urbūt niekam nekils abejonių, kad Mokytojo profesija yra pamatinė, kuomet kalbame apie mūsų vaikus ir šalies ateitį. Nežiūrint į tai, kad tobulėja technologijos, daugėja lengvai prieinamos informacijos, mokytojo vaidmuo darosi vis svarbesnis. Tai – aksioma. Kaip ir tai, jog įsigalint internetui, mes vis tiek perkame popierines knygas, vaikštome į galerijas, koncertus.
Įgyvendinus universitetų integracijos planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau šiandien yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje. Turime strategiją ir priemones, kaip edukologijos mokslą ir pedagogikos studijas pakelti į visai naują lygmenį. Tai procesas, kuriam reikės ir laiko, ir lėšų. Nei vieno, nei kito daug neturime.
Todėl mums reikia tam tikrų sprendimų: tikslinių stipendijų stojantiesiems, modernios mokslo ir studijų infrastruktūros, orių atlyginimų ir, svarbiausia, pagarbos ir kilnaus požiūrio į Mokytojo profesiją.
Tvirtas mokslinis pagrindas studijoms
Nuo šių metų VDU Švietimo akademijoje įsteigėme tris institutus: Edukologijos tyrimų, Mokytojų rengimo ir Profesinio tobulėjimo. Edukologijos tyrimų institute jau šiandien aktyviai dirba apie 100 šalies mokslininkų, užimančių beveik 40 mokslo darbuotojų etatų. Šį etatų skaičių planuojame dar didinti – iki 60-ies: pavasarį bus skelbiamas atviras tarptautinis mokslininkų konkursas. Neįsivaizduojame kokybiškų studijų be mokslinių tyrimų, tad su partneriais planuojame glaudžiai bendradarbiauti tiek studijų, tiek mokslo srityse. Mokslinė šio instituto veikla taps tvirtu pagrindu pedagogikos studijoms bei kvalifikacijų tobulinimui.
Šiuo metu Lietuvoje bandoma įpiršti mintį, kad nereikia rengti mokytojų profesionalų pagal lygiagretųjį studijų modelį. Neva, užtektų įvairias bakalauro studijas baigusius studentus pakviesti papildomai studijuoti keletą pedagogikos, psichologijos dalykų ir to pakaktų būti mokytoju. Deja, viskas nėra taip paprasta. Mokinių mokymo procesas, ypač pradinėse ir vidurinėse klasėse, yra toks sudėtingas, kad sėkmingai jį vykdyti gali tik labai gerai pasirengę, turintys praktiką mokytojai – profesionalai, grindžiantys savo veiklą edukologijos mokslo tyrimais ir naujausiais pasiekimais. Ne be reikalo šalyse, kur mokinių pasiekimai yra aukščiausi pasaulyje, mokytojais dirba edukologijos magistro laipsnį turintys universitetų absolventai.
Nuo siauro iki plataus išsilavinimo, nuo lokalaus iki globalaus bendradarbiavimo
Naujos kartos mokytojų rengimo modelį vystome jau keletą metų: sutelkus šalies ir užsienio (Turku, Helsinkio, Škotijos, Talino ir kitų) partnerius buvo atnaujintos ugdymo krypties studijų programos. Vis dėlto ugdymo procesas yra nenutrūkstamas – švietimas tam tikra prasme visuomet yra reformos būsenoje. Diskusijas ir darbus tęsime toliau – Mokytojų rengimo institute.
Esame vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje, tad, suprantama, šį savo pranašumą ir ateityje išnaudosime ugdymo krypties studijų tobulinimui. Geriausių praktikų perėmimui kviečiame atvykti pasaulinio lygio dėstytojus, vykdome studentų mainų programas, o visi doktorantai metus praleis stipriuose užsienio universitetuose.
Esminis pokytis, kurį įgyvendiname – tai perėjimas nuo siauros specializacijos prie universalaus išsilavinimo. Ne tik sudarome galimybę įgyti dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją, bet ir ugdome kūrybiškumą, kritinį mąstymą, technologijų, medijų raštingumo, verslumo kompetencijas, didelį dėmesį skiriame užsienio kalboms. Šiandieniniam mokytojui neužtenka vien tik gerai išmanyti dėstomą dalyką – būtina gebėti prisitaikyti prie pokyčių, išsiugdyti savybę nuolat augti, tobulėti, turėti platų interesų lauką, peržengti disciplinos ribas. Tai idealiai atitinka VDU jau ne vienerius metus diegiamą Artes liberales studijų principą – ugdome ne tik savo srities profesionalą, bet ir visapusiškai išsilavinusią asmenybę.
Nuo šių metų sausio 1 d. VDU yra plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje, tad būsimiems mokytojams atsiveria galimybės peržengti Švietimo akademijos ribas ir semtis žinių iš pačių įvairiausių sričių ekspertų. Tarkim, būsimas biologijos mokytojas galės tiesiogiai semtis žinių iš VDU aplinkotyros ir biotechnologijų specialistų, agronomų, miškininkų, naudotis laboratorijomis ir mokslinėmis duomenų bazėmis, informatikai – gilinti žinias dirbtinio intelekto laboratorijose. O, pavyzdžiui, nagrinėjant darnaus vystymosi temą galbūt net susėsti prie vieno stalo su ekonomistais, sociologais ar politologais. Akivaizdu, kad tiek studijų, tiek edukologijos mokslų kokybę tokia plotmė pakylėja į visiškai naują lygmenį.
Infrastruktūros modernizacija
Šiais metais prasidės rekonstrukcijos darbai Kaune, K. Donelaičio gatvėje, kur įsikurs Pedagogų rengimo centras. Planuojama pagal šiuolaikinius reikalavimus įrengti pastatą ir jame koncentruoti visas pedagogikos studijas. Pedagogų rengimo centre bus atnaujintos auditorijos su multifunkciniais baldais, sukurtos erdvės grupiniam ir savarankiškam darbui, įrengtos darbo vietos Švietimo akademijos dėstytojams.
V. Putvinskio gatvėje planuojamas Šiuolaikinių didaktikų centras. Jame bus įkurtos 3 laboratorijos: STEAM, Virtuali didaktinė laboratorija ir Įtraukiojo ugdymo laboratorija. Įtraukiojo ugdymo laboratorijoje bus įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos studentams ir tyrėjams, taip pat įrengtas multisensorinis kambarys. Multisensorinio kambario paskirtis – sukurti modernią specializuotą pojūčių edukacijai pritaikytą erdvę, kuri naudojama kaip mokymosi aplinkos dalis įtraukiojo ugdymo sąlygomis bei skirta mokytojų rengimui ir jų profesiniam tobulėjimui.
Virtualioje didaktinėje laboratorijoje bus sukurta nauja pedagogų bendradarbiavimo ir praktikavimosi aplinka, jos struktūra ir dizainas, parenkami naujausi technologiniai įrankiai, jie pritaikomi ir įdiegiami.
Taigi, kuriame inovatyvią, pagal geriausius pasaulio pavyzdžius ištobulintą studijų ir tyrimų aplinką, kurioje bus sudarytos visos sąlygos mokytojų rengimui ir mokslininkų darbui. Žinoma, esant poreikiui, pasinaudosime ir kita VDU infrastruktūra, tačiau labai svarbu, kad turėsime koncentruotus šiuolaikiškus centrus.
Studijos – geriausiems
Esame įpratę girdėti, jog studijuoti pedagogiką renkasi tie, kuriems tai vos ne vienintelė galimybė įgyti universitetinį išsilavinimą. Tokius žmones į aukštosios mokyklos studijas atveda ne pašaukimas mokytojo profesijai, o viso labo siekis gauti diplomą. Be to, nuolat girdime apie socialines įtampas dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, vyksta streikai ir pan. Vyraujant tokioms nuostatoms, pareiškimas, jog pedagogikos studijos skirtos geriausiems, gali nuskambėti tik kaip wishful thinking arba tolimos ateities vizija.
Vis tik turiu pagrindo optimizmui. Jau šiais metais sulaukėme didelio stojančiųjų dėmesio pedagogikos programoms. Džiugina, kad mokytojo profesija sudomino abiturientus anaiptol ne su žemiausiais balais – studijas rinkosi jaunuoliai, kuriems tikrai būtų pakakę balo įstoti į populiariausias socialinių ar biotechnologijų mokslų programas. Neabejoju, kad mūsų įgyvendinamos anksčiau minėtos priemonės ir toliau atkreips pačių geriausių abiturientų dėmesį. Kita vertus, remiantis apklausomis, studijų kokybė nėra vienintelis faktorius, lemiantis programų pasirinkimus. Stipendijos, moderni studijų infrastruktūra yra ne mažiau svarbūs.
Šių metų pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje Vyriausybėje iškėliau idėją dėl 300 Eur tikslinės stipendijos pedagogikos krypties studentams. Noriu tikėti, kad jau nuo rugsėjo jos pasieks būsimus ir esamus studentus. Tai svarbus sprendimas, nes mokytojų poreikis su kiekvienais metais tik didėja.
Suprantama, esame nors ir svarbi, bet tik viena visos švietimo sistemos dalis, tad mūsų sėkmė priklausys ir nuo mokytojų atlyginimų, darbo krūvio, mokyklų tinklo optimizavimo ir t. t. Normalu, kad baigęs bakalauro, magistro studijas ir metų trukmės praktiką atlikęs absolventas tikėsis oraus atlyginimo. Taigi, visa švietimo piramidė privalo būti statoma kompleksiškai – vien šiuolaikiško išsilavinimo tikrai nepakaks specialybės prestižui atkurti, tačiau mes padarysime viską, kad Mokytojais siektų tapti geriausi.
