Filmo "Meškiukas Padingtonas 2" kadras

Nors susidaro įspūdis, kad mažieji televizijos žiūrovai dažniausiai mieliau renkasi animacinius filmus, kino industrijoje jau daugelį metų sėkmingai kuriami filmai, skirti būtent jauniausiesiems žiūrovams. Magijos pasaulio elementai, dėmesį prikaustantys ir nuobodžiauti neleidžiantys nuotykiai, pamokančios istorijos, kalbantys žaislai – gausu įvairių nutikimų, kiekvienas gali pasirinkti pagal savo pomėgius. O kadangi matomas turinys smarkiai prisideda prie vaikų pasaulėžiūros formavimosi, kūrėjai į savo darbus turi įdėti itin daug pastangų, kad atsakingai ir įdomiai perteiktų vaikams tam tikras vertybes.

10. „Meškiukas Padingtonas” 1, 2 (Paddington 1,2) 2014-aisiais išleista animuota nuotykių komedija sukurta remiantis Michaelo Bondo sukurtu personažu Meškiuku Padingtonu. Istoriją sukūrė ir filmui pritaikė Hamishas McCollas ir Paulas Kingas. Filmas sulaukė keleto nominacijų gimtosios Britanijos kino apdovanojimuose. Svarbia filmo dalimi tapo muzika – beveik visą kino juostoje skambančią muziką kūrė kompozitorius Nickas Urata. Tiesa, JAV rinkai skirtame filmo leidime muzikinį takelį įrašė Gwen Stefani ir Pharrell Williams. Po sėkmingo pristatymo – išvis filmas uždirbo netoli 300 mln. JAV dolerių – šio meškiuko istorija išsiplėtė ir į kitas medijas: 2015-aisiais pasirodė „Nintendo“ sistemai skirtas žaidimas „Paddington: Adventures in London“, paremtas filme pasakojama istorija.

Kaip jau nesunku suprasti iš pavadinimo, istorijos epicentre – animacinis veikėjas, vardu Padingtonas. Tamsiose ir gūdžiose Peru džiunglėse britų geografas Montgomeris Clyde‘as netikėtai užtinka dar nematytą ir neatpažintą meškų šeimos atstovą. Kol jis ruošiasi radinį pašauti ir pargabenti į Londoną, kitas žaismingai nusiteikęs meškiukas nugvelbia mokslininko ginklą. Taip jis sužino, kad šios rūšies atstovai – itin protingi, geba išmokti kalbėti angliškai ir turi nepasotinamą apetitą marmeladui. Montgomeris meškiukams suteikia vardus ir pasiūlo jiems aplankyti jį Londone kai tik panorės. Prabėgus daugeliui metų, jiedu gyvena ramybėje ir harmonijoje, augindami savo sūnėną. Staiga užklupęs žemės drebėjimas sugriauna meškų namus, ir jaunėlis, skatinamas tetos, krovininiu laivu išvyksta į Londoną ieškoti naujo gyvenimo. Toliau žiūrovai supažindinami su jauno meškiuko, pavadinto Padingtonu, nuotykiais ir naujos šeimos paieškomis.

Antrojoje dalyje, pasirodžiusioje 2017-aisiais, istorija tęsiama: Padingtonas tampa pilnaverčiu visuomenės nariu, ir imasi įvairių darbų tam, kad galėtų savo tetai nupirkti dovaną 100-ojo gimtadienio proga. Tačiau ar kilnūs tikslai lems sklandžią sėkmę?

9. Didysis Gerulis Milžinas (The BFG, 2016) Britų rašytojo Roaldo Dahlo knygos tuo pačiu pavadinimu motyvais sukurtas filmas kino teatrus pasiekė 2016-aisiais. Steveno Spielbergo režisuotas nuotykių filmas buvo nominuotas ne vienai dešimčiai apdovanojimų ir sulaukė galybės gerų atsiliepimų iš kino kritikų ir teigiamų įvertinimų iš žiūrovų. Kino juostos premjera įvyko 2016-ųjų Kanų kino festivalyje, o didžiuosiuose ekranuose pasirodė po kiek daugiu nei mėnesio. Nepaisant visų pagyrų ir įvertinimų, finansine prasme filmas balansavo ties nesėkmės riba – turėjęs 140 mln. dolerių biudžetą, uždirbo tik beveik 200 mln. Muzikinius takelius, skambėjusius kino juostoje, kūrė kompozitorius Johnas Williamsas.

Londonas. Nemigos kankinama našlaitė Sofi trečią valandą nakties negali sudėti bluosto, bijodama raganavimo valandos. Žvilgtelėjusi pro langą, šalia jo išvysta milžiną, ir išsigandusi pasislepia savo lovoje. Tačiau milžinas vis tiek pasiima mergaitę su savimi ir nusigabena į tolimą milžinų šalį. Jis Sofi pasako, kad ši privalo visą gyvenimą likti su juo, kadangi išvydo jį. Milžinas paaiškina, kad jis dirba gaudydamas sapnus, ir jam duoda pavadinimą „Didysis gerulis milžinas“, arba, sutrumpinus, DGM. Jis paskaito Sofi knygą, ir mergaitė užmiega; tuomet pasinaudoja košmaru, kad ją išgąsdintų, mat jei ji pabėgs, ją suės blogasis milžinas. Tiesa, neilgai trukus, į DGM urvą išties įsiveržia blogasis milžinas, ir čia užuodžia svetimą kvapą. Sofi pasislepia, ir supranta, kad ne visi milžinai yra geri – kai kurie iš jų ėda žmones. Supratęs pavojų, DGM ruošiasi mergaitę nugabenti atgal į prieglaudą Londone, tačiau ji primygtinai prašo leisti jai pasilikti. Tuo tarpu milžinų šalyje jau pradėta Sofi medžioklė. Ar gėriui pavyks nugalėti alkaną blogį?

8. „Ozas: didingas ir galingas” (Oz The great and powerful, 2013) Trims dešimtims įvairiausių apdovanojimų nominuotas 2013-ųjų fantastinis nuotykių filmas yra 1939-aisiais „Metro-Goldwyn-Mayer“ kompanijos sukurto sėkmingo filmo perdirbinys. Tiesa, nors istorijoje remiamasi amerikiečių rašytojo L. Franko Baumo knygų apie burtininką Ozą serija, veiksmas filme vyksta 20 metų prieš įvykius pirmoje, 1900-aisiais išleistoje knygoje. Finansine prasme filmas tapo sėkmingu – turėdamas įspūdingą 200 mln. JAV dolerių biudžetą, jis uždirbo kiek daugiau nei dukart tiek. Tiesa, iš kritikų buvo sulaukta įvairių vertinimų – dauguma jų tvirtino, kad filmas nebuvo išdirbtas iki galo, dauguma epizodų ir pati istorijos visuma yra kone kerintys.

1905-ieji. Kanzase pasirodantis cirko atlikėjas Oskaras „Ozas“ Diggsas – silpnas, godus ir savanaudis mergišius netvirto charakterio. Moterims, kurias suvilioja, jis padovanoja muzikinę dėžutę, ir kuomet vienas stiprus cirko artistas savo žmonos daiktų tarpe randa vieną iš tų dėžučių, iš įsiūčio jis vejasi Ozą per visą cirką. Šis pabėga pasinaudodamas oro balionu, tačiau jį užklumpa viesulas, ir jis nusileidžia paslaptingoje Ozo šalyje. Oskaras susitinka su nuostabiąja Teodora, kuri tiki, kad jis – galingas burtininkas iš senovinės pranašystės, pajėgsiąs išvaduoti jos šalį nuo piktosios raganos. Ji papasakoja sutiktajam, kad ji ir jos sesuo yra gerosios raganos, tačiau blogoji nužudė karalių. Dabar žmonės laukia herojaus, kuris pajėgs nugalėti raganą ir tapti naujuoju valdovu. Apžavėjęs Teodorą, jis patenka į Emeraldo miestą, kur išvysta karaliui priklausysiančius turtus. Pakerėtas jų, Ozas nusprendžia sunaikinti piktosios raganos burtų lazdelę, taip tikėdamasis atimti jos jėgas, ir pats tapti karaliumi. Tiesa, netrukus paaiškėja, kad Glinda, kuri esą yra piktoji ragana, visai nėra ta, kuo ja laiko. Iš tiesų Teodoros sesuo yra piktadarė, ir tai ją turi nugalėti Oskaras. Suvokęs, kad yra vienintelė išvargusių gyventojų viltis, ir neturėdamas jokių magiškų galių, Ozas nusprendžia pasitelkti į pagalbą iliuzijos meną.

7. „Begalinė istorija“ (The NeverEnding Story, 1984) Vokiečių sukurta „Begalinė istorija“ – nepavaldi laikui. Tuo metu, kai buvo išleista, tai buvo brangiausias filmas, sukurtas ne JAV ar Sovietų Sąjungoje. Ši kino juosta tapo pirmąja trilogijos dalimi, ir joje remtasi tik puse Michaelo Ende to paties pavadinimo knygos, kuri buvo parašyta 1979-aisiais. Filmas buvo pirmuoju režisieriaus Wolfgango Peterseno darbu, kuris sukurtas anglų kalba. Būtent anglakalbei visuomenei skirtoje filmo versijai sukurtas garso takelis „The NeverEnding story“ pateko į „Billboard“ topus. Filmo pajamos kelissyk viršijo savo biudžetą, ir sėkmė atsispindi ne tik skaičiuose – daugelis kritikų filmą vertino itin teigiamai, o šiandien, praėjus beveik keturiems dešimtmečiams, jis vis dar randa savo vietą žiūrovų širdyse.

Dešimtmetis berniukas Bastianas ilgisi savo mirusios mamos ir mokykloje yra užgauliojamas trijų chuliganų. Vieną dieną jis pabėga nuo pastarųjų, ir pasislepia senų knygų knygyne, kur jo dėmesį patraukia lentynoje besiilsinti keista knyga odiniu viršeliu. Knygyno savininkas pasako vaikui, kad tai – „Begalinė istorija“, ir perspėja laikytis nuo jos atokiau. Pats savininkas jos neskaitė, tačiau tie, kurie išdrįsta, yra įkalinami knygos pasaulyje. Bastianas pasiskolina šią knygą, kuriai jau negali atsispirti, ir pasislepia mokyklos palėpėje. Čia jis skaito apie nuostabią, tačiau prakeiktą šalį Fantaziją, ir drąsų berniuką, kurį princesė įpareigojo sustabdyti paslaptingą šalies naikinimą. Įtrauktas į jaunojo Atrėjaus užduotį, Bastianas apstulbsta suvokęs, kad Fantazijos gyventojai girdi jo riksmus ir mato jo atvaizdą veidrodžiuose. Kur yra toji Fantazija? Ir kur vis tik yra pats Bastianas? Ar Atrėjui pavyks išsaugoti savo šalį?

6. „Raganos” (The Witches, 1990) Bendras britų ir amerikiečių projektas paremtas 1983-aisiais britų rašytojo Roaldo Dahlo parašyta to paties pavadinimo knyga vaikams. Šioje ekranizacijoje vaidmenis atlieka Andželika Huston, Mai Zetterling ir žymusis Rowanas Atkinsonas, daugeliui geriausiai turbūt pažįstamas iš „Pono Byno“ vaidmens. Britų kino apdovanojimuose filmas buvo nominuotas apdovanojimui už geriausią grimą. Šis filmas tapo paskutiniuoju kompanijos „Lorimar Film Entertainment“ kūriniu, ir neatnešė didelės finansinės sėkmės nepaisant to, kad kritikai kino juostą vertino itin teigiamai ir negailėjo pagyrų tiek aktorių darbui, tiek ir pačiai istorijai. Taip pat pamažu kūrėsi ir plėtėsi filmo fanų klubas.

Lukas – berniukas, leidžiantis savo atostogas Norvegijoje, močiutės Helgos namuose, kartu su tėvais. Močiutė pasakoja istorijas apie piktas raganas, ir apie tai, kaip vaikystėje jos geriausią draugę pagrobė burtininkė. Netikėtai Luko tėvai pakliūva į automobilio avariją ir žūva, todėl Helga tampa jo globėja ir sergėtoja. Jiedu persikelia gyventi į Angliją, ir vieną dieną nepažįstama moteris užšnekina Luką, ir šis palaiko ją ragana. Netikėtai Helgos sveikata sušlubuoja, ir daktarai praneša, kad ji serga cukriniu diabetu. Ji nusprendžia vykti į pajūrį pailsėti, o čia Lukas susipažįsta su apkūniu berniuku Bruno Jenkinsu, taip pat sulaukia viešbučio administratoriaus nemalonės dėl savo augintinės, baltos pelytės. Jis su Bruno išsiaiškina, kad Anglijoje raganos, susitelkusios į krūvą, siekia atsikratyti vaikų, juos paversdamos baltomis mažomis pelytėmis. Ar vaikams pavyks sustabdyti piktadares?

5. Matilda” (1996) Dar viena brito Roaldo Dahlo knygos ekranizacija – žymiojo amerikiečio Danny DeVito režisuota fantastinė komedija, sulaukusi galybės teigiamų įvertinimų ir atsiliepimų. Tačiau nepaisant visų pagyrų ir liaupsių, finansine prasme filmas buvo nuostolingas. 1996-aisiais pasirodžiusiame filme muzika skamba ne itin dažnai, mat daugiau dėmesio skiriama siužetui, tačiau keliskart įterpta „Rusted Root“ daina „Send Me on My Way“, puikiai žinoma tikrai daugeliui, neabejotinai sukelia šiltus jausmus. Pagrindinį vaidmenį atlikusi Mara Wilson, kuriai tuo metu tebuvo devyneri, už savo vaidmenį sulaukė apdovanojimo „YoungStar“. Tiesa, režisierius D. DeVito puse lūpų vis užsimena apie galimą filmo tęsinį, kuriame vaidintų jau M. Wilson dukra.

Šis filmas – tai istorija mažos mielos mergaitės, vardu Matilda. Ji – neįtikėtinai protinga. Tačiau būtent tai lemia, kad ji – visai kitokia nei likusi jos šeima. Namie ji nuolat ignoruojama, tad mergaitė sau užuovėjos ieško knygų pasaulyje, ir galiausiai savo smegenis išlavina taip, kad įgauna telekinetinių galių. Negana to, ji siunčiama mokytis į mokyklą, kuriai vadovauja direktorė Agata Trunchbull – monstriška moteris, kuriai nepažįstamas gailestis ir atjauta. Matildai čia reikalinga visa įmanoma pagalba. Pamažu lavindama savo protą, ji kyla į kovą prieš atžagarius ir nerūpestingus tėvus bei žiauriąją direktorę. Būtent ją vieną dieną savo galias išlavinusi Matilda nusprendžia pamokyti suaugusiuosius, kurie su vaikais elgiasi ne taip, kaip turėtų.

4. „Čarlis ir šokolado fabrikas” (Charlie and the Chocolate Factory, 2005) Turbūt būtų sunku rasti bent vieną, kuris nebūtų matęs ar bent girdėjęs apie žymųjį Vilį Vonką ir jo šokolado fabriką. 2005-aisiais išleistas muzikinis fantastinis filmas pastatytas remiantis brito Roaldo Dahlo 1964-aisiais parašyta knyga vaikams. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka charizmatiškasis Johnny Deppas, už šį savo pasirodymą nominuotas „Auksinio Gaublio“ apdovanojimui. Be šio, filmas taip pat pagerbtas dar kone pusšimčiu nominacijų ir įvertinimų, kurių tarpe – ir nominacija „Oskarui“. Pusantro šimto milijonų JAV dolerių biudžetą turėjusi kino juosta uždirbo beveik pusę milijardo, ir sulaukė daugybės liaupsių iš žiūrovų ir kino kritikų. Muziką filmui kūrė kompozitorius Dannis Elfmanas, už savo darbus karjeroje nominuotas ne vienam žymiausių pasaulio apdovanojimų.

Čarlis Bucketas – jaunas berniukas, su savo šeima skurdžiai gyvenantis netoliese Vonkos fabriko. Tiesa, fabriko veikla ilgam sustabdyta, dėl ko Viliui Vonkai teko atleisti visus savo darbuotojus, įskaitant ir Čarlio senelį Džo. Siekdamas grįžti į rinką, vieną dieną Vilis paskelbia apie konkursą: penkiuose šokolado batonėliuose slepiasi Auksiniai bilietai, kurių laimėtojai gaus progą susipažinti su visu fabriku, taip pat visą gyvenimą bus aprūpinti šokoladu, o vienam laimingajam ekskursijos pabaigoje atiteks ir paslaptingas specialus prizas. Kadangi batonėliai parduodami visame pasaulyje, auksinius bilietus randa vaikai iš įvairių šalių. Netikėtai sėkmė nusišypso ir Čarliui, kurį senelis įtikina pasilikti bilietą ir dalyvauti neįtikėtinoje ekskursijoje. Į draugiją pasiėmęs Džo, Čarlis nusprendžia vykti į Vonkos šokolado fabriką. Ar Čarliui, tokiam nepanašiam į kitus vaikus, kurie gyvena prabangoje, nusišypsos sėkmė, ir pavyks pelnyti papildomą prizą, žadėtą ekskursijos pabaigoje?

3. „Bekraštė istorija” (The Fall, 2006)  Tai fantastinė nuotykių istorija, kuri sunkiai skynėsi kelią į didžiuosius ekranus visame pasaulyje, dėl išskirtinio siužeto, tačiau laikui bėgant atrado savo žiūrovą. Po nevykusio bandymo atlikti sudėtingą šuolį profesionalus kaskadininkas Rojus guli patale, kamuojamas nepakeliamo skausmo. Už dozę morfijaus, slapta atnešto  iš ligoninės sandėlio, jis pažada netikėtai į jo palatą užklydusiai charizmatiškai jaunai mergaitei Aleksandrijai papasakoti kvapą gniaužiančią istoriją. Vyriškio pasakojimai lakioje penkerių metų mergaitės vaizduotėje akimirksniu pavirsta magiškomis ir spalvingomis fantazijomis, kuriose įvairiausius veikėjus vaidina ir ligoninės personalas, ir vaikščioti negalintis Rojus, ir netgi ji pati. Pasakos erdvė tampa ta vieta, kur susigrumia paralyžiuoto ir kvaišalų stygiaus kamuojamo Rojaus depresija ir švarus, vaikiškas optimizmas. Kad nugalėtų Rojaus niūrumą, pasakos heroje tampa ir pati Aleksandrija. Jų replikos ir ginčai įsiterpia į pasakojimą, keičia jį. Tai ilgainiui sukuria humoro nestokojantį filmą apie pačią kūrybą. Filmas primena, kad pasaulyje egzistuoja daugybė vietų, kurios vertos pasakos siužeto. Tai kūrinys kviečiantis keliauti, fantazuoti bei grožėtis pasauliu.

2. „Džiumandži” (Jumanji, 1995) Smagus fantastinis nuotykių filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko visiems puikiai žinomas garsusis Robinas Williamsas – vienas iš tų filmų, su kuriais užaugo daugelis 90-ųjų kartos vaikų. Šiandien, praėjus jau ketvirčiui amžiaus, ir pasirodžius filmo perdirbiniams, ši kino juosta lieka ta klasika, kurią pamatyti verta kiekvienam. „Džumandži“ pastatytas amerikiečių autoriaus Chriso Van Allsburgo to paties pavadinimo knygos motyvais. Nors sulaukė įvairių atsiliepimų, filmas tapo tikra finansine sėkme, uždirbęs keturissyk daugiau nei kainavo. Jis pateko į 1995-aisiais daugiausiai pelno atnešusių filmų dešimtuką. Sėkmės sulaukęs filmas neilgai trukus sulaukė ir savo animacinės versijos, tapusios serialu, ir kompiuterinio žaidimo.

„Džiumandži“ – vienas unikaliausių ir, tuo pačiu, pavojingiausių stalo žaidimų pasaulyje, patenka į smalsaus paauglio Alano Parrisho rankas 1969-aisiais. Kartu su drauge Sara jis nusprendžia naktį sužaisti šį keistą žaidimą. Magiškas ir paslaptingas žaidimas įkalina nieko neįtariantį jaunuolį vešliose ir laukinėse mitinės vietovės džiunglėse. Praėjus beveik trims dešimtmečiams, žaidimas paleidžia jį prieš baimės pilnas dviejų našlaičių, Džiudės ir Peterio Shepherdų, akis. Jiedu, radę šį paslaptingą žaidimą, nusprendžia sužaisti, ir Peteris išridena 5. Dabar pradeda skambėti laukinis ir nenutrūkstamas būgnų mušimas, kviečiantis dabar jau suaugusį Alaną ir kitus neryžtingus žaidėjus. Tas, kuris išridena žaidimo kauliuką, negali neįvykdyti to, ką liepia atlikti žaidimas. Ar kam nors kada nors jau yra pavykę išsigelbėti iš žaidimo ir nuo grėsmingų priešų, tykančių aplink?

1. „Ateivis“ (E.T. the Extra-Terrestrial, 1982) Stiveno Spielbergo režisuotas mokslinės fantastikos filmas, pasirodęs 1982-aisiais, laikomas vienu geriausių filmų istorijoje. Laimėjęs net 4 „Oskarus“ ir „Auksinį Gaublį“ bei nominuotas dar keletui dešimčių įvairiausių apdovanojimų, jis tapo tikru blokbasteriu, su beveik 11 mln. JAV dolerių biuždetu uždirbęs net 800 mln. dolerių. Pasakojama, kad filmas įkvėptas paties režisieriaus susikurtu išgalvotu draugu, kurį jis išsigalvojo po tėvų skyrybų 1960-aisiais. Praėjus dviem dešimtmečiams, jis sutiko Melissą Mathinson, su kuria ir išplėtojo filmo istoriją. 1982-aisiais pasirodęs filmas po dvidešimties metų, 2002-aisiais, buvo patobulintas – perfilmuotos scenos, kurios dėl ribotų tuometinių technologijų ir galimybių ne visai patiko Spielbergui, taip pat pridėtos kai kurios anksčiau nepatekusios vietos. Pagal filmą sukurtas kompiuterinis žaidimas, taip pat kūrėjai buvo nusprendę imtis filmo tęsinio ir netgi buvo parašę scenarijų, tačiau galiausiai S. Spielbergas pareiškė, kad tai būtų tik pirmosios dalies žlugdymas.

Naktį lankydamiesi Žemėje, grupelė ateivių mokslininkų aptinkama žmonių. Turėdami skubiai pasišalinti, jie svetimoje planetoje palieka vieną iš komandos narių. Mažylis ateivis suvokia likęs vienas svetimoje ir keistoje planetoje. Tačiau jam nusišypso sėkmė – ši nežemiškos kilmės būtybė, kurios pavadinimas trumpinamas į E.T., greitai randa susiranda draugą, dešimtmetį berniuką Eliotą, vienišą berniuką, kurio tėvai išsiskyrę. Jis pamažu susipažįsta su vyresniuoju Elioto broliu Maiklu, jo seserimi Gertie ir gyvenimu Žemėje. Tuo tarpu žemiečiai dirba dieną ir naktį, bandydami ištirti pirmąjį Žemės lankytoją iš kosmoso. Nors turi draugų, tačiau su jais nesugeba bendrauti, tad E.T. svajoja grįžti namo, ima konstruoti prietaisą, kuriuo galėtų išsiųsti žinutę savo gentainiams, kad šie pasiimtų jį su savimi. Netikėtai E.T. suserga, ir dėl užmegzto emocinio ryšio su Eliotu, šis taip pat jaučiasi prastai. Situacija prastėja, kai galiausiai specialieji tyrėjai nusprendžia tiesiogiai išvysti ateivį. Tuo metu darosi aišku, kad pagalbos sulaukti jau vėlu, o aplink nematyti nė vieno kosminio laivo…

Taip pat skaitykite: TOP 10 puikių filmų paaugliams

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: