Tęsdami straipsnių ciklą apie pasaulio religijas pristatome jums antrą dalį apie budizmą. Pirmoje dalyje susipažinome su svarbiausiais budizmo konceptais ir jų reikšmėmis. Antroje dalyje pristatysime jums pagrindines budizmo tiesas, etika ir religinis ypatumus.
Budizmas yra priskiriamas prie neteistinių religijų grupės. Tai reiškia, kad budizmo religijoje netikima Dievo kūrėjo vaidmeniu, tačiau ir nėra teigiama, kad tai negali būti tiesa. Buda savo mokymuose sakė, kad dievai egzistuoja, bet jie yra tame pačiame lygmenyje, kaip ir žmonės, ar kartais netgi žemiau, nes ir žmonės, ir dievai gyvena samsaroje – mirties ir atgimimo cikle.
Budizmas, kaip ir daugelis kitų religijų, turi savo atskiras atšakas ir sektas. Šiais laikais yra dvi pagrindinės budizmo atšakos. Theravada – „vyresniųjų mokykla“, kurią sudaro 35 procentai tikinčiųjų ir kaip pavadinimas nusako ši grupė seka seniausiais budistų rankraščiais, vadinamais Pali kanonais. Ir Mahayana – „didžiojo rato mokykla“, kurią sudaro 53 procentai tikinčiųjų. Ši atšaka yra paremta tikėjimu „didžiuoju ratu“ – pagrindiniu budizmo simboliu, kuris dar yra vadinamas Dharmos ratu, ir kuris simbolizuoja kilnųjį aštuonialypį kelią.
Nepaisant kai kurių tikėjimo ir mokymo dalių, visas budizmo atšakas sudaro tas pats pagrindinis pamatas: trys brangenybės, keturios kilniosios tiesos, kilnusis aštuonialypis kelias ir penki, aštuoni, ir dešimt priesakų.
Trys brangenybės, dar vadinamos trimis prieglobsčiais, nes priimant šias tris brangenybes oficialiai tampama budistu. Priimdamas šias brangenybes žmogus priima: 1. Buda, teigdamas, kad jis ieškos prieglobsčio Budos mokymuose. 2. Dharma, aukščiausiąją moralinę tvarką. 3. Sangha – budistų bendruomenę ir savo vaidmenį joje kaip budistų vienuolis ar eilinis budistas.
Turbūt geriausiai žinoma budistų filosofijos dalis – keturios kilniosios tiesos yra: 1. Gyvenimas reiškia kančią. Kad ir ką bedarytume, kol gyvename, mes kenčiame. 2. Kančią sukelia troškimai, netgi tokie fundamentalūs, kaip troškimas gyventi. 3. Norint panaikinti kančia privalu panaikinti troškimus. 4. Panaikinti troškimus galima sekant kilniojo aštuonialypio kelio, kuriame Buda moko, kaip atsikratyti troškimų ir siekti nušvitimo.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kaip Pali kanonuose rašoma, Gautama Buda savo kelyje į nušvitimą iš naujo atrado kilnųjį aštuonialypį kelią. Šiuo kilniuoju keliu sekė visi prieš tai egzistavę Budos. Kilnųjį aštuonialypį kelią sudaro trys skyriai, kuriuose yra aštuoni faktoriai – 1. Išminties skyrius (teisingas požiūris, teisingi ketinimai). 2. Etiško elgesio skyrius (teisinga kalba, teisingi veiksmai, teisingas pragyvenimo šaltinis). 3. Koncentracijos skyrius (teisingos pastangos, teisingas atidumas ir teisingas susikaupimas). Jeigu yra sekama visais šiais keliais, tik tuomet galima išsilaisvinti iš dukhros – kančios.
Penki, aštuoni ir dešimt priesakų yra vadinami budistų etikos kodeksu. Jie yra grupuojami, nes skirtingi priesakai priskiriami ne visiems budistams ir ne visuomet. Penki priesakai priskiriami visiems budistams vienodai – ir pasauliečiams, ir vienuoliams: 1. Nekenk nei vienam gyvam padarui. 2. Nemeluok ir visada sakyk tiesą. 3. Nepaleistuvauk. 4. Neimk to, kas nėra tau duota. 5. Nevartok alkoholio ar kitų svaigalų. Aštuonis priesakus sudaro prieš tai buvę penki ir nauji trys, kurie priskiriami vienuoliams visuomet, o pasauliečiams budistams tik ypatingomis dienomis: 6. Nenešiok papuošalų ir nesinaudok kosmetika. 7. Nepramogauk. 8. Nevalgyk netinkamu metu (nuo vidurdienio iki saulėtekio). Likę du priesakai galioja tik vienuoliams: 9. Nesinaudok prabangiomis ar aukštomis lovomis ar kėdėmis. 10. Nepriimk aukso, sidabro ar pinigų.
Taip pat skaitykite: Pasaulio religijos. Melanezijos krovinių kultas
