavo su skrydžiais į Ciurichą. Sostinėje pradėti skrydžiai į Birmingemą, išplėstas susisiekimas su Talinu, Londonu, Antalija. Į Kauno oro uostą taip pat įžengė dar viena aviakompanija – greta žemų sąnaudų skrydžių bendrovės „Ryanair“ skraidyti į Londono Lutono oro uostą pradėjo „Wizz Air“.
Naujienų Lietuvos oro uostuose bus ir antrojoje metų pusėje, šį kartą jos labiausiai palies Kauno oro uostą. Nuo rugsėjo 22 d. „Wizz Air“ iš Kauno pradės vykdyti skrydžius į Eindhoveną, o nuo spalio 30 d. perkels čia iš Vilniaus tris kryptis į Norvegijos miestus – Stavangerį, Bergeną ir Olesiundą. Vilniuje „Wizz Air“ nuo žiemos sezono pradžios pradės vykdyti skrydžius į Barį ir Reikjaviką, o jau nuo rugpjūčio iš Lietuvos sostinės bus galima tiesiogiai pasiekti Nicą. „Ryanair“ sostinėje lapkričio mėnesį pradės skraidinti keleivius į Maltą, Berlyną ir Lidsą (Bradfordą).
Pradėdamos skrydžius į Lietuvą aviakompanijos turi galimybę pasinaudoti Lietuvos oro uostų ir Susisiekimo ministerijos įsteigto maršrutų plėtros fondo parama. Ja siekiama pradėti skrydžius šaliai svarbiomis kryptimis, kurios numatytos atsižvelgiant į šalies prioritetines rinkas ir kryptis. Parama gali pasinaudoti oro linijų bendrovės, pradedančios naujus maršrutus ar padidinusios esamų maršrutų skrydžių dažnį.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso treji oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 18 aviakompanijų skraido 65 kryptimis į 54 miestus 26 šalyse Europoje ir už jos ribų. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
