Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, per pastaruosius trejus metus 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų. Anot jos, 48 proc. seksualinio pobūdžio nusikaltimų sudaro disponavimas pornografiniu vaizdo turiniu su vaikais. Ministrė atkreipia dėmesį, kad su vaikais dirbančios įstaigos gali pasinaudoti sistema, kurioje galima pasitikrinti, ar į darbą norimas priimti asmuo yra baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Tačiau, pažymi A. Bilotaitė, reikia daugiau įrankių, padėsiančių apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto.
„Kiek tvirkinamų ar prievartaujamų vaikų vis dėlto išdrįso prabilti? 524 – tiek per pastaruosius dvejus metus užregistruota seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nepilnamečių atžvilgiu. 957 Lietuvos vaikai per paskutiniuosius trejus metus pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų“, – ketvirtadienį tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo?“ teigė vidaus reikalų ministrė.
„42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo. Taigi akivaizdu, kad tai nėra tik pavieniai žiniasklaidoje nuskambėję atvejai“, – pridūrė politikė.
Anot A. Bilotaitės, šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra 2 643 asmenys, pirmosios instancijos teismų nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Ji pabrėžė, kad įstaigoms, kurios dirba su vaikais, yra numatyta prievolė priimant naują darbuotoją į darbą pasitikrinti ar jis nėra įtariamas ar baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tokią informaciją švietimo įstaigoms, gydymo ir kitoms įstaigoms, kurių darbas susijęs su vaikais teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Bėda ta, kad dauguma įstaigų nepasivargina tokios užklausos pateikti. Taigi, įstatymu numatyta prievolė nevykdoma, niekas to nekontroliuoja“, – akcentavo vidaus reikalų ministrė.
Tačiau A. Bilotaitė pažymėjo, kad reikalinga imtis dar griežtesnių priemonių, siekiant sustabdyti seksualinį smurtą prieš vaikus.
„Manau, reikalinga atlikti dar vieną BK ir BPK pakeitimą – asmenims, kurie praeityje yra padarę seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas įtvirtinti pareigą pranešti ne tik apie gyvenamosios, bet ir apie darbo vietos pakeitimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM“, – teigė ministrė.
„Kuo greičiau įtraukti policijos bendruomenių pareigūnus į ŠMSM „Gyvenimo įgūdžių programos“ įgyvendinimą mokyklose. Mokyti vaikus atpažinti seksualinės prievartos ženklus ir formuoti atitinkamus savisaugos įgūdžius. O mokytojams suteikti reikalingų kompetencijų atpažįstant seksualinį smurtą“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį ir į vaikų pornografinio turinio internete daugėjimą.
„Pernai policiją iš JAV Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro (NCMEC) pasiekė 4900 pranešimų apie internete aptiktas seksualinio turinio vaizdo medžiagas, kuriose vaizduojami vaikai. Šiemet per 3 mėnesius jau turime 2200 tokių pranešimų“, – pabrėžė politikė.
„Didžiąją dalį – net 48 proc. seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kurie padaromi vaikų atžvilgiu, sudaro disponavimas pornografiniu vaizdo turiniu su vaikais“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Ketvirtadienį organizuojamoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo?“ dalyvauja Europos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson, Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas E. Šileris, Interpolo generalinis sekretorius J. Stock, atsakingų institucijų ir organizacijų atstovai.
Konferencijoje pristatyta vaikų seksualinio išnaudojimo Lietuvoje situacijos apžvalga, ikiteisminių tyrimų dėl vaikų seksualinio išnaudojimo ypatumai, teismų praktika šioje srityje, aptarti švietimo ir prevencijos klausimai.
ELTA (ELTA)
