© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Kolega Laurynas neseniai savo socialinio profilio sienoje pakabino gražutėlę iškarpą iš vieno didaus žurnalo, kurioje teigiama, esą charizmatiškos žodžių jungtys ir dar vingresni upiški išsireiškimai beigi tokios pat lakios mintys užklumpa lankantis ne poš restoraniokuose ar kituose stiklių avataruose, bet būtent, panaudosiu jau savitą žodyną, myžtbariuose, kromeliuose ir kitose nesėkmėse. Daug ginčytis su autoriumi, matyt, nebūtų prasminga, tačiau išskiriant vieną kitą papildą, nelyg antivirusinės atnaujį, dvasingumo ir slėpiningumo minėtame kontekste priteiktų.

Neseniai su bendradarbiu visai šalia darbo (Elektrėnų g., Kaunas, koks pakampis!) atradome puikią kavinę-barą. Jeigu kam nors pasidarys aiškiau, kavinaitė yra įsikūrusi juodame stikliniame pastate iškart už pramoninės išvaizdos „Stigla“ sandėlio, šalia Bazių. Iki tol laikėme save laimingais pietaudami spurgomis prasmirdusioje (ir, kas be ko, prasmardinančioje) „Svegitoje“ (buvęs „Bistro“), netoli Draugystės ir Technikos gatvių orgijos.

Tačiau vieną dieną mes sutikome angelą Gabrielių, ir be šaunių išgertuvių bei dangiškų gvaltavonių buvome taipogi supažindinti su minėtąja maitinimo įstaiga. Čia vištiena, nebūdingai aplinkinėms šėrykloms, bus šviežia ir sultinga, o dar, pasiseks, ir vynu nušlakstyta.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

Špinatai čia ne tik mėtosi ant taukuotų virtuvės grindų, bet šauniai apdoroti garais ar kuo kitu, kemšami vidun, trinami etc! Sriuba, nors ir ne iš liesiausių, niekada neturės vidinės bjaurasties ir galgi šeimininkės pažasčių krikšto, visad pagardinta šviežiomis ar bent taip nuduodančiomis daržovėmis. Užsisakius salotų, į tave nebus mestas kreivas žvilgsnis, jei paprašysi pridėti samtį kuskuso ar kaušelį ryžių. O dar gerąja prasme neproporcinga kokybei kaina… Sakykime taip: už vieną iš dviejų-trijų dienos pasiūlymų nereikės pakloti daugiau vienuolikos-trylikos litų. Jei netinka varguolių džiaugsmas – dienos pietūs, niekas nekliudo iš plataus meniu užsisakyti blynelių su pačesnakinta varške ar su lašiša. Toks rojus žemėje, ypač jei tas rojus suprojektuotas ne sostinės centre, nuteikia taip, kad net ach. Bet užteks, judam toliau.

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

„Patata“. Įtarimas, matyt, turėjo kilti jau iš pernelyg pretenzingo pavadinimo. Tai nelyg Emilio Vėlyvio filmas: kabinantis teaser‘is, aštrūs pasisakymai spaudoje, lankomumo priepuoliai ir nieko daugiau, nei prastas klonas su mediniais lietuviškais bajeriais ir a.a. (pokeristai pasakytų – „kickeriu“) Šapranausku. Turbūt ne be reikalo minėtas režisierius lošia šachmatais būtent su kompu. Taigi restoranėlio (o taip, būtent tokia įstaigos apibrėžtimi ir pozicionuojama) viešieji ryšiai ryškiai pralenkia turinį, kaip kokioje sušiktoje totalitarinėje valstybėje. Vos neužmiršau paminėti, kur galite rasti šią nelaimę: V. Krėvės pr. 49, žinoma, Kaunas. Nėr už ką, „Patata“! Taigi, kodėl tiek sopaus skaudulio? Kodėl tiek graudulingų ir net gėdinančių dėmių ant mano rašomojo stalo? Jei ši multižanrinė recenzija turėtų ir mokslinio darbo požymių, rašyčiau taip:

© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt

  • Išsiaiškinti „Patatos“, kaip brangios, tačiau apgailėtino maisto (pažliugusio karbonado, sausutėlių makaronų) šėryklos fenomeną;
  • Išnagrinėti įdarytų batatų nebuvimo prasmę (nors jų reklama užima pusę sienos);
  • Atskleisti restoranėlio padavėjų koncepcijos elgesį (restoranėlyje, kaip elementarioje šėrykloje, reikia ateiti ir užsisakyti pačiam/rekomenduotina, susimokėti iš anksto);
  • Aksiologiniu aspektu ištirti restoranėlio neįvyktį, prioritetizuojant V. Krėvės prospekto įtaką.

Negana to, kad restoranėlis iš mūsų pasityčiojo (nepaminėjau, kad  įstaigoje tebūnant dviems-trims klientams, maisto laukti reikėjo bent dvidešimt minučių), dar ir degėme iš gėdos bendradarbei patiekę ne pagal taluttišką kainą suręstas nuobodžias, kaip Krymas, salotas.

Neleisiu sau daryti apibrėžčių, padėsiančių išspręsti pirmojoje pastraipoje iškeltą visa menką opusą. Palieku tai linčui. Panašiai neišsprendžiamas yra ir Džordanos Butkutės hermeneutinis aspektas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: