Plastiko pramonės vertė visame pasaulyje šiandien siekia 522,6 milijardo JAV dolerių ir manoma, kad iki 2040 metų ši suma išaugs kone dvigubai. Vien Jungtinėse Amerikos valstijose 2017 m. buvo pagaminta 35,4 mln. tonų plastikinių gaminių, o tai kelia vis didesnį nerimą.
Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) teigia, kad visas šis milžiniškas plastiko kiekis yra didžiulė problema vandenynų ekosistemai ir reikalauja globalios strategijos bei sprendimų.
Teigiama, kad dėl tokio plastiko naudojimo pasaulyje nukentėjo jau daugiau kaip 800 gyvūnų rūšių. Tarp jų – visos jūrų vėžlių rūšys, daugiau kaip 40 proc. banginių ir delfinų, taip pat 44 proc. jūros paukščių. Besaikio plastiko vartojimo keliama tarša kenkia ne tik gyvūnams – tai turi įtakos ir mūsų valgomoms daržovėms bei vaisiams, taip pat kenkia orui, kuriuo visi kvėpuojame.
Šiandien kompaniją, kovojančių prieš besaikį plastiko vartojimą, vis daugėja, o tai padeda informuoti visa pasaulį apie plastikinės taršos krizę. Tai duoda vaisių: kai kurios vyriausybės po truputį ima uždrausti vienkartinio plastiko naudojimą ar bent jį riboti. Kaip bebūtų, to neužtenka – mokslininkai teigia, kad iki 2040 metų į vandenyną patenkančio plastiko kiekis sumažėti gali tik 7 proc., kas yra itin mažai.
Teigiama, kad neužtenka ir plastiko perdirbimo įmonių. Pasak mokslininkų, didžiulė dalis plastiko net nėra perdirbama: jų skaičiavimais, 2017 metais buvo perdirbta vos 8,4 proc., o vietoje to jis kaupiasi sąvartynuose, užkemša upes, o jo nykimas ten gali užtrukti nuo 500 iki 1000 metų.
„Turime pakeisti savo santykį su plastiku“ – teigia „Pew“ Tarptautinės aplinkos programos direktorius Simonas Reddy. Nors didelė dalis žmonių mano, kad perdirbimas yra vienintelis sprendimas, jis sako: „Mūsų tyrimas rodo, kad sustabdyti plastikinę taršą perdirbimo būdų yra neįmanoma nei techniškai, nei finansiškai“.
Tyrimą atlikę ekspertai mano, kad norint išspręsti šią sistemos problemą, reikia pakeisti pačią sistemą iš esmės. Jie modeliavo visus įmanomus problemos sprendimo scenarijus – plastiko perdirbimą, jo pakeitimą arba drastišką sumažinimą.
„Nė vienas iš šių scenarijų nėra pakankamai realus, – kalbėjo vienas tyrimo grupės narių Cookas, – Mes paėmėme kiekvieną šį scenarijų ir, pasitelkę savo ekspertų grupės išvadas, sukūrėme ateities viziją, kuri yra realiai pasiekiama bei padėtų išspręsti šią problemą.“
Norint pasiekti mokslininkų ataskaitoje nustatytą 80 proc. sumažinimo tikslą, plastiko paklausa pasaulyje turi sumažėti 30 proc., o tuo metu 17 proc. iš plastiko pagamintų gaminių turėtų būti pagaminta iš alternatyvių medžiagų., kurias būtų lengva perdirbti. Taip pat tyrimas parodė, kad plastiko paklausai sumažėjus, iki 2040 metų 20 proc. plastiko bus perdirbta, o 23 proc. bus sunaikinti kontroliuojamose vietose.
Tiesa, šie skaičiai kistų priklausomai nuo kiekvienos šalies požiūrio. Dideles pajamas gaunančios šalys turėtų teikti pirmenybę naudojamo plastiko mažėjimui, mikroplastiko taršai naikinti, gerinti gaminio dizainui bei perdirbimo rodikliams didinti. Tuo metu vidutines ir mažas pajamas gaunančios šalys turėtų investuoti į rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą, padidinti plastiko alternatyvų naudojimą ir tobulinti atliekų surinkimo sistemas.
Kaip bebūtų, lemiamą vaidmenį šioje situacijoje vaidina verslas. Pasak Reddy, pavyzdžiui, Naftos chemijos pramonės įmonės šiuo metu reikėtų mažinti investicijas į naują plastiko gamybos infrastruktūrą, o ne kurti naujoves.
Mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad verslo įmonės, norėdamos prisidėti prie problemos sprendimo, turėtų panaikinti dideles pakuotes ir, jei įmanoma, kiek įmanoma naudoti perdirbamas medžiagas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrų plastiko rūšių mažinimą. 85 proc. visų vandenynuose esančių plastiko atliekų sudaro įvairios pakuotės, vienkartiniai maišeliai ar gėrimų buteliai. Jei šis mikroplastikas nepasiektų vandenynų, šiltnamio efekto sukeltos dujos sumažėtų daugiau kaip 25 proc. per metus, o tai – didelis rezultatas.
Laukiantis iššūkis yra sudėtingas – net jei pasaulis imtų daryti skubias išvadas ir per ateinančius du dešimtmečius sėkmingai sumažintų į vandenynus patenkančių plastiko atliekų kiekį iki 80 proc., tyrėjai teigia, kad vis tiek daugiau nei 5,5 mln. Tonų plastiko iki 2040 metų į vandenynus patektų.
Teigiama, kad norint visiškai pažaboti plastiko atliekų problemą, pasauliui reikėtų smarkiai padidinti investicijas į naujas technologijas, mokslinius tyrimus ir verslo modelius.
„Prekiniams ženklams ir vartojimo prekių įmonėms daromas didelis spaudimas kovoti su plastiko tarša, – teigia Reddy, – tačiau jie turės ieškoti galimybių pereiti prie tvarių ir naujų verslo modelių, kurie, paprasčiau tariant, sunaudoja daug mažiau plastiko“.
„Tai yra itin sudėtingas darbas, kuris mums padėtų žengti į priekį“ – tyrimo išvadas ir problemos sprendimus reziumuoja mokslininkas.
