Sacha Gray

2017 m. populiariausias pornografijos puslapis pasaulyje PornHub paviešino, jog kasdien susilaukia maždaug 75 milijonų unikalių lankytojų. Taigi, apie 1% žmonijos gyventojų kiekvieną dieną prisijungia prie šio, vieno iš daugelio, pornografijos puslapio. Nors sociologo Chris Andersen teigimu, pornografija yra traktuojama kaip visuotinė sveikatos problema jau 25-erius metus, įdomu pažvelgti, kaip ši duona kasdieninė veikia.

Amsterdamo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog populiarieji pornografiniai filmai konstruojami kamerą koncentruojant į tam tikras moters kūno dalis ar veidą, kitaip tariant, populiarioji pornografija yra pateikiama iš vyro perspektyvos. Akademinėje literatūroje apstu tyrimų, įrodančių akivaizdų pornografijos vienpusiškumą: vyrų dominavimą ir moterų pavaldumą. Tai, be abejo, nereiškia, kad vaikinas ar vyras taikys tai praktikoje, tačiau fizinis susijaudinimas ir pasitenkinimas matant vyro jėgos naudojimą prieš moterį lieka. „Viskas žmogaus gyvenime iš tiesų yra apie seksą, išskyrus seksą. Seksas yra apie valdžią“, – sakė Oskaras Valdas. Sunku prieštarauti. Pažiūrėkime fiziologiškai: moterys patiria orgazmą dvigubai rečiau nei vyrai, maždaug pusė pasaulio moterų kenčia nuo seksualinės disfunkcijos (tokios kaip aistra, susijaudinimas ir pan.) Dar daugiau, pilna klitorio anatomija buvo atlikta tik 1998 m. po interneto atsiradimo ar skrydžio į Mėnulį. Australų urologės dr. Helen O’Conell teigimu, „anatomų klitoris tiesiog nedomino. Penis buvo kur kas įdomesnis. […] Jis yra didesnis ir norint jį pamatyti, nereikia akinių“.

Skaičiuojama, kad maždaug 35% moterų pasaulyje per savo gyvenimą yra patyrusios fiziologinį ir/ar seksualinį smurtą. Kaip teigiama knygoje „Pornography and sexual violence“, ši tendencija išlieka, nes gaji nuomonė, jog „moterys mėgsta seksą per prievartą ir skausmą sekso metu, kuris rodomas pornografiniuose filmuose“. Galbūt dėl to tam tikra vyrų dalis prievartos netraktuoja kaip smurto, netgi priešingai – vyrai, kurie prievartauja, dažnai smerkia prievartą. Tad galima manyti, jog tokio tipo porno yra kuriamas atliepiant vartotojų poreikį. Be abejo, galima ginčytis teigiant, jog tarp pornografinių filmų ir realaus pasaulio yra aiški riba, juk patys filmai yra režisuojami ir neatitinka realybės.

Teoriškai taip, visi aktoriai filmuojasi laisva valia. Bet atkreipkime dėmesį į tendencijas: porno industrijoje aktorei nesutinkant filmuotis tam tikrose scenose yra priimtina, jog režisieriai (nes moterys čia užima vos 4-5%) jas šantažuoja, o kartais apsvaigina ir tuo atveju išprievartauja priešais kameras, o vėliau toks vaizdo įrašas yra publikuojamas ir traktuojamas kaip įprastinė, populiarioji pornografija. Ir jei tai jūsų neįtikina, nes „pati kalta“, ar įmanoma porno aktores traktuoti kaip smurto nepatiriančias moteris, kai šios sutinka menstruacijų periodu mėnesines slėpti kišdamos kempines į vaginą?

Netiesioginį smurtą mūsų artimiausioje aplinkoje galima matyti labai akivaizdžiai ir šiandieniniame pasaulyje: kiek daug epitetų, tokių kaip kekšė, kalė, šliundra ir t. t. yra skirti apibūdinti tik moterims ir laikomi įžeidžiais. Ne veltui dar 2006 m. prasidėjęs #MeToo judėjimas susilaukė tokio populiarumo tik paskutiniais metais. Iš kitos pusės, šiandieninė vyriškumo sąvokos įtaka vyrus skatina save nuvertinti ir jausti atskirtį tarp savęs ir tarp kitų. Tai nereiškia, kad smurtas yra nulemtas pornografijos industrijos, tačiau ji, be abejonės, yra persismelkusi ne tik į jos vartotojus, bet ir į kasdienį mūsų gyvenimą.

Pornifikacijos terminas dar pakankamai naujas. Paprastai tariant, pornifikacija – tai į pornografiją referuotas vaizdas, vertybės ar estetika matomi populiariojoje kultūroje. Tai, be abejo, nėra naujiena, sekso pardavimo pritaikymas įvairiose marketingo strategijose, drįstu teigti, yra mūsų kasdienybė. Pavyzdžiui, 2014 m. viena didžiausių greito maisto kompanijų Burger King savo reklamoje pasinaudojo oralinio sekso įvaizdžiu. Pornifikacija naudojama ir kitose, jei ne visose pramogų pasaulio industrijose. Tokios žinomos muzikos atlikėjos kaip Lady Gaga, Rihanna, Nicki Minaj ar Miley Cyrus pornifikaciją naudoja ne tik muzikiniuose klipuose, bet ir dainų žodžiuose.

Seksualizuota šiuolaikinio pasaulio aplinka keičia ir mūsų supratimą: patrauklus transformuojasi į seksualų, tokiu būdu verčiant tiek moteris, tiek vyrus prisitaikyti prie naujo socialinio konstrukto. Tiesą pasakius, 54% moterų jau greičiau bus partrenktos sunkvežimio nei bus storos (bent jau taip teigia 2008 m. atlikta apklausa). Tiesą pasakius, jei parduotuvėse esantys manekenai būtų moterys, jos negalėtų išnešioti kūdikio. Ir taip, taip, mes žinome, kad dauguma nuotraukų yra redaguojamos, kad jose pavaizduotos moterys atrodytų tobulai, bet spaudimas būti panašiai į jas, neegzistuojančias tobulas merginas, yra gajus. Mokslininkės dr. Brené Brown teigimu, „jei padėsime gėdą į Petri lėkštelę, jam prireiks trijų komponentų sparčiai augti: paslaptingumo, tylos ir vertinimo“. Susidaro įdomi situacija: bandau būti patraukli, kas yra skausminga, bandau šnekėti apie seksualumą, kas yra gėdinga.

Šiame komentare aptartas vyrų dominavimas, visuomenės dalies patiriamas tiesioginis ir netiesioginis smurtas ar pornifikacija – vos keli aspektai, kuriuos norėtųsi ne tik papildyti, bet ir praplėsti. Tai rodo, jog ne tik apie pornografiją, tačiau apie tam tikrus visuomenėje įprastus socialinius konstruktus vis dar šnekame labai nedaug. Ir tik su edukacijos bei sąmoningos visuomenės dalyvavimu tai taps ne paslaptis, o norma.

Manoteisės.lt

Taip pat skaitykite: Apibrėžkime dar kartą prostituciją: ar ją tikrai galime laikyti profesija?

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: