© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Vokietija patvirtino viščiukų skerdimo draudimo įstatymo projektą. Jei tai bus perduota, viščiukų skerdimas būtų nutrauktas nuo 2022 m.

Julia Klöckner, Vokietijos žemės ūkio ministrė teigia, kad šiuo žingsniu šalis taptų pirma pasaulyje, kuri nutraukia masišką viščiukų patinų skerdimą kiaušinių industrijoje, praneša „The Guardian“.

Viščiukai patinai dažnai yra greitai pašalinami iš kiaušinių produkcijos. Paprasčiausiai dėl to, kad šioje industrijoje iš jų nėra naudos. Viščiukai patinai, geriau žinomi kaip gaidžiai, negali dėti kiaušinių. Jie taip pat negali būti parduoti mėsos industrijai, nes neturi tinkamos kūno struktūros. Dėl to jie yra masiškai žudomi praėjus kelioms valandoms po išsiperėjimo. Apytiksliai 7 bilijonai viščiukų patinų yra nužudomi kasmet kiaušinių industrijoje.

Dažniausi metodai nužudyti viščiukus patinus yra juos susmulkinti arba nuodyti dujomis. Tačiau laikai keičiasi. Praeitais metais, Prancūzija pranešė, kad bendradarbiaujant su Vokietija, taip pat uždraus gyvų viščiukų smulkinimą. Šveicarija taip pat uždraudė smulkinimą, bet nuodijimas dujomis vis dar leistinas. Naujame įstatymo projekte Vokietijoje būtų uždrausti visi skerdimo metodai.

Pranešus draudimą, Klöckner teigė, kad įstatymo projektas būtų „reikšmingas žingsnis link gyvūnų gerovės.“ Komisija priėmė teisės aktus; dabar tai keliaus į žemuosius parlamento rūmus, vadinamus Bundestagu.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Gero pavyzdžio rodymas

Vokietijos draudimo priežastis iš dalies yra dėl technologijų, kurios leidžia kiaušinių gamintojams atskirti embriono lyti viščiukui dar neišsiritus.

2018 m. dėka technologijos pavadinimu „SELEGGT“ šalyje buvo parduoti pirmieji kiaušinai atsiradę be jokio žudymo.

Sukurtas Leipcigo Universiteto mokslininkų, kurie gavo panašiai 5 mil. eurų finansavimą projektui, „SELEGGT“ lazeriu išpjauna mažą skylutę kiaušinio lukšte. Tai leidžia išgauti nedidelį kiekį skysčio, kuris vėliau tiriamas dėl hormonų, esančių tik viščiukų patelėse.

Kalbėdama anksčiau šią savaitę, Klöckner sakė: „Mes investavome milijonus eurų į alternatyvas, kurios pagerintų gyvūnų gerovę ir ekonominį efektyvumą Vokietijoje.“ Ji pridūrė, kad Vokietija norėjo nurodyti sąlygas šiuo klausimu ir būti geru pavyzdžiu.

Svarbu paminėti, kad šis įstatymo projektas yra pažangus, bet tai jokių būdu negarantuoja, kad vištos, kurios išgyvena, turės gyvenimą be žiaurumo. Gamyklose vištos gyvena uždarai, ankštose patalpose ir jos privalo dėti kiaušinius nenatūraliu greičiu.

Kaip teigė Europos advokatų grupės „Foodwatch“ direktorius Martinas Rückeris: „Tai visiškai niekuo nepakeis nepakeliamos dedeklių vištų kančios.“

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: