Jungtinių Tautų teisėjai paskelbė, kad 88 metų Ruandos genocidu įtariamas asmuo negali toliau stoti prieš teismą, nes serga demencija.
88 metų vyrui – Felicien Kabuga, nustatyta, jog jis serga dimensija. Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų likutinio mechanizmo teisėjų paskelbtas daugumos sprendimas reiškia, kad įtariamasis, vieno iš paskutiniųjų bėglių, apkaltintų 1994 m. Ruandos genocidu, teisme negali būti priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis.
Kabuga kaltinamas skatinęs masinį Ruandos tutsi mažumos žudymą ir sukūręs bankrotą. Jo teismas prasidėjo praėjusiais metais, praėjus beveik trims dešimtmečiams po 100 dienų trukusių žudynių, kuriose žuvo 800 tūkst. Jis yra sulaikytas JT sulaikymo skyriuje Hagoje ir, nepaisant teisėjų sprendimo, kol kas neturėtų būti paleistas.
Felicien Kabuga yra Ruandos verslininkas, suvaidinęs svarbų vaidmenį ruošiantis Ruandos tutsių genocidui. Multimilijonierius buvo glaudžiai susijęs su diktatoriaus Juvénalo Habyarimanos hutu nacionalistų MRND (Nacionalinis revoliucinis judėjimas už vystymąsi) partija ir Akazu – neformalia hutu ekstremistų grupe, padėjusia vadovauti Ruandos genocidui.
Kabuga yra žinomas dėl savo, kaip pagrindinio hutu ekstremistinės žiniasklaidos priemonių, tokių kaip radijo stotis RTLM (Radio Télévision Libre des Mille Collines), kurie pasisakė už tutsių mažumos žudymą, finansuotojo. Pačiai klausomasi plačiosios visuomenės, radijo stotis skleidė neapykantos propagandą prieš tutsius, nuosaikius hutus. Daugelis Ruandos piliečių (taip pat ir JT karo nusikaltimų tribunolas) mano, kad jis suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant kaltinančio rasinio priešiškumo atmosferą, kuri leido įvykti genocidui prieš tutsius Ruandoje.
2020 m. Kabuga buvo sulaikytas Prancūzijos policijos, Paryžiauje 87 metų amžiaus po 26 metų slapstymosi.
1990 m. Ruandos patriotinis frontas (RPF), sukilėlių grupuotė, kurią daugiausia sudarė tutsi pabėgėliai, įsiveržė į šiaurinę Ruandą iš savo bazės Ugandoje ir pradėjo Ruandos pilietinį karą. Per ateinančius trejus metus nė vienai pusei nepavyko įgyti lemiamo pranašumo. Siekdama taikiai užbaigti karą, Ruandos vyriausybė, vadovaujama hutų prezidento Juvénal Habyarimana, 1993 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė Arušos susitarimus su RPF.
Genocido katalizatoriumi tapo Habyarimanos nužudymas 1994 m. balandžio 6 d., todėl buvo nutraukti taikos susitarimai. Genocidiniai žudymai prasidėjo kitą dieną, kai dauguma hutu karių, policijos ir milicijos išžudė pagrindinius tutsi ir nuosaikius hutų karinius ir politinius lyderius.
Genocido mastai ir žiaurumas sukėlė šoką visame pasaulyje, tačiau nė viena šalis nesikišo, kad jėga sustabdytų žudynes. Dauguma aukų buvo nužudyti savo kaimuose ar miesteliuose, daugumą jų nužudė kaimynai ir kaimo gyventojai. Hutu gaujos ieškojo bažnyčiose ir mokyklų pastatuose besislepiančių aukų. Milicija aukas žudė mačetėmis ir šautuvais. Seksualinis smurtas buvo paplitęs, per genocidą buvo išprievartauta nuo 250 000 iki 500 000 moterų. Prasidėjus genocidui, RPF greitai atnaujino pilietinį karą ir užėmė visą vyriausybės teritoriją, užbaigdamas genocidą ir priversdamas vyriausybę bei genocidierius į Zairą (dabartinė Kongo Demokratinė Respublika).
Genocidas turėjo ilgalaikių ir gilių padarinių. 1996 m. RPF vadovaujama Ruandos vyriausybė pradėjo puolimą į Zairą, kur gyvena ištremti buvusios Ruandos vyriausybės lyderiai ir daug hutų pabėgėlių, pradėdama Pirmąjį Kongo karą ir žuvo apie 200 000 žmonių.
Šiandien Ruandoje yra dvi valstybinės šventės, skirtos apraudoti genocidą, o „genocido ideologija“ ir „divizionizmas“ yra baudžiamieji nusikaltimai. Nors Ruandos Konstitucijoje teigiama, kad per genocidą žuvo daugiau nei 1 milijonas žmonių, tikrasis nužudytųjų skaičius greičiausiai yra mažesnis.
