Spręsdami tikrą problemą prokurorai rizikuoja pavaizduoti kai kurias moteris kaip turinčias antgamtinių galių, kurias jos panaudoja susidorojimui su buvusiais mylimaisiais. Praeitą savaitę, antrą kartą Masačutseso (JAV) valstijos istorijoje, jauna moteris buvo apkaltinta žmogžudyste, nes žinutėmis skatino savo vaikiną nusižudyti. 22 metų Alexander‘is Urtula‘s ir 21 metų Inyoung You, gegužės mėnesį abu buvo Bostono koledžo studentai, kai Urtula‘s nušoko nuo parkavimo aikštelės stogo ir mirė.
Spaudos konferencijoje Sufolko apygardos rajono advokatė Rachel Rollins paskelbė, jog You yra kaltinama netyčiniu nužudymu. Nors Rollins tvirtino, kad You fiziškai užgauliojo Urtula‘ą prieš jo mirtį, telefone sekė jo buvimo vietą, didžiąją dalį įrodymų sudarė tūkstančiai žinučių, kuriomis pora apsikeitė per paskutinius du Urtula‘o gyvenimo mėnesius.
Nepaisant kitų dalykų, Rollins teigė, jog You rašė, kad Urtula‘s turėtų „eiti ir nusižudyti“, „mirti“, ir kad jo šeimai bei draugams bus geriau be jo. Pareiškime prokuratūra įrodinėjo, kad tokios žinutės „aiškiai parodo galios dinamiką santykiuose, kadangi You, suprasdama, jog turi visišką kontrolę Urtula‘o psichinei ir emocinei būsenai, kėlė reikalavimus bei grėsmę.“ Taip pat, prokuratūra teigia, kad You žinojo apie Urtula‘o „spiralinę depresiją“ ir tuo pasinaudojo. „Smurtas šeimoje yra nediskriminuojamas,“ sakė Rollins.
Tokia byla buvo nagrinėta ir anksčiau. 2017 metų birželį Michelle Carter buvo nuteista dėl žmogžudystės, po to, kai siuntė žinutes savo 18 metų vaikinui Conrad‘ui Roy‘ui, liepdama jam nusižudyti. Nusikaltimo įvykdymo metu jai buvo 17 metų. Teismo procesas tapo subjektu HBO dokumentikos 20/20 serijoje, laikraščiuose bei žiniose. Šiuo metu advokatai kovoja dėl galimybės apskųsti Carter nuosprendį Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui, apeliacijos pagrindu laikydami tai, jog nuosprendis pažeidė jos teisę į laisvą žodį.
Kriminalinio teisingumo sistema, taip pat ir visuomenė sunkai supranta vyrus, kurie patiria smurtą šeimoje. Prokurorai, kuriems tenka susidurti su tokia realybe, rizikuoja atvaizduoti moteris, turinčias antgamtinių galių, kuriomis jos manipuliuoja aukomis.
„Man įdomi ši dalis: supratimas, kad šios moterys kažkokiu būdu užburia vyrus, jog šie elgtųsi kaip niekuomet patys nebūtų elgęsi,“ sako Nancy Gertner, buvusi federalinė teisėja ir Harvardo Teisės dėstytoja, viena iš Carter apeliacijos komandos narių. „Tai prieštarauja daugumai lyčių stereotipų, nors tai be abejo yra karikatūra: raganos karikatūra.“
Ekspertai teigia, kad šios bylos pasitarnauja atskleisdamos spragas žmonių supratime apie smurtą šeimoje. „Moterų smurtavimas yra retas, todėl trikdantis,“ sako Kate Auerhahn, Kriminalinio Teisingumo Temple universitete docentė. 2007 metais ji savo tyrime palygino vyrus ir moteris, nuteistus dėl intymaus ir neintymaus partnerio žmogžudystės, Auerhahn teigė, kad „negalėjimas suvokti moterų smurto“ būdingas ne tik teisėjams ir vertinimo komisijai, bet ir ypač trūkstamas sociologijos bei kriminologijos tyrimų literatūroje.
2016 metų analizės bendraautorė Emily Douglas, Socialinių mokslų ir politikos studijų departamento Worcester‘io politechnikos institute profesorė ir direktorė, atrado, jog moterys dažniau būna sužalojamos (arba nužudomos) smurto šeimoje atvejais, tačiau vyrai ir moterys naudoja smurtą prieš savo intymius partnerius maždaug tokiu pat dažnumu. Nors vyrai yra užgauliojami savo partnerių taip pat dažnai, kaip ir moterys, jie „nėra linkę apie save galvoti kaip apie nusikaltimo aukas,“ teigia Douglas.
Lytis šiose savižudybių paskatintų žinutėmis bylose taip pat atrodo pabrėžiama pagal turimus lūkesčius. Abiejose bylose moterys buvo teisiamos ne tik už tai, ką padarė, bet ir už tai, ko nepadarė t.y. tinkamai nepasirūpino savo psichiškai sutrikusiais vaikinais.
Carter byloje kaltinamoji atsisakė savo teisės į prisiekusiųjų teismą ir buvo nuteista teisėjo Lawrence‘o Moniz‘o, kuris ėmėsi svarstymo ne tik dėl žinučių, bet ir dėl nesugebėjimo padėti Roy, nors žinojo, kad jis vykdo sumanymą. „Kai vieno žmogaus veiksmai sukuria pavojų kito gyvybei, jo pareiga yra padaryti tinkamus žingsnius numalšinant riziką,“ sako Moniz‘as, jis pareiškė specialią pastabą Carter, nes ši nepaskambino Roy‘aus motinai ar sesei prašydama pagalbos. „Neapgalvota nesėkmė vykdant šią pareigą gali tapti žmogžudyste.“
Ar vyras, atsidūręs tokioje pačioje situacijoje, būtų nuteistas? Neįmanoma pasakyti, nes iki šiol nei vienas vyras nebuvo apkaltintas tuo, jog žinutėmis skatino moterį nusižudyti. Moniz‘as savo nutarimą pagrindė dvejomis bylomis, kuriose vyrai kaltinami dėl pavojingos aplinkos kūrimo ir negebėjimo padėti mirštantiems, tačiau nei vienas iš šių vyrų nebuvo nuteistas.
Auerhahn teigė pastebinti, jog modernioje eroje moterys, nuteistos už savo partnerių žmogžudystes dažniausiai buvo nuteistos švelnesnėmis bausmėmis, nei vyrai – „o tai suprantama atsižvelgiant į nužudymų aplinkybes“ tęsė ji sakydama, jog moterys savo partnerius dažniausiai nužudo besigindamos. Visgi, Douglas pažymi, jog „maždaug pusės partnerių smurtavimas yra dvikryptis“. O tai taip pat netelpa į dominuojantį naratyvą, kad kiekvienuose santykiuose visuomet yra geras ir blogas žmogus. Tuo tarpu, neaišku ar You byla kada nors pasieks teismą.
Šiuo metu You yra gimtojoje Pietų Korėjoje. Nėra žodžio apie tai, ar ji savanoriškai grįš į Bostoną būti teisiama, ir jei ne, ar Jungtinės Valstijos turi galios ją atsigabenti. Kadangi ji nebuvo apkaltinta, teismas neišleido faktinio kaltinamojo akto prieš ją žiniasklaidai, tik spaudos pareiškimą. DA neidentifikavo You advokato, jei ji tokį turi. Kol byla stebina Naujosios Anglijos smulkiąją spaudą sensacingumu, Rollins spaudos pareiškime prasitarė, jog kaip ir Carter, You galėjo turėti psichinės sveikatos sutrikimų. Vadinasi, Rollins teigimu, You kontroliuodama ir manipuoliuodama Urtula‘u, rizikavo pakenkti pati sau.
