Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išleido nacionalinę translyčių asmenų situacijos apžvalgą. Tyrimas atskleidė, kad translyčiai asmenys Lietuvoje vertinami palankiau nei homoseksualūs žmonės, tačiau daug apklaustųjų nežinojo arba neturėjo nuomonės apie šią socialinę grupę.
Leidinyje taip pat apžvelgiamos teisinės sistemos spragos, trukdančios translyčiams asmenims gyventi visavertį gyvenimą. Pateikiamos ir rekomendacijos, kaip šią situaciją būtų galima spręsti.
Vertinami vidutiniškai
Apibendrindami tūkstančio Lietuvos gyventojų iš 24 miestų ir 33 kaimų apklausą, tyrėjai padarė išvadą, kad vertindami translyčius asmenis įvairiais aspektais apklaustieji dažnai nežino arba negali įvardyti savo požiūrio. „Kadangi daug respondentų dar neturi susidarę aiškios nuomonės, jų nuomonė priklausys nuo to, kaip translyčiai asmenys ateityje bus reprezentuojami žiniasklaidoje“, – rašoma leidinyje.
Sunkiausiai gyventojams buvo atsakyti, ar šalies įstatymai efektyviai saugo translyčius asmenis nuo diskriminacijos. Į šį klausimą dėl informacijos trūkumo negalėjo atsakyti beveik 40 proc. apklausos dalyvių.
Apklausos metu buvo analizuojama, kaip translyčiai asmenys matomi kitų socialinių grupių kontekste. Paaiškėjo, kad jie nėra nei geriausiai, nei blogiausiai vertinama visuomenės grupė. Pavyzdžiui, translyčiam asmeniui būsto nesutiktų išnuomoti apie 62 proc. respondentų (homoseksualiam asmeniui – daugiau nei 65 proc., romams – 88,5 proc., pabėgėliams – apie 63 proc.).
Apie 36 proc. apklaustųjų nesutiktų dirbti kartu su translyčiu asmeniu, beveik pusė nenorėtų gyventi kaimynystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nežino arba nėra tikri, ką reiškia sąvoka „translytis asmuo“.
Paklausus, kaip Lietuvos gyventojai apibūdintų translytį asmenį, penktadalis atsakiusių į šį klausimą juos apibūdino neigiamai. Didžioji dalis terminą apibrėžė neutraliai – kaip tuos, kurie nori pakeisti lytį, to siekia arba ją jau pasikeitė (43 proc.). Taip pat, penktadalis manė, kad translyčiu gali būti vadinamas žmogus, kuris jaučiasi kitos lyties.
Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad translyčiai vyrai ir moterys nėra tikri vyrai/moterys (daugiau nei 66 proc.), beveik 60 proc. sutiko, jog jie nėra tokie patys kaip kiti vyrai/moterys, 64 proc. mano, kad translytiškumas nėra natūralu.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kaip sužinojus apie artimo draugo translytiškumą pasikeistų jų santykiai. Apie 40 proc. teigė, kad šis faktas neturėtų įtakos, 15 proc. įsitikinę, kad santykiai pablogėtų, dešimtadalis sakė, kad ryšys nutrūktų. 35 proc. apklaustųjų nežino, kaip tokiu atveju reaguotų.
Neaiškios procedūros
Atlikus interviu su asmens tapatybės dokumentus pasikeitusiais translyčiais asmenimis ir jų teisių apsaugos sritį kuruojančiais ekspertais, paaiškėjo, kad trūksta teisinio reglamentavimo, o egzistuojantys teisės aktai įgyvendinami netinkamai.
Ypač daug problemų translyčiams asmenims kyla tvarkant jų asmens duomenis. Ši problema aktuali tiek gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, tiek keičiant išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, tiek darbo santykiuose.
„Aišku, nors ir pakeitus dokumentus, mano poliklinikoj sveikatos knygelė nėra pakeista. Ta prasme, ant viršaus užklijuotas naujas vardas, pavardė, o visi viduj sutikimai dėl gydymo – senu vardu. Nekeičia“, – sako vienas iš tyrime kalbintų asmenų.
Taip konfidenciali informacija apie translyčio asmens tapatybę tampa prieinama bet kuriam įstaigos darbuotojui, stažuotojui ar kitiems lankytojams. Pavyzdžiui, kai pacientas atvyksta užsiregistruoti pas gydytoją ir registratūroje yra prašomas garsiai paaiškinti, kodėl nesutampa įrašai.
Pasikeitę asmens tapatybės dokumentus translyčiai asmenys susiduria ir su neapibrėžtumu gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvoje nėra prieinamos chirurginės lyties keitimo procedūros, neaišku, kaip būtų atliekama profilaktinė priežiūra tokią procedūrą atlikus užsienyje.
Daug problemų kelią ir medikų, tokių kaip psichiatrai, ginekologai, urologai, endokrinologai, žinių ir kompetencijos stoka. Vienas apklaustasis sakė, kad bandė susirasti endokrinologijos specialistą, kuris konsultuotų dėl pakaitinės hormonų terapijos taikymo. Deja, visi, į kuriuos buvo kreiptasi, atsisakė tą daryti. Pasak kalbinto Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, atsisakymą aptarnauti translyčius pacientus lemia nepakankamas informuotumas, susijęs su teisiškai neapibrėžto hormoninio gydymo translyčiams asmenims taikymu.
Dėl to, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nėra tinkamai apibrėžtas, translyčiai asmenys vengia eiti pas gydytojus, kyla realus pavojus jų sveikatai, jie ieško alternatyvių būdų, kaip gauti reikiamų hormoninių preparatų. Be to, net jei paslaugos ir prieinamos, jų kokybė dažnai priklauso nuo paciento gyvenamosios vietos ir finansinės situacijos.
Teisinės spragos
Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuva, neužtikrinusi translyčių asmenų teisių, pralaimėjo byla Europos Žmogaus Teisių Teisme. Strasbūro teismas įpareigojo šalį priimti reikiamą teisinį reguliavimą, tačiau iki šiol ši prievolė nėra įgyvendinta.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė mano, kad neįgyvendintas sprendimas ne tik blogina Lietuvos reputaciją, bet ir apriboja dalies piliečių žmogaus teises.
„Kol nebus priimti teisės aktai, aiškiai apibrėžiantys, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tol translyčiai asmenys bus diskriminuojami. Kokybiškos viešosios paslaugos ir teisinė apsauga neturėtų priklausyti nuo geros atskirų specialistų valios“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Nacionalinėje apžvalgoje pateikti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiūlymai, kaip būtų galima efektyviai išspręsti susidariusias problemas. Viena pagrindinių rekomendacijų – priimti Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą (toks projektas jau parengtas). Taip pat siūloma užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir tinkamą asmens duomenų apsaugą.
Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje taptų aiškesnė, jei lytinė tapatybė būtų teisiškai įtvirtinta kaip atskiras pagrindas, dėl kurio draudžiama diskriminuoti. Įstatymų leidėjai raginami laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir išbraukti transseksualumą iš psichikos sutrikimų sąrašo, taip pat pripažinti tos pačios lyties šeimas. Pagal dabar galiojančią tvarką, susituokę asmenys, norėdami pasikeisti asmens tapatybės dokumentus, privalo nutraukti galiojančią santuoką.
