„Dirbtinio intelekto technologijos ir žmonijos ateitis“ – taip vadinasi kalba, kurią Frontiers konferencijos, skirto sujungti pasaulines mokslo, politikos ir visuomenės bendruomenes ir taip paspartinti pasaulines mokslines iniciatyvas, pristatė istorikas, filosofas ir knygos „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ („Sapiens: A Brief History of Humankind“) autorius Yuval Noah Harari.
Susimąstyti skatinančioje kalboje pranešėjas gilinasi į gilias dirbtinio intelekto (AI) revoliucines pasekmes ekologinei krizei ir žmonijos ateičiai. Pripažindamas tokių technologijų potencialą spręsti ekologinius iššūkius, Hararis perspėja ir dėl tamsiosios jų pusės, pabrėždamas faktą, kad dirbtinio intelekto gebėjimas manipuliuoti kalba gali paskatinti naujo kultūrinio kraštovaizdžio, galinčio pranokti žmogišką kontrolę, formavimąsi. Jo nuomone, kai dirbtinis intelektas įvaldo kalbą, jis kelia grėsmę, kuri iš esmės skiriasi nuo to, ką įsivaizdavome mokslinės fantastikos klasikoje, tokioje kaip filmai „Terminatorius“ ar „Matrica“.
„Kadangi mokslinės fantastikos scenarijuose paprastai daroma prielaida, kad prieš pradėdamas kelti didelę grėsmę žmonijai, dirbtinis intelektas turės pasiekti arba įveikti du svarbius etapus. Pirma, dirbtinis intelektas turės tapti jaučiantis ir išvystyti sąmonę, jausmus, emocijas. Priešingu atveju, kodėl jis apskritai norėtų užvaldyti pasaulį? <…> Antra, dirbtinis intelektas turės tapti įgudusiu fizinio pasaulio nariu. Robotai turės gebėti judėti ir veikti namuose, miestuose, kalnuose ir miškuose bent jau taip pat vikriai ir efektyviai kaip žmonės. Jei jie negalės judėti fiziniame pasaulyje, kaip jį užvaldys? – kalbėjo dėstytojas, pridurdamas, kad „<…> bloga žinia yra ta, kad tam, jog keltų grėsmę žmonijos civilizacijos išlikimui, dirbtiniam intelektui tikrai nereikia sąmonės ir gebėjimo judėti fiziniame pasaulyje.“
Dirbtinio intelekto galia manipuliuojant kalba
Pirmoje kalbos dalyje autorius pabrėžia, kad šiuo metu pats svarbiausias dirbtinio intelekto technologijų sugebėjimas yra manipuliuoti ir kurti kalbą. Į tai įeina teksto rašymas, pavyzdžiui su itin sparčiai populiarėjančiu ChatGPT, muzikos kūrimas, iliustracijų generavimas, kompiuterių kodų kūrimas ir netgi žmogaus balso ar vaizdinio imitavimas pasitelkiant vadinamąją „deepfake“ technologiją (lietuviškai tikriausiai geriausias apibūdinimas būtų „išmanioji vaizdo klastotė“). Tokios DI galimybės, pasak Harario, leidžia technologijų pagalba įsiskverbti į įvairias visuomenės sritis, įskaitant įstatymų projektų rengimą, trūkumų teisinėse sutartyse nustatymą, politinių manifestų ir netikrų naujienų formavimą. Harari teigimu, apie tai „<…> galima galvoti ir taip: dirbtinis intelektas ką tik įsilaužė į žmonijos operacinę sistemą. Kiekvienos žmonijos kultūros istorijoje operacinė sistema visada buvo kalba.“
Dirbtinis intelektas ir kultūrinis dominavimas
Tikriausiai svarbiausias visos paskaitos aspektas – galimas dirbtinio intelekto technologijų įsiskverbimas ir dominavimas kultūroje. Per visą pasaulio istoriją, kultūra formavosi per įvairių istorijų pasakojimą, meną, religiją bei įstatymus, sukurtus pačių žmonių. Tačiau kalbėtojas tvirtina, kad DI technologijų gebėjimas kurti visiškai naujas idėjas ir kultūrinius artefaktus (daiktus ar reiškinius) meta tam tikrą iššūkį šiai paradigmai. Dirbtiniam intelektui generuojant daugybę naujų kultūrinių kūrinių, žmonija, pasak kalbėtojo, netrukus gali patirti tikrovę per svetimo intelekto prizmę. Tai reiškia, kad žmoniškoji kultūra gali tiesiog pradėti nykti, ir, laikui bėgant, viskas ką turėsime bus sukurta dirbtinio intelekto.
Grėsmė demokratijai ir visuomenei
Taipogi viena iš labiausiai nerimą keliančių autoriaus įvardintų perspektyvų yra dirbtinio intelekto gebėjimas masiškai kurti intymumą ir užmegzti gilius santykius su žmonėmis. Nors ir atrodo pakankamai nerealu, pasinaudodamas įvairiomis žmogaus proto silpnybėmis, šališkumu ir priklausomybėmis, dirbtinis intelektas ateityje galėtų daryti įtaką tiek žmonių nuomonei, tiek jų pasaulėžiūrai. Pranešėjas įspėja, kad tai galėtų privesti prie realybės, kurioje visus viešus pokalbius kontroliuotų dirbtinis intelektas, o tai pakenktų demokratijai ir privestų prie visiško chaoso visuomenėje. DI galia įsukti žmones į Matricą primenantį iliuzijų pasaulį grasina ištrinti ribą tarp tikrovės ir fikcijos, taip priversdamas žmones veikti remiantis klaidinga informacija.
„Kalbant ne taip poetiškai, netrukus galime susidurti su ilgomis internetinėmis diskusijomis apie abortus, klimato kaitą ar Rusijos invaziją į Ukrainą su subjektais, kuriuos laikysime žmonėmis, bet iš tikrųjų tai bus dirbtinio intelekto botai. Dabar problema ta, kad mums visiškai nenaudinga, beprasmiška gaišti laiką bandant įtikinti dirbtinio intelekto botą pakeisti savo politines pažiūras. Tačiau kuo ilgiau su botu bendraujame, tuo geriau jis mus pažįsta ir supranta, kaip patobulinti savo pranešimus, kad pakeistų mūsų politines, ekonomines ar bet kokias kitas pažiūras.“ – pranešime kalbėjo Harari. Vėliau jis taip pat išdėstė mintį, jog „<…> tūkstančius metų pranašai, poetai ir politikai naudojo kalbą ir pasakojimus, kad manipuliuotų žmonėmis, juos kontroliuotų ir pertvarkytų visuomenę. Dabar tai gali padaryti ir dirbtinis intelektas. O kai jis tai sugebės, jam nebereikės siųsti robotų žudikų, kurie mus šaudytų. Jis gali priversti žmones nuspausti gaiduką patiems, jei to prireiks.“
Atsakingo reguliavimo būtinybė
Kad būtų išvengta nereguliuojamo dirbtinio intelekto keliamo pavojaus, ir fokusuotis ties teigiamomis šių technologijų galimybėmis, pranešėjas savo kalboje ragina nedelsiant imtis veiksmų ir sulėtinti DI – kaip Hararis įvardija – ginklavimosi varžybas. „Remdamasis analogija su branduolinių technologijų reguliavimu, pranešėjas teigia, kad demokratinės valstybės turi užtikrinti, kad visos dirbtinio intelekto technologijos būtų diegiamos saugiai ir atsakingai. Svarbiausia, pasak jo, neleisti tokio tipo technologinių priemonių per anksti, kol gerai nesuprastas jų saugumas ir galimos pasekmės, paleisti į viešąją erdvę.
Demokratijos išsaugojimas dirbtinio intelekto amžiuje
Paskaitos pabaigoje dar kartą pabrėžiama demokratijos išsaugojimo svarba dirbtinio intelekto įtakos akivaizdoje. Yuval Noah Hararis ragina reglamentuotai (teisiškai) įgyvendinti tam tikras taisykles, kurios pirmenybę teiktų skaidrumui ir informacijos atskleidimui. Įpareigodama DI atskleisti savo tapatybę (tai kad yra dirbtinis intelektas, o ne tikras žmogus) sąveikos su žmonėmis metu, visuomenė gali palaikyti prasmingas viešas diskusijas ir apsaugoti demokratinį procesą. <…> Jei aš su kuo nors kalbuosi ir negaliu pasakyti, ar tai žmogus, ar dirbtinis intelektas, tai yra demokratijos pabaiga. Todėl, kad tai pabaiga prasmingų viešų diskusijų.“ – pasiūlyto reguliavimo svarbą apibūdino autorius.
„Frontiers“ forumas, veiklą pradėjęs 2015 m. – tai kas metus vykstanti tarptautinė konferencija, organizuojama atviros prieigos akademinės leidyklos ir mokslinių tyrimų centro „Frontiers“. Šis renginys kiekvienais metais sutraukia žymiausius įvairių sričių tyrėjus ir mokslininkus iš viso pasaulio, o pagrindinis tokio susibūrimo tikslas – aptarti naujausius mokslinius tyrimus bei pasiekimus mokslo srityje. Renginio dalyviai dalyvauja pagrindiniuose konferencijos pranešimuose, grupinėse diskusijose, seminaruose ir kontaktų užmezgimo sesijose, tokiomis temomis kaip fizika, biologija, medicina, neurologija ir technologijos. Šiuo forumu siekiama skatinti tarpdisciplininį (įvairių sričių) bendradarbiavimą, palengvinti dalijimąsi žiniomis ir paspartinti mokslo pažangą, suteikiant platformą mokslininkams pasidalinti naujausias atradimais ir savomis įžvalgomis su pasauline auditorija.
Yuval Noah Harari – iš Izraelio kilęs istorikas, autorius, filosofas ir Jeruzalės hebrajų universiteto dėstytojas, svarbus kultūros bei mokslo pasaulyje dėl savo novatoriškų darbų bei idėjų. Žymiausios autoriaus knygos „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ („Sapiens: A Brief History of Humankind“) ir „Homo deus. Glausta rytojaus istorija“ („Homo deus: A Brief History of Tomorrow“), kuriose tyrinėjama žmonijos istorija ir ateitis, skatinanti įvairiais svarbias diskusijas ir apmąstymus apie žmonijos civilizacijos praeitį, dabartį ir galimą ateities trajektoriją. Dėl savo gebėjimo sudėtingas idėjas pateikti prieinamai ir skatinančiai mąstyti, jis tapo garsia intelektualine figūra visame pasaulyje.
Visą pristatymą, kartu su klausimų ir atsakymų sesija peržiūrėti galima čia:
