Jau daug metų yra ieškoma būdų, kaip galėtume sustabdyti masinį šiukšlinimą ir sumažinti plastiko kiekį mūsų Žemėje. Nors atliekų perdirbimas prisideda prie tausesnės gerovės, bet to, deja, nepakanka. Ar gali būti, kad mūsų viltis – tai kirminas, kuris minta plastmase?
Mokslininkai, tyrinėdami įvairiausias bakterijas ir vabzdžius, atrado kirminą, kuris ėda plastiką. Sąvaržėlės ilgio lerva gali išgyventi ant medžiagos, iš kurios gaminamas polistireninis putplastis. Šio organizmo mityba gali padėti žemės gyventojams lengviau susitvarkyti su tarša. „Microbial Genomics“ (Mikrobų genomika – liet.) žurnale, mokslininkai iš Queensland (Kvinslando – liet.) universiteto, esančio Brisbane (Brisbeno – liet.) mieste, Australijoje, pateikė duomenis, kuriais remiantis išsiaiškinta, kad tamsiaspalvio vabalo, vadinamo ,,zophobas morio“, lervos gali išgyventi tik naudojant polistireną, paprastai vadinamą polistirolu. Išvados buvo gautos atliekant daugybę tyrimų, kuriuose buvo bandoma išsiaiškinti kokiais būdais bakterijos ir kiti organizmai gali vartoti plastikines medžiagas, tokias kaip polistirolo putplastis ir gėrimų buteliai.
Pasaulis susiduria su plastiko taršos krize. Remiantis JT (Jungtinių tautų – aut. past.) aplinkos programa, kiekvienais metais pusė viso plastiko, skirto vienkartiniam naudojimui, pavyzdžiui, buteliai, vienkartiniai puodeliai ir pirkinių maišeliai tampa šiukšlėmis, kurios užkemša sąvartynus ir lėtai suyra, išskirdamos kenksmingas, šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Remiantis duomenimis, kasmet į vandenį patenka daugiau nei 14 milijonų tonų šiukšlių, dėl kurių žūva gyvūnai ir yra ardomos povandeninės buveinės.
Tarp visų plastikų, polistirolo putplastis yra ypač pavojingas ir keliantis dideles problemas. Medžiaga yra tanki ir užima daug vietos, todėl ją brangu laikyti atliekų tvarkymo įrenginiuose, teigia pramonės ekspertai. Iš jo pagaminti puodeliai, lėkštės ir kitos medžiagos taip pat dažnai užterštos maistu ir gėrimais, todėl juos sunku perdirbti. Mokslininkai nustatė, kad šiam plastikui, atsiradusiam sąvartyne, gali prireikti 500 metų, kad jis suirtų.
Taigi, norėdami atlikti tyrimą, tyrinėtojų komanda Australijoje šėrė kirmėles trimis atskiromis dietomis. Vienai grupei buvo duotas „sveikas“ maistas – sėlenų tirpalas. Antrajai grupei buvo duotas polistirenas, o trečiajai buvo skirta bado dieta. 90 procentų lervų, valgiusių sėlenas, tapo vabalais, 66 procentai iš grupės, kurioms buvo suteiktas polistirenas, ir tik 10 procentų iš tų, kurios buvo priverstos badauti. Tai tyrėjams parodė, kad visgi šių kirmėlių žarnyne yra fermentų, kurie gali veiksmingai virškinti polistirolo putas. Dabar mokslininkai tirs tuos fermentus, siekdami išsiaiškinti, kaip gerai jie gali virškinti polistireną dideliu mastu – prireikus juos modifikuodami, kad taptų veiksmingesni ir galėtų tapti komerciniu produktu. Šių lervų pramoninis pritaikymas atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams pranašautų viliojantį scenarijų: atsirastų natūralus būdas perdirbti polistirolo šiukšles, kurios sudaro net 30 procentų viso pasaulio sąvartyno ploto.
Jei tyrimas pasitvirtins, tuomet atliekų tvarkytojai galėtų surinkti ir sumalti polistirolo medžiagas ir supilti jas į skystą tirpalą, pagamintą su šių kirmėlių fermentu. Idealiu atveju putų polistirolas būtų pašalintas arba suardomas taip, kad būtų galima sukurti naujus plastikinius gaminius ir taip sumažinti naujų plastikinių medžiagų poreikį. Tai padėtų pasauliui tvarkytis su atliekomis ir taip apsaugotume savo aplinką ir gyvūnus nuo dar didesnės žalos.
