Pasaulyje jau kurį laiką sklinda tvaraus vartojimo idėjos: nuo siekių apmokestinti vienkartinius kavos puodelius iki industrinio verslo gigantų, vis efektyviau mažinančių gamybos kaštus ir visiškai minimizuojančius atliekų kiekį. Nors aplinkai draugiškus verslo sprendimus skatina populiariausi pasaulyje gamintojai, ES leidžiamos direktyvos, tačiau „Zero Waste Europe“ žemėlapyje tarp švarios energetikos įmonių, įgyvendinančių žiedinės ekonomikos principus, Lietuvos verslų nematyti. Mūsų šalyje pokyčiai aktyviausiai vyksta vartotojų iniciatyva bei yra skatinami valstybiniame sektoriuje.
Pasaulio lyderiai diktuoja verslo tendencijas
Šiais metais paskelbusi, kad visa įmonės infrastruktūra palaikoma tik atsinaujinančia energija, viena populiariausių išmaniųjų įrenginių gamintojų pasaulyje, JAV kompanija „Apple“, atskleidė dar vieną ambicingą tikslą. Ilgainiui bendrovė sieks nenaudoti jokių gamtos išteklių gamybos ir kompanijos išlaikymo procesuose – gamins įrenginius tik iš perdirbtų medžiagų, ilgins jų tarnavimo laiką ir pasirūpins kokybišku panaudotų prietaisų perdirbimu.
„Jau dabar naujausiuose, netrukus prekyboje pasirodysiančiuose telefonuose, naudojame iš perdirbto alavo pagamintą pagrindinę plokštę (angl. logic board). Tai leidžia sutaupyti daugiau nei 10 tūkst. tonų iškasamos alavo rūdos per metus“, – sako „Apple“ aplinkosaugos, strategijos ir socialinių iniciatyvų padalinio viceprezidentė Liza Džekson.
Simboliška, tačiau praėjusiais metais duris atvėręs moderniausias įmonės būstinės „Apple Park“ pastatas Kalifornijoje, Kupertino mieste, yra kilpos formos: nuo 1993 m. veikiantys įmonės centriniai padaliniai susijungia į žiedą, vis dažniau atsikartojantį „Apple“ renginių ir pristatymų vizualikoje. Panašu, kad įmonė siekia įtvirtinti pasaulyje sparčiai populiarėjančios žiedinės ekonomikos principus: skatina verslo efektyvumą, minimizuoja atliekų kiekį bei žaliavų ir energijos švaistymą.
Verslo sektorių judėti žiedinės ekonomikos link Europoje skatina ES dokumentai, priimti dar 2015 m. Verslas bei vartotojai raginami ilgainiui pereiti nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos modelio: panaudoto daikto gyvenimo ciklas neturi pasibaigti šiukšlių dėžėje. Judėjimas turi vykti žiedu – produktą siekiama perdirbti, prikelti pakartotiniam naudojimui ir sėkmingai grąžinti į rinką. Vienas svarbiausių procesų tokiame judėjime yra atliekų kiekio mažinimas ir perdirbimo skatinimas, kurį Lietuvoje jau kurį laiką spartina Aplinkos ministerija.
Kas vyksta Lietuvoje?
Jurgita Gaižiūnienė, Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja sako, kad norint sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir pasiekti ES numatytus tikslus, turi susitelkti visi ekosistemos dalyviai – gyventojai, gamybos bei verslo įmonės, atliekų tvarkytojai, institucijos ir mokslo atstovai.
„Visuomenės vartojimo įpročiai bei verslo atstovų pozicija vienareikšmiškai turi keistis – dėl sąmoningesnio vartojimo rinkoje atsirastų daugiau perdirbamų, ilgiau tarnaujančių gaminių. Žinoma, reaguoti turi ir valstybinis sektorius: mes nuolat skiriame lėšų atliekų rūšiavimo konteineriams įsigyti, įgyvendiname priemones, skirtas didinti perdirbamų pakuočių patekimą į rinką, nustatome pakuočių atliekų perdirbimą skatinančius tarifus ir prižiūrime mokesčius už aplinkos teršimą“, – sako J. Gaižiūnienė.
Metų pradžioje ministerija, reaguodama į atlikto tyrimo rezultatus (nustatyta, kad gyventojai nori keisti vartojimo įpročius į palankesnius aplinkai, tačiau nemano, kad jų pastangos bus vaisingos), ypatingą dėmesį emė skirti pavienių vartotojų namų ūkiams.
Sėkmingai įgvyvendinamos iniciatyvos „Misija: nulis“ metu jau surengta per 40 susitikimų su gyvenamųjų namų bendruomenėmis įvairiose Lietuvos miestuose.
„Susitikimuose dalyvauja aplinkosaugos ekspertai, atliekų rūšiavimo specialistai, gyventojams dalinti labai konkretūs patarimai kaip efektyviau vartoti savo namų ūkio energiją, nešvaistyti maisto produktų ir teisingai rūšiuoti atliekas. Projekto metu taip pat skatiname gyventojų bendruomenės ir verslo įmones sekti savo elektros energijos suvartojimo kiekius, kuro sąnaudas bei išmetamą CO2 ir pamatuoti, koks svarbus kiekvieno žmogaus indėlis siekiant tausoti gamtą“, – komentuoja Aplinkos ministerijos specialistė.
Tikslas – jokių atliekų
Vilniuje veikiančios VšĮ „Žiedinė ekonomika“ narys Paulius Leonavičius vykstančius pokyčius Lietuvoje vertina teigiamai: pasak eksperto, rezultatai, kuriuos skatina „Zero Waste“ iniciatyva ir žiedinės ekonomikos sklaida, jau pastebimi ir vartotojų įpročių pokyčiuose, ir verslo sektoriuje.
„Žiedinė ekonomika verslą skatina ieškoti būdų kaip suefektyvinti procesus, mažinti kaštus, panaudoti kuo daugiau perdirbtų žaliavų ir ateityje šie siekiai tik stiprės. Besiplečiantis zero waste judėjimas jau dabar keičia prekių lentynas – atsižvelgdami į klientų nuostatas, daugybė įmonių įsipareigoja naudoti tik tvarias žaliavas pakuotėms ir užtikrinti minimalų atliekų kiekį po produkto vartojimo. Džiaugiuosi, kad verslo atsakomybę stengiasi skatinti ir valstybė“, – sako specialistas.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ yra vienintelė europinio tinklo „Zero Waste Europe“ atstovė Baltijos šalyse (angl. zero waste – „nulis atliekų“ arba „jokio švaistymo“). Sparčiai besiplečiantis beatliekį vartojimą bei gamybą skatinantis europinis tinklas per 2017 m. paaugo beveik dvigubai: prie tinklo prisijungė 11 įvairiose ES šalyse esančių organizacijų-narių. Šiuo metu „Zero Waste Europe“ vienija 29 įstaigas visoje Europoje.
Remiantis Pasaulinės ekonomikos forumo duomenimis, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus versle, pirminių žaliavų bei gamtinių išteklių poreikis pasaulyje sumažėtų 17–24 proc. Tai leistų sutaupyti 630 mlrd. eurų per metus. Globalus žiedinės ekonomikos įgyvendinimas visuose sektoriuose pasaulio ekonomikai duotų apie 1 trilijoną (!) realių pajamų. Vien Europos Sąjungoje tai leistų sutaupyti apie 72 mlrd.
