Dažnas žmogus, kai jam pasakoma, kad serialas yra animuotas, neturi vienos siužeto linijos, tų pačių herojų ir yra bene niekuo neapribotas, galėtų pasijuokti. Love, Death&Robots mums įrodo, kad visa tai  gali būti nereikalinga geram ir įdomiam kūriniui.

Šis serialas, pažymėtas N-18 ženklu pasirodė Netflix platformoje kovo 15 dieną, 2019 metais. Daugeliui šis TV šou kėlė susidomėjimą vien dėl savo intro, kuriame buvo pabrėžta, kad tai yra NSFW animuotas serialas. Jį sukūrė amerikiečiai Timas Mileris, filmų režisierius ir vizualinių efektų specialistas; Džošua Donenas, filmų prodiuseris; Deividas Fineris, filmų režisierius ir prodiuseris. Prisidėjo ir Dženifer Miler.

Intrigą kelia ir tai, kad kiekvienos serijos animatorių grupės yra iš skirtingų pasaulio valstybių, tai reiškia, kad kiekviena serija turi savotiško žavesio, žiūrovas visada gali būti maloniai nustebintas netikėto vizualinio posūkio. Viena serija gali visiškai priminti klasišką „anime“, o kitoje galime suklysti ir pagalvoti, kad tai yra vaidybinė, realių aktorių suvaidinta dalis.

Pažįstamos vietos

Šiame seriale pasitelkiamos ne tik fantastinės vietos, tarkim, tolimas kosmosas, tačiau ir žemiškesnės. Tiesa, jos nėra aiškiai įvardinamos, išskyrus vieną seriją, kurioje veiksmas vyksta Amerikoje bendrai, šiek tiek išskiriama Ohajo valstija.

Kadangi siužetas visuose epizoduose skiriasi, natūralu, kad skiriasi ir veiksmo vietos. Kartkartėmis tai gali būti tiesiog nepažįstama didelė dykuma Amerikoje, o kartais – vienas mažas suoliukas Europoje. Arba tiesiog šiukšlynas, prižiūrimas senuko. Kartais atrodo, kad šis serialas neturi jokių ribų.

Vertėtų pažymėti, kad daugelį epizodų sieja distopinės ateities tematika, kas paveikia ir vyksmo vietovės pasirinkimą.

Siužetui – jokių ribų

Čia mes nematome nuolatinės siužeto linijos, kuri jungtų kiekvieną epizodą, kurių iš viso yra 18.

Esame įpratę, kad serialuose mus lydi tie patys pažįstami herojai, kuriuos spėjome pamilti, priprasti. Tai, žinoma, kelia galimybę, kad serialas po kurio laiko pabos.

Čia mes matome visiškai kitokį požiūrį. Savotiškai pateikiami pagrindiniai veikėjai lengvai išprovokuoja teigiamas arba neigiamas emocijas, norima pamatyti jų istorijos daugiau, tačiau viskas baigiasi su viena serija. Tai tam tikra prasme tarsi palieka auditoriją norinčią pamatyti daugiau, todėl serialas žiūrimas toliau nekantriai laukiant, su mintimi, kad galbūt bus išvystas mėgstamas personažas.

Temos, kurios aprėpia serialą, yra dar vienas dalykas, kuris yra neįprastas ir kelia susižavėjimą. Figūruojančios tematikos yra labai plačios, pradedant šeima, egzistenciniais klausimais ir baigiant plėšimais. Tiesa, verta pažymėti, kad kiekvienoje serijoje nagrinėjama tik viena tema, nėra šokinėjama nuo vienų vertybių prie kitų, o laikas irgi nėra fiksuotas. Viena serija gali trukti iki 15 minučių, kita vos iki 6. Būtent todėl žiūrovas jaučiasi neapsunkintas ilgų ir ištęstų serijų, kuo galima sukritikuoti ne vieną šiuolaikinį serialą.

Nejau viskas – apie robotus?

Būtų klaidinga manyti, kad visose serijose matysime kažką panašaus į „Terminatorių“, tik nupieštą. Filmo herojų spektras yra toks pat platus, kaip ir kūrybinė grupė. Pagrindiniai veikėjai yra įvairūs: robotai, žmonės, senovės demonai, net gi neaiškios gličios masės monstras. Jų charakteriai taip pat be galo skirtingi. Empatiški arba kupini pykčio, įniršio, sarkastiški arba su „nurautu“ mąstymu. Įdomu yra tai, kad veikėjai čia yra dažnai vaizduojami su žmonių mąstymu ir jausmais, pasitaiko, kad sekdami veikėjus galime atpažinti jei ne save, tai savo draugą tikrai.

Auditorijos vertinimas ir ateitis

Kyla natūralus klausimas, kaip kritikai vertina tokį naujovišką ir neįprastą kūrinį kaip Love, Death&Robots, ypač kai šis neatitinka jokių specifinių bruožų: jame yra ir erotikos, ir smurto, ir dvasinių kelionių.

Tiesa, yra žiūrovų, kurie teigia, kad jiems kiek per daug erotinio, seksualinio turinio, tačiau tai jų esą neatbaidė nuo šio smalsumą keliančio serialo.

Vienas dalykas yra tarsi nuspręstas vienbalsiai, žmonės nori antro sezono. Yra džiaugsmingų žinių – jis bus.

Svarstoma, kad antrasis sezonas turėtų pasirodyti maždaug 2021 metų pabaigoje, tačiau žinant, kaip karantinas paveikė pasaulį, naujų serijų pasirodymas gali būt kiek nukeltas į ateitį.

Džiugi naujiena yra tai, kad prie komandos prisijungė Dženifer Yuh Nelson, kuri režisavo Kung Fu Panda 2, tačiau nereikėtų pergyventi, kad senoji komanda neįdės indėlio. Štai Timas Mileris netveria džiaugsmu: „Aš taip džiaugiuosi, kad kūrybinis peizažas pagaliau tiek pasikeitė, kad suaugusiųjų temos gali būti animacinių serialų dalimi ir daryti įtaką įvairaus kultūrų pasaulio pokalbiui“.

Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. animacinių filmų