Australijos ministras pirmininkas pranešė, kad jo šalis šią žiemą taip pat nesiųs pareigūnų į Pekino olimpines žaidynes. Tai – diplomatinis boikotas, kaip anksčiau paskelbė JAV. „Niekam nerūpi, ar jie atvyks, ar ne“, – atsakė Kinijos diplomatijos atstovas.
Australija nesiųs nė vieno savo vyriausybės atstovo į žiemos olimpines žaidynes Pekine, taip prisidėdama prie pirmadienį JAV paskelbto „diplomatinio boikoto“, paskelbė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas.
Kanberos sprendimas paremtas „nesutarimais“ su Kinija daugeliu klausimų, pradedant Australijos įstatymais dėl užsienio kišimosi ir baigiant neseniai priimtu nutarimu įsigyti branduolinius povandeninius laivus, teigė Morrisonas. Jis taip pat paminėjo žmogaus teisių pažeidimus Sindziango regione ir Pekino atsisakymą susitikti su Australijos pareigūnais diskusijoms.
„Australija neatsisakys tvirtos pozicijos ginant savo interesus, ir, be abejo, nenuostabu, kad į šias žaidynes nesiųsime Australijos pareigūnų“, – paskelbė Scottas Morrisonas.
Per spaudos konferenciją paklaustas Kinijos diplomatijos atstovas Wangas Wenbinas patikino, kad jo šalis niekada neketino kviesti aukšto rango Australijos pareigūnų.
„Niekam nerūpi, ar jie atvyks, ar ne“, – sakė jis. „Jų politika ir maži žaidimai nepakeis olimpinių žaidynių sėkmės“, – pridūrė jis. Kanberos sprendimas „visiems rodo, kad Australijos vyriausybė aklai seka tam tikros šalies pėdomis“, pridūrė Wang Wenbin, neįvardydamas JAV.
Šis sprendimas priimtas praėjus dviem dienoms po to, kai Amerikos administracija paskelbė apie savo „diplomatinį boikotą“ žmogaus teisių gynimo vardu, ypač dėl padėties Sindziange, kurį Vašingtonas laiko atsakingą už uigūrų mažumos genocidą.
Pekinas iškart atkirto, kad „JAV už tai dar sumokės“.
Žmogaus teisių gynėjų grupės sveikino Kanberos sprendimą. Kinijoje „Human Rights Watch“ direktorė Sophie Richardson įvardijo tai „svarbiu žingsniu kovojant su Kinijos vyriausybės nusikaltimais žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas turkų bendruomenes“.
Anot aktyvistų, mažiausiai vienas milijonas uigūrų ir kitų turkiškai kalbančių mažumų, daugiausia musulmonų, yra laikomos stovyklose Sindziange. Ten Kinija kaltinama priverstinai sterilizavusi moteris ir įvedusi priverstinį darbą. Pekinas teigia, kad stovyklos iš tikrųjų yra profesinio mokymo centrai, skirti apsaugoti savo gyventojus nuo islamiškojo ekstremizmo.
„Australijos sprendimas, nesiųsti pareigūnų į olimpines žaidynes, prieštarauja jos viešai išreikštiems lūkesčiams pagerinti Kinijos ir Australijos santykius“, – sakoma Kinijos ambasados Kanberoje atstovo pranešime.
Australijos olimpinis komitetas (AOC) pareiškė, kad gerbia vyriausybės sprendimą ir pridūrė, kad tai neturės įtakos Australijos rinktinės pasirengimui. Tikimasi, kad Pekino žaidynėse, kurios prasidės vasario 4 d., dalyvaus apie 40 Australijos sportininkų.
Australijos ir Kinijos ryšiai pastaraisiais metais smarkiai suprastėjo. Kinija ėmėsi daugybės sankcijų Australijos prekėms, kilus politiniam konfliktui, kuris dvišalius santykius nubloškė į didžiausią krizę nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių.
Kiniją ypač suerzino Australijos sprendimai dėl užsienio kišimosi, draudimas Huawei sudaryti 5G sutartis ir reikalavimas atlikti nepriklausomą koronaviruso pandemijos kilmės tyrimą.
Australijos sprendimas aprūpinti savo karinį jūrų laivyną branduoliniais povandeniniais laivais pagal naują gynybos paktą su Jungtine Karalyste ir JAV – laikomas bandymu atremti Kinijos įtaką Ramiojo vandenyno regione – taip pat supykdė Pekiną.
Šiuo metu Kinijoje yra sulaikyti mažiausiai du australai: žurnalistas Cheng Lei kalinamas ilgiau nei metus ir akademikas Yang Jun, teisiamas už šnipinėjimą.
