Grace Kelly

Blyški, plonos odos, liesa ir ašarojanti. Maždaug taip reikėtų apibūdinti Grace Kelly kaip vaiką. Kas galėjo pagalvoti, kad ši negaluojanti mergina vieną dieną taps ne tik garsia Holivudo žvaigžde, bet ir Monako princese Gracia Patricia? Ekrano deivė, stiliaus ikona ir galbūt pati gražiausia moteris pasaulyje? Jai teko kovoti dėl pripažinimo tiek privačiame, tiek viešame gyvenime. Be jokios abejonės, tai Grace pavyko profesionaliai. Ji visuomet buvo siejama su pasakišku gyvenimu. Kita vertus, ar garsi aktorė rado savo asmeninę laimę, negalima atsakyti. Tačiau be jokios abejonės, ji yra viena didžiausių Holivudo žvaigždžių ir itin spalvinga praėjusio amžiaus asmenybė.

Grace Patricia Kelly gimė 1929 m. Lapkričio 12 d. Filadelfijoje (Pensilvanija, JAV). Ji užaugo turtingoje, tačiau ne kilmingoje šeimoje ir buvo statybų rangovo Johno Brendano Kelly ir jo žmonos Margaret Katherine Majer trečias vaikas. Tėvai buvo itin griežti mergaitei, todėl nuo mažų dienų ji buvo pratinama prie drausmės bei aukštų manierų. Vaikystę praleido apsupta kūrybingų žmonių. Būsimos Holivudo ir Monako žvaigždės dėdė buvo scenos aktorius Walteris Kelly, bei kitas dėdė George’as Kelly – gerbiamas rašytojas ir Pulitzerio premijos laureatas. Ji lankė katalikišką Filadelfijos Ravenhill Ėmimo į dangų akademiją, po to – Stevenso mokyklą Chestnut Hill mieste. Būdama 12 metų Kelly jau lankė vaidybos pamokas. Baigusi vidurinę mokyklą, 1947–1949 m. Studijavo Amerikos dramos meno akademijoje Niujorke. Tais studijų metais, dėka savo grožio bei išraiškingumo, atliko pirmuosius savo aktorinius užsiėmimus. Mokykloje ji dirbo kaip komercinis modelis, uždirbdama 400 USD per savaitę ir pasirodydama įvairiose reklamose.

1949 m. Kelly Niujorko Brodvėjuje debiutavo teatro spektaklyje. Vos po dvejų metų ji atrado filmus. Holivudas apie šaunią blondinę sužinojo labai anksti. 1951 m., būdama 22 metų, ji pirmą kartą atsistojo prieš kamerą už nedidelį vaidmenį filme „Keturiolika valandų“. Antrasis jos filmas kartu 1952 m., su Holivudo legenda Gariu Cooperiu padėjo Grace Kelly pasiekti didelį proveržį: kultiniame vesterno filme „Dvylikta valanda“ ji vaidino naujai susituokusią mažo miestelio maršalo žmoną. 1953m. ji gavo pirmąją Oskaro nominaciją kaip geriausia antrojo plano aktorė už John Ford nuotykių filme „Mogambo“ vaidindama vieną iš dviejų pagrindinio veikėjo meilužių. 1954 m., už pasirodymą filme „Kaimo mergina“ aktorė laimėjo Oskarą. Jame ji vaidina alkoholiko žmoną. Tais metais aktorė taip pat sužibėjo dar keturiuose filmuose, tokiuose kaip „Žalioji ugnis“, kur vaidino kavos plantacijos savininkę, „Toko Ri tiltai“, kuriame atlieka Williamo Holdeno, teisininko, kurį karinis jūrų laivynas pakvietė skraidyti naikintuvais Korėjos karo metu, žmoną.

Kelly taip pat garsėja bendradarbiavimu su įtampos meistru Alfredu Hitchcocku. Ji pasirodo jo filmuose „Įvykus žmogžudystei skambinkite M“, kur atlieka sėkmingo tenisininko neištikimą žmoną ir „Langas į kiemą“, kuriame ji įkūnija pagrindinio veikėjo merginos vaidmenį. 1955 m. Grace suvaidina dar viename Alfredo Hitchcocko filme „Pagauti vagį“. Jame Grace Kelly vaidino turtingos našlės Jessie Stevens dukterį Francesą Stevensą. Po šių trijų filmų ji tapo esminė Hitchcocko šviesiaplaukė: prašmatni, seksuali ir viliojanti, su aštriu protu ir greitu sąmoju. 1956 m. gražuolė suvaidina paskutiniuose dvejuose filmuose: „Gulbė“, kuriame ji vaidina princesės Alexandros vaidmenį dar nežinodama, kad pati greitai tokia taps. „Aukšta visuomenė“ buvo paskutinis filmas, kuriame Kelly pasirodė prieš tapdama Monako princese. Jame Kelly vaidina išlepintą socialistę, kuri turi pasirinkti tarp romantiškų savo buvusio vyro, naujojo sužadėtinio ir reporterio santykių.

Grace Kelly pateko į vieną didžiausių Amerikos kino žvaigždžių moterų, iš viso per vienuolika filmų per septynerius metus. Maži ir dideli aktoriniai šedevrai užtikrino jai saugią vietą Holivudo kino istorijoje. Mergina buvo apsėsta vaidybos. Nuo pat vaikystės Grace nenorėjo nieko kito, kaip tik pabėgti nuo realybės, kuri jai dažnai buvo per griežta. Turėdama tvirtą bei užsispyrėlišką charakterį ji norėjo visiems parodyti, kad ir ji yra pašaukta aukštesniems dalykams ir gali pasiekti reikšmingų laimėjimų. Tai daugiausia buvo dėl jos tėvo Johno Brendano Kelly. Visą likusį gyvenimą jai teko kovoti už jo meilę ir meilumą.

Gary Cooperis, Cary Grantas, Clarkas Gable’as, Frankas Sinatra ar Jamesas Stewartas – Grace Kelly savo karjeroje priešais kamerą stojo su didžiosiomis žvaigždėmis. Teigiama, kad ji palaikė romantinius santykius su beveik visais savo kino partneriais. Kažkada aktorė atvirai pripažino savo silpnybę vyresniems vyrams: “Jie tiesiog įdomesni. Man patinka žmonės, kurie žino daugiau nei aš”, – sakė ji. Nepaisant jos meilužių skaičiaus, viešumoje ji sugebėjo išlikti nepriekaištingos reputacijos, šalto proto moterimi.

Princas Rainier III prisijungė prie daugybės ir aistringų gerbėjų sąrašo. Jie pirmąkart susitiko Kanų kino festivalyje 1955 m. Tuomet Holivudo žvaigždės gyvenimas staiga pasikeitė. Praėjus metams po pažinties Kelly nutraukė kino aktorės karjerą ir 1956m. balandžio 19 dieną ištekėjo už Rainerio III iš Monako. Pirmosios bendros sutuoktinių nuotraukos buvo padarytos Prancūzijos žurnalo. Dviejų įžymybių santuoka ateinančiais dešimtmečiais nuolat atkreipdavo pasaulio spaudos dėmesį.

Tačiau viskas, kas blizga, nėra auksas. Šią patarlę buvo galima pritaikyti ir Monako princesės gyvenimui. Greisė per trumpą laiką susilaukė trijų vaikų: Caroline, Alberto ir Stephanie. Po dvejų metų jos tėvas susirgo skrandžio vėžiu ir netrukus mirė. Taip pat, ji išgyveno du persileidimus, jai nesisekė atsisakyti Holivudo numylėtinės statuso ir pereiti prie suverenios princesės. Ją slėge ir autoritarinis vyras, kurio gyvenimas buvo paremtas tradiciniais įsitikinimais. Greisė pasijuto nelaiminga ir susirgo depresija.

Rainieris laikėsi nuomonės, kad filmavimas nesuderinamas su valstybės valdymo pareigomis ir uždraudė jai tai daryti. Todėl princesė atmetė beveik visus scenos ir filmo pasiūlymus – įskaitant pagrindinį vaidmenį Hičkoko filme „Marnie“. Ji greitai suprato, kad jai, vis dėlto, liko vienas vaidmuo: princesės, šalies valdytojos, kuri turėjo atnešti pasaulinę šlovę ir ekonomikos bumą Monako kunigaikštystei. Per kelerius metus Monakas tapo populiarus tarp turtingų turistų. Ji bandė įprasminti savo kasdienybę kaip princesės, o tai padaryti jai pavykdavo vis geriau ir geriau. Ji ėmėsi labdaros renginių, tapo Raudonojo Kryžiaus prezidente ir įkūrė sodininkystės klubą. Teigiama, kad santuoka su Rainieriu buvo sunki, o Grace – vis labiau prislėgta. Vyras buvo itin valdingas, teigiama, jog neatsispirdavo ir kitų moterų pagundoms. Sklido kalbos, jog Grace turėjo problemų dėl alkoholio.

Monako princesė tragiškai žuvo 1982 m. rugsėjo 14 d. auto įvykio Monako kalnuose metu. Lyg stebuklo dėka dukra Stephanie išgyveno avariją. Iki šiol neaišku, kodėl ji per greitai nuvažiavo siauru keliu nuo La Turbie iki Monako ir galiausiai praleido ypač staigų posūkį. Automobilis nugarmėjo į 120 pėdų nuolydį. Buvo spėliojama, kad Grace ištiko insusltas, arba dėl avarijos kaltas įsiplieskęs ginčas su dukra Stephanie. Stephanie po avarijos sesei Caroline sakė: „Mama vis kartojo, aš negaliu sustoti. Stabdžiai neveikia. Aš negaliu sustoti “. Ji sakė, kad mamytę apėmė visiška panika. Stephanie sugriebė rankinį stabdį. „Aš prisitraukiau rankinį stabdį, bet jis nesustojo. Aš bandžiau, bet tiesiog negalėjau sustabdyti automobilio “. Grace su dukra buvo skubiai nugabentos į ligoninę. Kitą dieną Stephanie buvo paleista iš ligoninės tik su nedideliais sužalojimais, o Grace Kelly patyrė stiprų kraujavimą, kurį greičiausiai sukėlė avarija, ir niekada neatgavo sąmonės. Ji mirė būdama 52 metų.

Taip pat skaitykite: 25 visų laikų gražiausios Holivudo aktorės

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: