Sophia Loren

Dėl visko, ką matote, esu skolinga spagečiams“, – kartą pasakė Sophia Loren. Citata, kuri legendinę aktorę puikiai apibūdina: kaip tikra italė, ji turi ne tik humoro jausmą, bet ir žino, ko nori. Ji visuomet buvo dėmesio centre. Būdama 14 metų Sophia Loren dalyvavo grožio konkurse ir netgi pateko į finalą. Taip pat, nuėjo į aktorystės pamokas ir sugebėjo anksti įsitraukti į keletą vaidmenų dėl savo talento ir puikios išvaizdos. Nors tuo metu jos vardas net nebuvo paminėtas filmuose, tai buvo pirmas žingsnis šlovės link.

Aktorė Sofia Villani Scicolone gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. Romoje, Italijoje. Jos tėvas Riccardo Scicolone laikė save „statybų inžinieriumi“, tačiau, iš tikrųjų, didžiąją laiko dalį jis praleido šou verslo užribyje, tikėdamasis užmegzti romaną su jaunomis aktorėmis. Sophia Loren motina Romilda Villani buvo viena iš jų. Po Sofia gimimo motina ją nusivežė į gimtąjį Pozzuoli miestą Neapolio įlankoje, kurį viena kelionių knyga apibūdino kaip „bene skurdžiausią Italijos miestą“. Nors Riccardo Scicolone ir Romilda Villani susilaukė dviejų vaikų, jie niekada nesusituokė. Kaip sakė Sofia motina: „Ta kiaulė galėjo laisvai vesti mane, bet vietoj to jis mane metė ir vedė kitą moterį“.

Nors ji ir yra laikoma viena gražiausių moterų istorijoje, Sofia slaugytoja prisiminė ją kaip „bjauriausią vaiką, kokį tik mačiau savo gyvenime“. Tylus ir santūrus vaikas Sofia užaugo nepaprastai skurdžiai, gyveno su mama ir daugeliu kitų giminaičių senelių namuose, kur dalijosi miegamąjį su aštuoniais žmonėmis. Viskas dar labiau pablogėjo, kai Antrasis pasaulinis karas nusiaubė jau ir taip skurdų miestą Pozzuoli. Dėl to kilęs badas buvo toks didelis, kad Loren motinai kartais tekdavo iš automobilio radiatoriaus nusiurbti puodelį vandens ir padalinti jį dviems savo dukroms. Per vieną bombardavimą Sofia buvo pargriauta ant žemės ir susižeidė smakrą, nuo to laiko sužeistoje vietoje liko randas. Mergaitė klasės draugų buvo pravardžiuojama „maža lazdele“ dėl liguisto, lieso kūno. Būdama 14 metų, Sofia, regis, per naktį pražydo. Iš silpno vaiko ji tapo gražia ir valinga mergina. „Sulaukdavau daug dėmesio, malonu buvo tiesiog pasivaikščioti gatve“, – prisiminė staigų fizinį virsmą. Tais pačiais metais Loren laimėjo antrąją vietą grožio konkurse, prizas buvo nedidelė grynųjų pinigų suma ir nemokami tapetai senelių svetainei. 1950 m., kai jai buvo 15 metų, Sofia ir jos motina išvyko į Romą bandyti pragyventi kaip aktorės. Sofia gavo savo pirmąjį vaidmenį 1951 m. Mervyno LeRoy filme „Quo Vadis“ vaidino statulą. Ji taip pat pradėjo dirbti kaip personažas įvairiuose italų leidiniuose, kurie panašūs į komiksus, bet su tikromis nuotraukomis, o ne iliustracijomis.

Debiutas filmuose

„Aida“, „Neapolio auksas“

Po įvairių atliktų nedidelių vaidmenų 1952 m. ji suvaidino filme „La Favorita“, kuriame pirmą kartą jai buvo suteiktas sceninis vardas „Loren“. 1953 m. filme „Aida“ Sofia patyrė proveržį, atlikdamda pagrindinės veikėjos vaidmenį. Kitas pagrindinis jos vaidmuo filme „Neapolio auksas“ (1954 m.) Loren garantavo vietą tarp būsimų italų kino žvaigždžių.

„Puikybė ir aistra“

1957 m. Loren vaidino savo pirmame Holivudo filme „Puikybė ir aistra“, kuris buvo nufilmuotas Paryžiuje. Kartu vaidino Cary Grant ir Frank Sinatra. Tuo pat metu ji pateko į meilės trikampį, kai tiek Grantas, tiek italų kino prodiuseris Carlo Ponti išreiškė jai meilę. Nors ir turėjo simpatiją Grantui, Loren galiausiai pasirinko Ponti – vyrą, kuris, kaip žiniasklaida juokavo, buvo dukart už ją vyresnis ir pusiau žemesnis. Nors jie susituokė 1957 m., nesutarimai dėl pirmosios Ponti santuokos pripažinimo negaliojančia dar dešimtmetį neleido oficialiai įteisinti jų sąjungos Italijoje. Vis dėlto Loren ir Ponti santuoka išlieka viena iš retų, širdžiai mielų sėkmės istorijų tarp garsenybių. Jie liko laimingai susituokę iki pat Ponti mirties 2007 m. Pasak Loren, jų santykių paslaptis buvo išlikimas paprastais, žemiškais žmonėmis, nepaisant jų viešo statuso. „Šou verslas yra tai, ką mes darome, o ne tai, kas esame“, – sakė ji.

Filmas „Dvi moterys“

1960 m. Loren pasirodė labiausiai vertiname karjeros vaidmenyje, Italijos Antrojo pasaulinio karo filme „Dvi moterys“. Filme, kuriame yra paralelių su jos pačios vaikyste, Loren vaidino motiną, kuri desperatiškai bandė aprūpinti savo dukterį karo niokojamoje Romoje. Filmas pavertė Loren tarptautine įžymybe ir ji 1961 m. laimėjo Oskarą kaip geriausia pagrindinė aktorė.

„Vakar, šiandien, rytoj“, „Santuoka, itališkas stilius“

Visą septintąjį dešimtmetį Loren ir toliau vaidino italų, amerikiečių ir prancūzų filmuose, įtvirtindama savo, kaip vienos iš didžiųjų savo kartos tarptautinių kino žvaigždžių, statusą. Žymiausi jos septintojo dešimtmečio pasirodymai buvo filmuose „Vakar, Šiandien, Rytoj“ (1963 m.), kuris pelnė Oskarą už kaip geriausias užsienio filmas. Taip pat „Santuoka, itališkas stilius“ (1964 m.), už kurį ji pelnė dar vieną Oskaro nominaciją kaip geriausia aktorė, ir „Grafienė iš Honkongo“ (1967 m.), kuriame ji vaidino kartu su Marlonu Brando.

Šeima ir tolimesnis gyvenimas

Aštuntajame dešimtmetyje Loren persikėlė į gimtąją Italiją ir didžiąją dešimtmečio dalį kūrė labai populiarius itališkus filmus. Ji pagimdė du sūnus: Carlo Hubertą Leone Ponti jaunesnįjį (1968 m. gruodžio 29 d.) Ir Edoardo (1973 m. sausio 6 d.). Devintajame dešimtmetyje ji atsisakė intensyvaus filmavimo grafiko, kad galėtų skirti daugiau laiko paauglių auklėjimui.

Loren taip pat išsiplėtė į kitas verslo sritis. 1981 m. ji tapo pirmąja įžymia moterimi, išleidusia savo kvepalus, netrukus po to – asmeninę akinių liniją. Loren 1994 m. išleido knygą „Moterys ir grožis“. Ji ir toliau vaidina bei dažnai pasirodo viešumoje kaip viena didžiausių kino industrijos legendų. Keletas jos populiaresnių ir pripažintų vėlesnių filmų yra „Prêt-à-Porter“ (1994), „Seni bambekliai“ (1995) ir „Devyni“ (2009).

Dabar Ženevoje (Šveicarija) gyvenanti Loren ir toliau mato pasaulį kaip pilną grožio vietą: „Aš visada anksti pabundu ir šoku iš lovos. Kartais nenoriu, nes visada galima rasti alibį nesportuoti – ir tada valandą pasivaikštau. Ir eidama pro parką visada galvoju: „Gal už kampo aš rasiu ką nors gražaus“. Aš visada mąstau pozityviai. Labai retai aš būnu liūdnos ar melancholiškos nuotaikos“.

Taip pat skaitykite: Grace Kelly: aktorė, įkūnijusi princesę realiame gyvenime

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: