2002 m. induistų ir musulmonų riaušių metu 11 vyrų išprievartavo ir nužudė besilaukiančią musulmonę. Įvykis sudrebino Indiją – visi žiaurų nusikaltimą įvykdę vyrai 2008 m. buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
2022 m. rūgpjučio 16 d. pareigūnai pranešė, kad 11 vyrų pirmadienį buvo paleisti į laisvę už gerą elgesį. Toks pareigūnų sprendimas iššaukė tikrą pasipiktinimo bangą iš aukos našlio, teisininkų ir politikų.
Vyrai, savo bausmę pradėję 2008 m., buvo paleisti iš kalėjimo Panchmahals mieste, vakarinėje Gudžarato valstijoje, Indijai švenčiant 75-ąsias britų valdymo pabaigos metines. 2002 m. vykusios Gudžarat riaušės – vienos brutaliausių religiniais motyvais paremtų riaušių Indijos istorijoje. Per tris dienas trukusį smurto protrūkį žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių, didžiausia aukų dalis – musulmonai. Manoma, kad riaušių tarp dviejų religinių grupių priežastis galėjo būti beveik 60 indų žūtis užsiliepsnojusiame traukinyje, kai gaisro įtarimai krito musulmonų ekstremistams, laikomais padegėjais. Ši informacija iki šios dienos nebuvo patvirtinta. Tuo metu Gudžarato valstijai vadovavo dabartinis Indijos ministras pirmininkas Narendra Mori.
Panchmahals miesto vyriausiasis atstovas patvirtino, kad rajono kalėjimo patariamasis komitetas, įvertinęs nusikaltėlių įvykdytos bausmės laiką ir gerą elgesį, pasisakė už 11 vyrų paleidimą laisvėn.
„Kalėjime jie praleido beveik 15 metų ir galėjo prašyti bausmės sušvelninimo,“- teigė Sujal Jayantibhai Mayatra.
Indijos pareigūnai pranešė, kad valstybės įstatymai leidžia nuteistiesiems prašyti bausmės švelninimo po 14 metų kalėjime.
Aukos šeima apie nusikaltėlius laisvėje sužinojo tik per žiniasklaidą
Našlys Yakub Rasul žiniasklaidai teigė esąs nusivylęs tokiu pareigūnų atlaidumu, kadangi riaušių metu buvo nužudyti dar 7 šeimos nariai.
„Mes praradome savo šeimą, norime gyventi taikiai, bet staiga atsitiko tai. Negavome jokio išankstinio perspėjimo apie jų paleidimą nei iš teismo, nei iš valdžios. Sužinojome apie tai tik per žiniasklaidą,“- pasakojo našlys.
Oponuojančios politinės jėgos ir teisininkai tikino, kad toks nusikaltėlių paleidimas prieštarauja vyriausybės politikai, siekiančiai padėti moterims. Indija yra pagarsėjusi už žiaurų elgesį su moterimis bei išprievartavimus.
„Bausmės atleidimas nuteistiesiems, įvykdžiusiems tokį šiurpų nusikaltimą, kaip grupinis išžaginimas ir žmogžudystė, yra moraliai ir etiškai nepateisinama,“- teigė vyresnysis teisininkas Anand Yagnik. „Ką mes bandome tuo pasakyti?“
Rašytoja ir moterų teisių aktyvistė Kavita Krishnan socialiniame tinkle „Twitter“ kaltino ministrą pirmininką diskriminacija dėl religijos. Pasak jos, moterų teises Indijoje svarbios tik tada, kai tos moterys nėra musulmonės.
Moterų teisės Indijoje – opi, ilgaamžė problema
Šiurpių istorijų apie moterų išžaginimus Indijoje – gausu. 2012 m. 21-erių metų studentei palikus barą, mergina netrukus buvo apsupta maždaug 18 vyrų. Vyrai tempė ją už plaukų, mėgino nuplėšti drabužius ir filmuodami kraupią medžiagą šypsojosi kameroms. Visa tai vyko ne nykiame skersgatvyje, o vienoje iš judriausių Guwahati miesto gatvių, apie 21:30 vakare. Nors aplinkiniai ne tik matė, bet ir stebėjo įvykį, 20 minučių niekas neiškvietė policijos. Vaizdo įrašuose matyti, kad susirinkusi publika turėjo telefonus, tačiau juos naudojo smurtautojų pasimėgavimui užfiksuoti. Į įvykio vietą atvyko ir vietinės televizijos operatorius. Policijos pareigūnai pasirodė praėjus 45 minutėms po merginos kančios pradžios.
Indija – viena blogiausių valstybių būti moterimi. Indijos atstovai neretai skiria sau liaupses už buvimą „didžiausia demokratine valstybe pasaulyje“, tačiau moterų teisės čia vis dar pamirštos.
Šiuo metu nėra jokių įstatymų, draudžiančių seksualinę prievartą ar priekabiavimą. Tie, kurie priekabiavo prie studentės buvo nubausti už „moters įžeidimą“ arba „kėsinimąsi į jos privatumą.“ Už tai gresianti bausmė – metai laisvės atėmimo.
Apie šį ir daugelį kitų išpuolių kalbėjo apžvalgininkas Samar Halarnkar:
„Tai Indijos ir Indijos visuomenės nuosmūkis žlungant moralei. Vyrai smurtauja prieš moteris visame pasaulyje, tačiau Indijos vyrai tai daro nebaudžiamai, brutaliai ir reguliariai.“
Pasak Indijos Nacionalinio nusikalstamumo registrų biuro 2012 m. duomenų, ten kas 22 minutes būdavo išprievartaujama moteris. Tiesa, 2020 m. duomenys liudija, kad nusikaltimų prieš moteris sumažėjo kiek daugiau nei 8 procentais. Skaičiai nedideli, tačiau gali padėti kovojant su įsišaknijusia diskriminacija.
Dėl diskriminacijos kaltina vakarietišką kultūrą
2012 m. skandalingo interviu metu su „Indian Express“ Indijos Nacionalinės moterų komisijos pirmininkė Mamta Sharma teigė, kad dėl žiauraus vyrų elgesio su moterimis reikėtų kaltinti plintančią vakarietišką kultūrą.
„Vakarų kultūra labiausiai palietė mūsų miestus. Nebeliko tikrųjų vertybių. Tokiuose miestuose kaip Delis, vyrai nebeužleidžia moterims vietų prisėsti. Gaila, kad kol vakarai mokosi iš mūsų kultūros, mes visiškai pasiduodame vakariečiams,“- pasakojo M. Shamra. Tokie moters pasisakymai susilaukė gausios kritikos.
Moterų teisių aktyvistė Kirti Singh tiki, kad tai vyksta ne dėl kultūrų maišaties. Tai užprogramuojama dar ankstyvoje vaikystėje, kai galima įžvelgti ryškų skirtumą, kaip tėvai elgiasi su savo sūnumis ir kaip elgiasi su dukromis. Aktyvistė pasakoja, kad mergaitės negauna to paties maisto, nėra mokomos ir yra auginamos tik tam, kad taptų kažkieno žmonomis.
4 dukrų mama Sumanjeet, pasakojo, kad tokį elgesį ji mato visuomet.
„Jie siunčia berniukus į geras mokyklas, duoda jiems gerą maistą, suteikia gražius drabužius. O dukrai sako: „surink karvės mėšlą, išluok grindis. Ką tu veiksi su išsilavinimu?“
Sociologė Deepa Narayan kartu su grupe atliko tyrimą – 600 interviu, sukaupti per 3 metus, 2018 m. buvo sudėti į knygą „Chup.“ Pavadinimas kilo iš indiško žodžio „tyla“, o tai knygoje simbolizuoja nuolat nutildomus kenčiančių moterų Indijoje balsus.
D. Narayan pastebėjo, kad Indijos moterys yra linkusios nuvertinti save nepasaint sėkmingų karjerų ar reikšmingų pasiekimų.
„Moterys taip elgiasi, kad vyrai išliktų viršenybėje,“- teigė ji.
Taip pat, tyrimo metu sociologė pastebėjo, kad didžioji dalis moterų pripažino patyrusios priekabiavimą, tačiau tai tapo tokia norma, jog nebeliko traumuojančio efekto. Taip yra dėl ankstyvoje vaikystėje išryškėjančios lyčių nelygybės.
„Mergaičių auklėjimą aš vadinu „baimės mokymu“. Tai mokymas, raginantis mergaites bijoti ir jis pagrįstas žodžiu „ne“. Ne, tu negali to padaryti,“- kalbėjo D. Narayan. „Turime keisti požiūrį į lyčių nelygybę. Mes vis dar mokomos neegzistuoti arba egzistuoti kiek galima mažiau. Būtent tai yra lyčių nelygybės fenomeno pagrindas.“
„TikTok” žvaigždės nužudymas
Indijos policija praeitą savaitę sulaikė du vyrus, galimai susijusius su politikės ir „TikTok“ žvaigždės Sonali Phogat (42) nužudymu. Vyrai sulaikyti rugpjūčio 25-osios vakarą, kai moters skrodimo metu ant jos kūno buvo rasta daugybė sumušimų.
S. Phogat mirė rugpjūčio 22 d., savo vizito į Goa valstiją, Konkan regione metu. Ten politikė su kolegomis turėjo nusifilmuoti filme ir kelionės pabaiga buvo numatyta sekmadienį. Pirminiais duomenimis, žinomai moteriai sustojo širdis, tačiau jos šeima užginčijo tokį medikų tvirtinimą ir apkaltino S. Phogat kolegas – vadybininką Sudir Sangwan ir asistentą Sukhwinder Singh įvykdžius žmogžudystę.
„Atvykęs į Goa pats ėmiausi tyrimo. Tai tikrai nėra normali mirtis,“- pasakojo nužudytosios brolis Rinku Dhaka. „Ji neturėjo reikalo vykti į Goa. Ji tapo suplanuotos konspiracijos dalimi. Nebuvo jokio filmo. Du kambariai viešbutyje buvo užsakyti tik dviem dienoms. Buvo sakoma, kad filmavimas prasidės rugpjūčio 24-ąją, bet kambariai užsakyti tik rugpjūčio 21-22 dienoms,“- tikino R. Dhaka kalbėdamas su žiniasklaida kelios valandos prieš S. Phogat laidotuves rugpjūčio 26 d.
Aukos brolis teigė, kad už sesers mirtį galėjo būti atsakingi du bendradarbiai, šantažavę politikę seksualinio pobūdžio vaizdo įrašu ir apkaltino juos S. Phogat išprievartavimu bei nužudymu. R. Dhaka NDTV naujienų kanalui atskleidė, jog vyrai grąsino sužlugdyti sesers politinę karjerą ir pasisavino keletą asmeninių daiktų, įskaitant turto įrašus ir banko korteles.
Šeima tikino kalbėję su politike prieš jos nužudymą ir pasak jų, S. Phogat „skambėjo sunerimusi.“
„Ji sakė, kad nori pasikalbėti per WhatsApp ir kad vyko kažkas keisto. Bet tada skambutis nutrūko ir ji daugiau nebeatsiliepė,“- pasakojo Sonali Phogat sesuo Rupesh portalui ANI.
Tuo metu ji su dviem įtariamaisiais lankėsi restorane, o vėliau buvo išvežta į ligoninę, tačiau, pasak naujienų portalo Hindustan Times, nors politikė dar buvo be sąmonės, medikai paskelbė, jog S. Phogat į ligoninę atvyko jau mirusi.
Laikraštyje „The Times of India“ buvo įtraukta medicinos specialisto citata, teigianti, kad „jos kūno sužalojimai buvo švieži ir galėjo atsirasti dėl smūgių kumščiu arba kritimo“. Kelios valandos po skrodimo duomenų paskelbimo, Goa valstijos policija pranešė, jog kaltinamieji buvo sulaikyti.
S. Phogat kilusi iš šiaurinės Haryana valstijos dalies. Moteris priklausė Indijos valdančiajai „Bharatiya Janata“ partijai ir buvo savo miesto padalinio lyderė. 2019 m. ji dalyvavo valstijos asamblėjos rinkimuose kaip savo partijos kandidatė, tačiau nelaimėjo.
Sonali Phogat buvo įsitvirtinusi ne tik politikoje, bet ir Indijos pramogų industrijoje. 2020 m. ji tapo viena populiariausių dalyvių indų realybės šou „Bigg Boss“ – tai indiška žymios amerikiečių laidos „Big Brother“ versija. Taip pat, S. Phogat susilaukė sėkmės ir „TikTok“ platformoje bei yra vaidinusi vietinio kino filmuose, TV laidose ir internetiniuose serialuose.
Tai ne pirmasis kartas, kai politikės vardas pasirodo žiniasklaidos antraštėse – 2020 m. ji buvo suimta ir paleista už užstatą, nes batais sumušė vyriausybės pareigūną. S. Phogat apkaltino jį „nepadoriais ir žeminančiais“ komentarais.
